Jakubonienė, Neli

Darbo tikslas: Įvertinti skydliaukės funkcijos bei autoimunizacijos skirtumus nėščiųjų, sergančių 1 tipo cukriniu diabetu, ir nėščiųjų, kurioms diagnozuotas gestacinis diabetas. Uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti skydliaukės funkciją atspindinčių rodiklių reikšmes nėščiosioms, sergančioms 1 tipo cukriniu diabetu ir nėščiosioms, kurioms diagnozuotas gestacinis diabetas. 2. Įvertinti ir palyginti skydliaukės autoimunizaciją tarp 1 tipo cukrinio diabeto ir gestacinio diabeto grupių. 3. Įvertinti tikimybę, kurioje grupėje dažniau bus randama sutrikusi skydliaukės funkcija bei autoimuniniai pokyčiai. Metodai: Atsitiktinės tikslinės atrankos metodu surinkti ir įvertinti 267 nėščiųjų per 2015 - 2017 m. apsilankiusių LSMUL KK Endokrinologijos klinikoje medicininės dokumentacijos duomenys. Tiriamųjų skydliaukės funkcija bei autoimunizacija buvo vertinama retrospektyviai renkant ir analizuojant medicininėje dokumentacijoje randamus duomenis: tireotropinio hormono (TSH), laisvo tiroksino (fT4) bei antikūnų prieš peroksidazę (anti-TPO) lygius. Išskirtos dvi grupės: nėščiosios, kurioms diagnozuotas gestacinis diabetas, bei nėščiosios, kurios serga pirmo tipo cukriniu diabetu. . Skydliaukės funkcijos ypatumai ir šių grupių charakteristikos palygintos tarpusavyje. Išvados: Nėščiosioms, sergančioms gestaciniu diabetu, nustatytos statistiškai reikšmingai mažesnės fT4 reikšmės nei nėščiosioms, sergančioms 1 tipo cukriniu diabetu; TSH ≥2,5 mU/l atvejų skaičius tarp gestaciniu ir 1 tipo cukriniu diabetu sergančiųjų grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Statistikai reikšmingo skirtumo nenustatyta tarp gestaciniu ir 1 tipo cukriniu diabetu sergančiųjų grupių, esant autoimuninam tiroiditui. Įrodyta, kad ATPO reikšmės, viršijančios normą ar didesnės už vidutines reikšmes statistikai reikšmingai yra sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu grupėje. Nustatyti statistiškai reikšmingi tikėtini rodmenys: 1 tipo cukriniu diabetu grupėje TSH vertė - ≥ 2,5 mU/l, o ATPO > 12 IU/ml. Praktinės rekomendacijos: skydliaukės funkcijos sutrikimai yra dažni nėštumo metu, ypač nėščiosioms, sergančioms 1 tipo cukriniu diabetu. Joms dažniau randami ir autoimuniniai skydliaukės pokyčiai. Todėl tikslinga visoms nėščiosioms, sergančioms 1 tipo cukriniu diabetu, tirti skydliaukės funkciją bei įvertinti autoimuninę skydliaukės būklę.

Tikslas: Įvertinti skydliaukės funkcijos ir autoimuniškumo sąsajas su cukrinio diabeto kontrole nėštumo metu bei jų įtaką nėštumo eigai ir baigčiai. Uždaviniai: Nustatyti nėščiųjų, sergančių 1 tipo CD, skydliaukės veiklos ir autoimuniškumo, CD kontrolės rodiklius bei sąsajas tarp jų. Įvertinti skydliaukės funkcijos, autoimuniškumo ir CD kontrolės įtaką nėštumo eigai ir baigčiai. Metodai: Tirta 50 per 2017 m. į LSMUL KK Endokrinologijos skyrių stacionarizuotų 1 tipo CD sergančių nėščiųjų: rinkti duomenys apie CD, skydliaukės funkcijos rodiklius, nėštumo, gimdymo ypatumus ir naujagimių būklę. Tiriamosios suskirstytos į grupes pagal CD ir skydliaukės funkcijos rodiklius, šių grupių charakteristikos palygintos tarpusavyje. Tyrimo rezultatai: Vidutinis tiriamųjų HbA1c 7,39 (s=1,76) %. HbA1c <6,5% pasiekė 32% tiriamųjų. HbA1c esant <6,5% vidutinė CD trukmė buvo 9,16 (s=7,46) m., ≥ 6,5% - 14,53 (s=7,08) m., (p=0,021). Mažesnės rizikos pagal White klasifikaciją grupėse HbA1c <6,5% pasiekė 58,8 % tiriamųjų, didesnės - 18,2% (p=0,004). Autoimuninis tiroiditas diagnozuotas 52% tiriamųjų, iš jų 42,3% vartojo levotiroksiną. Nevartojančių levotiroksino TTH <2,5 mU/l buvo 93,3% atvejų, vartojančių – 45,5% (p=0,021). Esant autoimuniniam tiroiditui rečiau pasiektas HbA1c <6,5% (p=0,022). Nėštumas nutrūko 10,4% atvejų, priešlaikinis gimdymas 38,5%, cezario pjūvio operacija 80,8%. Dideli gestaciniam amžiui naujagimiai sudarė 51,9%, hipoglikemija pasireiškė 51,9%. Esant HbA1c ≥ 6,5% dažniau nei <6,5% pasireiškė makrosomija (66,7% ir 22,2%) ir hipoglikemija (66,7% ir 22,2%), p=0,046. Sergant autoimuniniu tiroiditu buvo 66,7% priešlaikinių gimdymų, nesergant – 14,3% (p=0,024). Išvados: Tik trečdalis tiriamųjų pasiekė HbA1c <6,5%. Didesnis HbA1c siejamas su ilgesne diabeto trukme ir komplikacijomis. Autoimuninis tiroiditas nustatytas šiek tiek daugiau nei pusei tiriamųjų. Vartojančių levotiroksiną TTH buvo didesnis nei nevartojančių. Sergančių autoimuniniu tiroiditu nėščiųjų CD kontrolė buvo blogesnė nei nesergančių. Dažniausia nėštumo komplikacija buvo priešlaikinis gimdymas, kuriam įtakos turėjo autoimuninis tiroiditas. Svarbiausios neonatologinės komplikacijos buvo didelis gimimo svoris ir hipoglikemija, kurioms įtakos turėjo blogesnė CD kontrolė.

