Šulcaitė, Rita

Nutukimas - viena aktualiausių dabartinės visuomenės problemų, neigiamai veikianti daugelį organizmo sistemų ir trikdanti sergančiojo šia liga gyvenimo kokybę, darbingumą bei trumpinanti gyvenimą. Tai - metaboliškai aktyvi ir recidyvuojanti liga, kurios metu kūno masė didėja riebalinio audinio sąskaita. Nutukimą kaip ligą Amerikos medicinos asociacija oficialiai pripažino 2013 metais. Nutukimas pastaruoju metu yra labiausiai aptarinėjama tema tiek medicinos, tiek plačiojoje visuomenėje. Kalbant apie nutukimą, dažnai ši būklė siejama su asmeniniu kaltės priskyrimu: „reikia tik noro“, „reikia suimti save į rankas“ ir t. t. Įvairiais istoriniais laikotarpiais požiūris į žmogaus kūno formas keitėsi nuo Rubenso tipo moterų iki anoreksinių mados manekenių formų. Menamų kūno formų standartų neatitinkantis žmogus gali būti pavadintas putliu, stambiu, apkūniu, didelio dydžio ar net storuliu ar apsileidusiu. Medicinos bendruomenėje vyrauja terminai: antsvoris, hipotalaminis, pilvinis, centrinio tipo, kušingoidinis, morbidinis nutukimas ir kt. Nutukimas turi kompleksines pasekmes - skatina lėtines ligas, galinčias sutrumpinti žmogaus amžių 10-15 metų. Per pastaruosius 5 dešimtmečius nutukimo paplitimas pasaulyje padidėjo daugiau nei 3 kartus, ir dabar tai įvardijama kaip nutukimo pandemija. Klinikinėje praktikoje nustatomos įvairiausios nutukimo priežastys - nuo genetinių (Prader-Willi sindromas, Aistrom sindromas, LEPR (leptino receptoriaus) ar LEP (leptino) geno mutacijos ir kt.), endokrininių (hipotirozė, hiperkorticizmas, hipogonadizmas ir kt.) iki valgymo priklausomybių. Skirtingos yra ir nutukusių kūno formos bei kūno kompozicija. Todėl kūno masės indeksas (KMI) klinikiniu požiūriu jau nebetenka prasmės. KMI tikslinga naudoti populiaciniams, palyginamiesiems tyrimams. Statistiniais duomenimis (HIS Lietuva, Eurostat, 2019-2022 m.), pagal KMI nutukusių suaugusių Lietuvoje buvo 21-23 proc. Skaičiuojama, kad apie 60 proc. suaugusiųjų Lietuvoje turi antsvorio ar yra nutukę. Tai - tik statistika, neatspindinti konkrečios individo būklės. 2025 m. pasaulio 58 ekspertų grupė, atstovaujanti įvairioms medicinos specialybėms ir šalims, išanalizavo turimus įrodymus ir, pritarus 75 medikų ir pacientų organizacijoms, rekomendavo klasifikaciją, kurioje išskiriamas ikiklinikinis ir klinikinis nutukimas. Pagal epidemiologinius ir klinikinius duomenis, nutukimas susijęs su daugiau nei 200 skirtingų ligų ir sveikatos sutrikimų. [...]

Algoritmas (lot. algorismus

Prediabetas yra angliavandenių apykaitos sutrikimas, pagrįstas glikemijos rodikliais, viršijančiais normą, tačiau nesiekiančiais cukrinio diabeto ribų. Jis dar vadinamas tarpine hiperglikemija ir siejamas su makrokraujagysline ateroskleroze bei su tuo susijusiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, didina diabetinės retinopatijos ir nefropatijos riziką. Pastaraisiais dešimtmečiais prediabeto paplitimas pasaulyje didėja, tačiau tikslūs globalaus prediabeto plitimo duomenys nėra žinomi. Prognozuojama, kad 2030 m. juo gali sirgti daugiau 470 milijonų žmonių. LSMU Endokrinologijos instituto mokslininkų tyrimo duomenimis, viename Lietuvos rajone prediabetas diagnozuotas daugiau nei 32 proc. populiacijos. Tarptautinės diabeto federacijos 2019 m. duomenimis, gliukozės tolerancijos sutrikimas nustatomas 7,5 proc. 18-99 metų amžiaus žmonių, ir apie pusę jų jaunesni nei 50 metų. Leidinyje pateikiama prediabeto patofiziologija, rizikos veiksniai, diagnostika, aptariamos prediabeto sąsajos su periferine nervų sistema, mikro- ir makrokraujagyslių pokyčiais, hipertenzija, širdies nepakankamumu, akių ir inkstų ligomis, aprašomas prediabetas ir hemostazė, vyrų lytinių hormonų pusiausvyros ir erekcijos trikimai prediabeto atvejais, prediabeto problemos vaikų amžiuje, pateikiama duomenų apie pirminę diabeto sukeltą komplikacijų prevenciją ir kt. klausimai.

