Čepulienė, Daiva

Darbo autorius: Jonas Normantas Darbo pavadinimas: Pacienčių, sergančių krūties vėžiu ir turinčių BRCA genų mutacijų, ankstyvųjų chirurginio gydymo rezultatų analizė 2018-2021 metų laikotarpiu Tyrimo tikslas: Įvertinti pacienčių, sergančių krūties vėžiu ir turinčių BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijas chirurginio gydymo taktikas, ir artimąsias išeitis. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti pacienčių, operuotų dėl krūties vėžio ir turinčių BRCA1/BRCA2 genetinių mutacijų dažnį. 2. Įvertinti ir palyginti pacienčių su BRCA genų mutacijomis operacijų apimtis ir rezultatus skirtingose amžiaus grupėse (iki 50 m. ir virš 50 m.) 3. Nustatyti pacienčių, operuotų dėl krūties vėžio su BRCA1/BRCA2 mutacijomis pooperacinio gydymo rezultatus. 4. Įvertinti pacienčių su BRCA1 ir BRCA2 mutacijomis neoadjuvantinio gydymo įtaką pooperaciniams gydymo rezultatams. Tyrimo metodai: atliktas retrospektyvinis tyrimas LSMUL KK. Vertinta BRCA genų mutacijų dažnis, įtaka operacijos pasirinkimui ir pooperaciniams gydymo rezultatams, neoadjuvantinės chemoterapijos įtaka pooperaciniams gydymo rezultatams. Statistinė analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 29.0.0.0 programinę įrangą. Tyrimo dalyviai: 68 moterys, sergančios krūties vėžiu ir turinčios BRCA1 ir/ar BRCA2 genų mutacijas, kurios 2018-2021 metais operuotos LSMUL KK Chirurgijos klinikos krūties chirurgijos skyriuje. Tyrimo rezultatai: BRCA genų mutacijos nustatytos 3,93 % pacienčių. 63,2 % turėjo BRCA1, 35,3 % BRCA2, 1,5 % abiejų genų mutacijas. 72,1 % pacienčių jaunesnės, nei 50 m. 47,1 % pacienčių nustatytas TNKV ( tarp jų 71,9 % jaunesnės nei 50 m.). Jaunesnėms nei 50 m. pacientėms reikšmingai daugiau atlikta abipusių poodinių mastektomijų 30,6 %, vyresnėms nei 50 metų, reikšmingai daugiau vienpusių lumpektomijų (p = 0,047). Komplikacijų dažnis siekė 16,2 % ( seroma 8,8 %, hematoma 2,94 %, odos lopo kraujotakos sutrikimai 1,5 %, infekcija 2,9 %). NAC gavo 60,3 % ( tarp jų teigiamas pCR 23,7 %) Tyrimo išvados: 1. BRCA1 ir/ar BRCA2 genų mutacijos nustatytos 3,93 % moterų. Mutacijų dažnis: BRCA1 63,2 % atvejų, BRCA2 35,3 %, o abiejų genų 1,5 % tiriamųjų. 2. Pacientėms jaunesnėms nei 50 m. atlikta reikšmingai daugiau profilaktinių KV riziką mažinančių operacijų lyginant su vyresnėmis nei 50 m. (p = 0,007). 3. 83,8 % pacienčių pooperacinių komplikacijų nenustatyta. 4. TNKV geriausiai reagavo į NAC (p = 0,025). Nenustatyta, kad NAC turėtų reikšmingos įtakos pooperacinių komplikacijų rizikai (p = 0,672).

