Gudienė, Vilma

Įžanga. Pasakojimas apie vaistininką Adomą Mačių (1882- 1974) – tai pasakojimas apie prasmingai nugyventą gyvenimą, kuriame susipina drąsa, patriotiškumas, kūryba ir neblėstantis aktyvumas. Tai istorija apie įvairiapusį intelektualą, savo profesijos puoselėtoją ir žmogų, kuris paliko ryškų pėdsaką Lietuvos farmacijos istorijoje (1 pav.). […]

Background: Doctoral dissertations reflect the development of scientific knowledge, research priorities, and academic leadership within a professional field. In the context of Lithuanian pharmacy, dissertations serve as important indicators of how pharmacists contributed to development of scientific knowledge during different historical periods. Aim: The aim of this study was to examine the dynamics of scientific development in Lithuanian pharmacy through the analysis of doctoral dissertations and to evaluate the contributions of Lithuanian pharmacists to research and knowledge dissemination. Methods: The research is based on historiographical and bibliographical analysis combined with historical evaluation. A comprehensive list of doctoral dissertations prepared by Lithuanian pharmacists was compiled, including dissertation topics, institutions where degrees were defended and academic supervisors. The dissertations were classified by historical period and research field. In addition, institutional context and patterns of academic leadership were analysed. Results: The results reveal significant differences across historical periods. A total of 160 doctoral dissertations were defended by Lithuanian pharmacists. In the first half of the twentieth century, only two pharmacists – Benediktas Šiaulis (1936) and Kazimieras Grybauskas (1942) – defended their dissertations. During the Soviet period, the number of dissertations increased markedly to 75, with pharmaceutical chemistry as the dominant scientific field. Many Lithuanian candidates were supervised by scholars from other Soviet republics and defended their dissertations at universities outside Lithuania. Most dissertations were defended in Russia (18), including 15 in Moscow and 3 in St. Petersburg. In Ukraine, 16 dissertations were defended (8 in Kharkiv, 6 in Lviv, and 2 in Kyiv). Three dissertations were defended in Estonia all at the University of Tartu, and one in Belarus (Minsk). After the restoration of Lithuanian independence, 85 dissertations have been defended to date: 18 in the 1990s and 67 since 2000. In recent decades, pharmaceutical technology and pharmacognosy have become the leading research fields. Conclusion: The analysis demonstrates that doctoral dissertations mirror political, institutional, and scientific transformations in Lithuania, revealing shifts in research priorities, academic independence, and the formation of national scientific leadership in pharmacy.