Tikslas: Įvertinti sergančiųjų tirotoksikoze gyvenimo kokybės ypatumus. Uždaviniai: 1. Palyginti sergančiųjų tirotoksikoze ir sveikų asmenų gyvenimo kokybės sritis. 2. Įvertinti sergančiųjų gyvenimo kokybę pagal sociodemografinius rodiklius (amžių, socialinę padėtį, išsilavinimą, šeimyninę padėtį). 3. Palyginti sergančiųjų tirotoksikoze gyvenimo kokybę pagal nustatytą diagnozę ir ligos trukmę. 4. Nustatyti skydliaukės hormonų koncentracijų sąsajas su gyvenimo kokybės sritimis. 5. Palyginti sergančių tirotoksikoze ir turinčių endokrininę oftalmopatiją pacientų gyvenimo kokybę su šios komplikacijos neturinčių pacientų gyvenimo kokybe.
Metodika: LSMUL KK Endokrinologijos klinikoje 2015 m. atliktas momentinis tyrimas, kuriame dalyvavo 71 pacientas, sergantis tirotoksikoze ir 74 sveikų žmonių grupė. Tiriamieji apklausti naudojant PSO trumpą gyvenimo kokybės klausimyną. Tyrimui naudoti pacientų ambulatorinėse kortelėse bei ligos istorijose rasti TTH, FT3, FT4 hormonų koncentracijų duomenys. Rezultatai: Sergantieji savo gyvenimo kokybę įvertino blogiau nei sveiki. Sergančiosios moterys blogiau įvertino savo fizinę, psichologinę sveikatą bei ryšius su aplinka nei sveikos moterys. Amžius neigiamai koreliavo su gyvenimo kokybe. Gyvenimo kokybė skyrėsi tarp skirtingą socialinę padėtį bei išsilavinimą turinčių respondentų. Sergantys 0-24 mėnesius savo ryšius su aplinka įvertino blogiau nei pacientai, sergantys ilgesnį laikotarpį. Blogiausiai savo fizinę sveikatą įvertino Greivso liga, o psichologinę sveikatą - difuzine - mazgine struma sergantys pacientai. FT3 koncentracija koreliavo su fizine sveikata ir amžiumi. Palyginus gyvenimo kokybę tarp sergančiųjų tirotoksikoze ir turinčių endokrininę oftalmopatiją su šios komplikacijos neturinčiais pacientais, statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo stebėta. Išvados: 1. Sergančiųjų tirotoksikoze gyvenimo kokybė yra blogesnė nei sveikų asmenų. 2. Sergančiųjų gyvenimo kokybė skyrėsi atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, išsilavinimą. 3. Trumpiau sergantys pacientai savo ryšius su aplinka įvertino blogiau nei sergantieji ilgesnį laikotarpį. Blogiausiai savo fizinę sveikatą įvertino Greivso liga, o psichologinę sveikatą - difuzine - mazgine struma sergantys pacientai. 4. FT3 koncentracija neigiamai koreliavo su fizine sveikata ir amžiumi. 5. Gyvenimo kokybės skirtumų tarp endokrininę oftalmopatiją turinčių ir neturinčių pacientų nestebėta.