Tyrimo tikslas: įvertinti moterų sergamumą daugiažidininiu krūties vėžiu, klinikines ir radiologines jo ypatybes bei artimuosius chirurginio gydymo rezultatus. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti moterų sergamumą daugiažidininiu krūties vėžiu. 2. Palyginti daugiažidininio krūties vėžio klinikinio ir patologinio tyrimų rezultatus. 3. Palyginti daugiažidininio krūties vėžio radiologinių ir patologinio tyrimų rezultatus. 4. Nustatyti daugiažidininio krūties vėžio gydyme taikytus chirurginius metodus bei artimuosius gydymo rezultatus. Tyrimo metodai: atliktas retrospektyvinis tyrimas. Duomenų bazė statistinei analizei sukaupta naudojant Microsoft Office Excel 2013 programą. Duomenys surinkti iš ambulatorinių kortelių ir ligos istorijų, kuriose buvo nagrinėjamos daugiažidininio krūties vėžio klinikinės ir radiologinės ypatybės. Gauti rezultatai palyginti su atliktais patologinio tyrimo rezultatais. Tyrime buvo nagrinėjami daugiažidininio krūties vėžio gydyme taikyti chirurginiai gydymo metodai bei įvertinti artimieji gydymo rezultatai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS 22.0 Statistics. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Tyrimo dalyviai: buvo tirta 300 pacienčių, kurios nuo 2017 metų sausio iki 2019 metų balandžio mėnesio buvo gydytos LSMUL KK Krūties chirurgijos skyriuje dėl daugiažidininio krūties vėžio ir kurios atitiko nustatytus atrankos kriterijus. Tyrimo rezultatai: į tyrimą buvo įtraukta 300 pacienčių, atitinkančių atrankos kriterijus, nuo 2017 metų sausio mėn. iki 2019 metų balandžio mėn. gydytų LSMUL KK Krūties chirurgijos skyriuje dėl įtariamo daugiažidininio krūties vėžio. Kliniškai daugiažidininis krūties vėžys įtartas 49 (16%) moterims, mamografiškai – 83 (27,7%) moterims, UG – 123 (41%) moterims, MRT – 158 (71,8%) moterims. Patologiniu tyrimu daugiažidininis krūties vėžys buvo nustatytas 243 (81%) moterims. Palyginus klinikinio ir radiologinių tyrimų rezultatus, statistiškai reikšmingai dažniau daugiažidininis krūties vėžys įtartas MRT metu. Įvertinę radiologinių tyrimų jautrumą, nustatėme, kad mamografinio tyrimo jautrumas, diagnozuojant daugiažidininį krūties vėžį sudarė 27,9%, ultragarsinio tyrimo – 37,4%, MRT tyrimo – 70,1%. Dažniausiai - 108 (77%) atvejais - buvo atliekamos I tipo onkoplastinės operacijos, rekonstruojant krūtį savais audiniais ir išsaugant limfmazgius. 29 (36%) atvejais buvo atlikta paprasta mastektomija su limfonodektomija. Išvados: 1. Sergamumas daugiažidininiu krūties vėžiu 2017 metais buvo 16,4%, 2018 metais – 27,9%, 2019 metais sausio – balandžio mėnesiais – 15,5%. 2. Klinikinio tyrimo metu daugybiniai dariniai dažnai lieka nepastebėti ir dažniausiai yra patvirtinami patologiniu tyrimu. 3. Daugiažidininio krūties vėžio diagnozė patologiniu tyrimu nustatoma dažniau, lyginant su radiologiniais tyrimais, tačiau MRT tyrimo jautrumas yra didžiausias - 70,1%, lyginant su mamografiniu (27,9%) ir ultragarsiniu (37,4%) tyrimais. 4. Chirurginiu būdu gydant daugiažidininį krūties vėžį, krūtį išsauganti operacija su rekonstrukcija buvo pasirenkama statistiškai reikšmingai dažniau, negu mastektomija (p < 0,05).

Moterų sergančių krūties vėžiu sarginio limfmazgio biopsijos atokiųjų rezultatų įvertinimas po neoadjuvantinės chemoterapijos. Karolis Stonys Magistro baigiamasis darbas. Mokslinis vadovas: dr. Daiva Čepulienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Medicinos fakultetas. Chirurgijos klinika, krūties chirurgijos skyrius. Kaunas, 2018 Darbo tikslas. Apibendrinti moterų sergančių krūties vėžiu sarginio limfmazgio biopsijos vėlyvuosius rezultatus po 3 metų, poneoadjuvantinio gydymo. Tyrimo metodai. Atlikta retrospetyvi atokiųjų rezultatų analizė, LSMUL KK chirurgijos klinikoje, Krūties chirurgijos skyriuje gydytų - moterų sergančių krūties vėžiu, kurioms buvo atlikta sarginio limfmazgio biopsija ir prieš operaciją buvo taikytas neoadjuvantinis gydymas. Tyrimo trukmė nuo 2012-01 mėnesio iki 2014-12 mėnesio. Į tyrimą įtrauktos 47 pacienės, kurios atitiko į tyrimą įtraukimo kriterijus. O duomenys apie vietinį atkrytį sarginiame limfmazgyje, vietinį atkrytį krūtyje, sisteminį ligos išplitimą bei pacienčių išgyvenamumą buvo surinkti iš medicininės dokumetacijos. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 25.0 (Statistical Package for Social Science 25 for Windows) programų paketą., reikšmingumo lygmuo 0,05 buvo pasirinktas vertinant statistines hipotezes. Tyrimo rezultatai. Pacienčių, kurios buvo įtrauktos į tyrimą, stebėtos vidutiniškai V 56,72 (SN 11,18) mėn. Dviem pacientėms, kurioms atikta tik sarginio limfmazgio biopsija, nustatytas vietinis atkrytis krūtyje. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo V(SN) 57,49(12,62) metų. Pacienčių bendras išgyvenamumas buvo 100 proc, o išgyvenamumas be ligos atkryčio buvo 95,7 proc. p<0,05. Išvados. Sarginio limfmazgio biopsija yra saugi procedūra vietiškai pažengusiam navikui. Ligos vietiniam ar sisteminiam plitimui bei bendram pacientų išgyvenamumui nėra statistiškai reikšmingo pokyčio ar daryta tik SLB, ar SLB ir limfadenektomija.