Straipsnyje analizuojama farmacininko, farmacijos istorijos tyrinėtojo, kolekcininko, karikatūristo, visuomenininko, Senovės Lietuvos vaistinės muziejaus kūrėjo Adomo Mačiaus (1882–1974) biografija, rankraščiai bei piešiniai. Adomas Mačius gimė 1882 m. gegužės 19 d. Auksodžių kaime, Laižuvos parapijoje, Mažeikių apskrityje. Dar mokydamasis gimnazijoje Rygoje, patyrė caro valdžios persekiojimus dėl lietuvybės skleidimo. Vėliau dirbo įvairiose carinės Rusijos miestų vaistinėse pirmiausia mokiniu, o 1907 m. Charkovo universitete išlaikęs specialius egzaminus ir provizoriaus1 padėjėju. Jis aktyviai dalyvavo lietuvių tautinio atgimimo veikloje, pasireiškė kaip lietuviškų leidinių iliustratorius. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę grįžo į Tėvynę, dirbo vaistinėse Laižuvose, Salake, Kaune ir įsitraukė į visuomeninę veiklą, dalyvavo kuriant nepriklausomą Lietuvą, buvo žymus farmacijos istorijos tyrinėtojas ir metraštininkas, kolekcininkas. 1940 m. sovietų okupacinė valdžia nacionalizavo bendrasavininkių Juozo Matulaičio ir A. Mačiaus vaistinę Kaune, Prezidento g. 2 (dabar Vilniaus g.). Antrojo pasaulinio karo pabaigoje A. Mačius pasitraukė į Vokietiją, vėliau – į JAV. Mirė 1974 m. spalio 10 d., palaidotas Čikagoje, Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse. Gyvendamas emigracijoje JAV, A. Mačius sukūrė du rankraštinius tomus ir juos pavadino „Lietuvių farmacininkų metraštis“ ir „Lietuvos farmacija“. Juose jis aprašė ne tik tarpukario laikotarpį, bet ir sovietinės bei pokario Lietuvos farmacijos istoriją. Šie A. Mačiaus rankraščiai yra unikalus istorinis šaltinis, atskleidžiantis Lietuvos farmacijos raidą ir farmacininkų gyvenimo istorijas. Rankraščiuose pateikiamos išsamios Lietuvos farmacininkų biografijos, nuotraukos, farmacininkų organizacijų veiklos apžvalgos, farmacininkų tremtinių bei nacių nužudytų žydų farmacininkų sąrašai. Unikalumo rankraščiui suteikia A. Mačiaus piešiniai, kurie vizualiai papildo istorinius pasakojimus. 2023 m. LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje buvo surengta jo piešinių paroda „XX a. farmacijos istorija vaistininko, visuomenininko, karikatūristo Adomo Mačiaus akimis“. Straipsnyje aptariamas ir A. Mačiaus indėlis į lietuviškos spaudos istoriją, jo karikatūros ir iliustracijos, publikuotos „Juokų kalendoriuose“ ir kituose leidiniuose. Atskleidžiama A. Mačiaus bendrystė su spaudos leidėju Liudviku Jakavičiumi (1871–1941). A. Mačiaus darbai ilgą laiką buvo mažai žinomi dėl sovietmečiu sunaikintų archyvų ir uždrausto emigravusių asmenų atminimo. Tik išlikę rankraščiai, saugomi Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje, tapo svarbiais šaltiniais, praturtinusiais pastarųjų dešimtmečių Lietuvos farmacijos istorijos tyrimus.

Background: 100 years ago, the first Lithuanian pharmacy diploma was awarded. A graduation diploma opens new opportunities, making this event significant and widely celebrated throughout history. Traditionally, graduates have marked this milestone together with professors, students, and family members. Aim(s): To analyze the historical development of pharmacy diploma awarding traditions and their transformation under political, historical and cultural influences. Methods: The study employs a historical approach and a photographic analysis to examine the evolution of pharmacy diploma awarding traditions Results: Political changes have influenced the traditions of diploma awarding ceremonies. There is little information about how pharmacy graduates in interwar Lithuania celebrated this occasion. During the post-war period, economic hardships affected graduation events. However, over time, a tradition of the "last lecture" emerged, characterized by a student-organized artistic program, a symbolic will for future pharmacy students, and an abundant feast during the final lecture. The diploma ceremony took place in the Great Hall, where the rector awarded diplomas, and the dean delivered congratulatory speeches. In the years of regained independence, around the 2000s, the tradition of wearing academic regalia emerged. Students rented regalia, following a practice that likely originated in Western Europe or the United States. In interwar Lithuania, academic regalia were not used, although female graduates may have occasionally worn traditional national attire. Over time, the diploma awarding ceremony moved to Žalgiris arena. Certain traditions faded, such as the presence of alcohol, which had been a prominent element for many years, as well as the "last lecture" tradition and the symbolic student testament. Conclusion: Graduation traditions have evolved under the influence of political changes. In the years of independence, Western-style traditions gained prominence, shaping a modernized approach to pharmacy diploma awarding ceremonies.

Background: At all times, pharmacy students not only studied theoretical materials but also conducted various research studies. At Vytautas Magnus University, pharmacy students (pharmacy candidates) who studied between 1930 and 1940 had to pass exams and write a thesis to obtain the title of chemist-pharmacist [1]. Today, pharmacy students apply the latest analytical methodologies when preparing their master's thesis. However, it is important to examine which analytical methods were mentioned in the pre-war pharmacy candidates' theses. Aim: To find out the topics and analytical methods used in pharmacy candidates' theses from 1930 to 1940. Methods: A review of pharmacy candidates' theses stored at the Museum of the History of Lithuanian Medicine and Pharmacy of LSMU. Results: Pharmacy candidates conducted research on pharmaceutical preparations and household products. It was found that complex pharmaceutical preparations (ointments, powders, solutions), food products (sour cream, bread, apples, mineral water, alcoholic beverages), as well as cleaning agents, smoking tobacco, and church candles were analyzed. Students carried out synthesis work (extraction of trimethylamine from herring brine) and the isolation of active substances from biological samples (the thyroid gland, blood, and liver of animals). It was found that qualitative and quantitative methods of chemical analysis were used, but no instrumental methods were described. The theses documented the use of microscopic, volumetric, and gravimetric analysis methods; as well as a detailed process of sample preparation and the calculation of results. Test samples were analyzed for ash content, moisture, organic compounds (sugar, proteins, nicotine, pyridine, fusel oils, ethyl and methyl alcohols), as well as inorganic compounds and elements (carbonates, ammonium, iron, calcium, magnesium, sodium, potassium, etc.). Conclusion: Between 1930 and 1940, pharmacy candidates explored a variety of topics, and their theses were based on experimental research, demonstrating the broad scope expected of a chemist-pharmacist.

Pranešime atskleidžiamas farmacijos profesoriaus Benedikto Šiaulio (1887–1957) vaidmuo slaptai gelbstint Lietuvos didvyrių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikus Antrojo pasaulinio karo metu. 1933 m. liepos 15 d. Steponas Darius (1896–1933) ir Stasys Girėnas (1893–1933) išskrido iš Niujorko lėktuvu „Lituanica“ siekdami be nusileidimo pasiekti Lietuvą. Tačiau skrydis nutrūko prie Soldino, Vokietijoje, kur lakūnai žuvo. Jų palaikai buvo pargabenti į Kauną, balzamuoti ir 1937 m. perkelti į mauzoliejų Kauno kapinėse. 1940 m. lakūnų palaikai dėl gedimo buvo sugrąžinti į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto koplyčią. 1944 m., artėjant sovietų kariuomenei, kilo grėsmė, kad didvyrių palaikai bus sunaikinti. Tuomet buvo suorganizuota slapta operacija jiems paslėpti. Operacijoje dalyvavo aeroklubo pirmininkas Tomas Algirdas Zauka (1899–1970), prof. Benediktas Šiaulis ir kiti universiteto darbuotojai. 1944 m. kovo 18 d. naktį karstai su balzamuotais lakūnų kūnais buvo paslėpti Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūsio nišoje, prie lifto šachtos. Paslėpti palaikai išgulėjo rūsio slaptavietėje 20 metų. 1964 m. Nijolės Dariūtės-Maštarienės (1925–1990) iniciatyva, gavus valdžios leidimą, siena buvo išardyta ir surasti palaikai. Vėliau jie palaidoti Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Prof. Benedikto Šiaulio dalyvavimas šioje operacijoje rodo jo drąsą, patriotiškumą ir atsidavimą Lietuvos istorijai.

B. Šiaulio gyvenimas atspindi lietuvių inteligentijos formavimosi, veiklos ir išgyvenimų istoriją XIX a. pabaigoje - XX a. I pusėje. Jo vaikystė, jaunystė ir farmacijos studijos klostėsi panašiai kaip kitų to meto farmacininkų, kilusių iš lietuvių valstiečių šeimų. Savitai jo gyvenimo kelias plėtojosi dėl meilės mokslui, gabumų ir mokslininko karjeros. Benediktas buvo pirmasis sūnus gausioje ūkininkų Šiaulių šeimoje ir, neabejotinai, ant jo pečių gulė daug ūkio darbų. Nuo tradicinės ūkininkų šeimos Šiaulių šeima skyrėsi tuo, kad tėvas Antanas buvo felčeris, menkai domėjosi ūkio reikalais ir nesugebėjo jų organizuoti. Šie reikalai gulė ant motinos Marijonos Šiaulienės pečių. Tikėtina, kad, kaip ir dažnoje valstiečių šeimoje, svajota, kad Benediktas taptų kunigu. Tėvas mokė jį skaityti ir rašyti. Išleidę jį į progimnaziją į Peterburgą tėvai suprato netekę stiprios pagalbos, nes šeimoje dar augo aštuonios mergaitės ir mažasis Justinas. Baigęs progimnaziją Benediktas grįžo į Lietuvą, dirbo vaistinėse netoli Juodupio kaimo ir, regis, turėdamas laiko padėdavo motinai prie ūkio. Net dirbdamas ir studijuodamas Maskvoje ilgėjosi tokio darbo. Atvirlaiškyje šeimai, siųstame 1912 m. iš Maskvos, matome jį miške basą su skrybėle, švarku ir kirviu rankose. Racionalumas, ūkiškumas, praktiškumas, susiformavęs tėvų ūkyje, išliko pamatinėmis jo savybėmis. Meilė mokslui ir žinioms, taip pat savidisciplina atsiskleidė dirbant Maskvoje. Jam teko daug ir savarankiškai mokytis, pirmiausia rengiantis provizoriaus padėjėjo, vėliau brandos egzaminams, be to, jis savarankiškai išmoko anglų kalbą, taip pat groti fleita ir smuiku. Per dvylika Maskvoje praleistų metų jis penkerius metus dirbdamas studijavo aukštosiose mokyklose - trejus metus farmaciją Maskvos universitete, apie metus tame pačiame universitete Fizikos-matematikos fakultete ir pusantrų metų Aukštojoje technikos mokykloje chemiją. Dar didesnis atsidavimas mokslui atsiskleidė jam studijuojant ir gyvenant Amerikoje. Grįžęs i nepriklausomą Tėvynę, pradėjęs dirbti LU Farmacijos skyriuje, gavo Rokfelerio fondo stipendiją ir dvejus metus stažavosi JAV. Reikėjo didelio atkaklumo studijuoti fiziologiją, biochemiją, farmakologiją - mokslus, kurių tik menkus pagrindus buvo įgijęs Maskvos universitete. Negana to, jis įsitraukė į mokslinį tiriamąjį darbą - drauge su vadovu T. Sollmannu paskelbė pirmuosius mokslo straipsnius. Grįžęs į Lietuvą atsiskleidė kaip puikus pedagogas, mokslininkas, administratorius. Vienu metu rengė disertaciją, dėstė farmakologiją ir rūpinosi Farmakologijos katedros bazės kūrimu. Visose trijose srityse pasiekė puikių rezultatų. Kolegos aukštai vertino ne tik B. Šiaulio kompetencijas, patirtį, bet ir asmenines savybes. Dešimt metų užtruko disertacijos rengimas, bet B. Šiaulis pateisino ir LU, ir Rokfelerio fondo lūkesčius. Fondo organizuotos stažuotės užsienyje tikslas buvo parengti dėstytojus profesūrai, kad grįžę į savo Alma Mater kurtų mokslo žinias. Dirbdamas Farmakologijos katedroje B. Šiaulis bendravo su Rokfelerio fondu, gavo paramą aparatūrai ir literatūrai įsigyti. 1939 m. paskirtas vadovauti Farmacijos institutui ir Farmacijos ir farmakognozijos katedrai. Karo metais dėstė ne tik Kaune, bet ir Vilniuje, išsaugojo VDU farmacijos ir farmakologijos laboratorijos įrangą, knygas. Pokario metais teko prisitaikyti prie sovietinės tvarkos, net užsiimti studentų ideologiniu auklėjimu. Sovietų valdymo metais, 1941-aisiais, jam suteiktas profesoriaus vardas, o 1948-aisiais prof. B. Šiaulis tapo Farmacijos fakulteto dekanu, po reorganizacijos 1951-aisiais - Kauno medicinos instituto Farmacijos-stomatologijos fakulteto dekanu. Jis parašė pirmąjį vadovėlį farmacijos studentams. B. Šiaulio indėlis į Lietuvos farmacijos ir farmakologijos mokslo istoriją yra labai reikšmingas. Todėl stengtasi atskleisti jo profesinį kelią, pristatyti jo asmenybės tvirtumą, nepagražintus gyvenimo vingius ir atskleisti įžymaus, bet per mažai visuomenei žinomo farmacininko, farmakologo, mokslininko, išmintingo žmogaus nuopelnus Lietuvos mokslui.