Background: Description of a primary care clinical case of a resistant to treat diabetic foot with rheumatoid arthritis and developed osteomyelitis leading to fingers amputations, who on admission to endocrinologist presents ulcerations on left foot, of three months of evolution. Until the patient’s admission to the endocrinologist she has suffered repeated hospital admissions due to uncontrolled diabetes and feet ulcers, repeatedly changed orthopedic shoes, however, not completely fitting, which the patient finally refused to wear at all. Aim, materials: The objective of this work is to demonstrate the importance of timely performing diagnosis of the lesion of diabetic foot, taking into account all risk factors that are present, and also the need to keep on diabetic foot management protocols, starting at the primary care institution level. Methods, results: The information was evaluated with patient cooperation, after informed patient’s consent signed, also by analyzing documents of medical history; literature search analysis of the newest guidelines and data, including American Diabetes Association, European Association for the Study of Diabetes, International Diabetes Federation and International Working Group on the diabetic foot, as well as the latest scientific diabetic foot articles, was performed. Conclusion: In order to prevent diabetic foot lesions in complicated, uncontrolled, long lasting diabetes with chronic comorbidities, related to foot and joint pathologies, such as rheumatoid arthritis, certain protocols must be strictly followed by multidisciplinary team in close cooperation with primary care institution. An individual approach towards patients’ diabetic foot prevention and treatment plan should be applied in such cases to avoid diabetic foot ulcers’ complications and lower extremities amputations.

Pasak Amerikos diabeto draugijos, diabetinė pėda yra apibrėžiama kap pėda, kuri turi bet kurią patologiją žemiau kulkšnies, kurią tiesiogiai sukelia cukrinis diabetas. Pirmoje šio straipsnio dalyje aptariami diabetinių pėdų pirminis opų paplitimas ir etiopatogenezė. Šios dalies tikslas - aptarti diabetinių pėdų opų, taip pat jų priežiūros, gydymo ir antrinės prevencijos aspektus, daugiausia dėmesio skiriant šeimos gydytojų kaip pirminės priežiūros institucijos svarbai. Atlikta naujausių mokslinių straipsnių ir gairių, įskaitant Amerikos diabeto draugijos, Europos diabeto studijos draugijos, Tarptautinės diabeto federacijos duomenų analizė. Taip pat buvo įtraukta svarbi informacija iš susijusių Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos galiojančių įsakymų diabetinės pėdos gydymui ir priežiūrai šeimos gydytojų lygmeniu. Nors ne visoms diabetinės pėdos ir opų komplikacijoms galima užkirsti kelią, reikšmingas jų paplitimo ir sergamumo sumažėjimas gali būti pasiektas taikant daugiadalykią, tarpdisciplininę, įrodymais pagrįstą pacientų priežiūros taktiką, pradedant nuo šeimos gydytojų veiksmingos priežiūros taikymo pirminės sveikatos priežiūros institucijose. Nacionalinis diabetinės pėdos registras, kuriame saugoma visa susijusi ir būtina informacija, būtų labai naudingas, siekiant šio tikslo.

Cukrinis diabetas (CD) yra globali visuomenės sveikatos problema, kurią sukelia kasos beta ląstelių nepakankamumas, disfunkcija ir rezistentiškumas insulinui. Visame pasaulyje didėja sergamumas šia liga, ir tai siejama su bendros populiacijos senėjimu, fiziniu nejudrumu, greita urbanizacija, gyvensenos ir mitybos pokyčiais. Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, prognozuojama, kad CD sergančių asmenų skaičius pasaulyje nuo 382 mln. 2013 m. padidės iki 592 mln. 2035 metais. Diabetinė neuropatija (DN) yra viena iš svarbiausių ilgalaikių CD komplikacijų ir viena iš dažniausių galutinio inkstų nepakankamumo priežasčių pasaulyje. DN vystosi sergant 1 tipo ar antriniu CD. Ji apibrėžiama kaip struktūrinė ir funkcinė inkstų pažaida, kuriai būdinga patologinė albuminurija ir normalus ar sumažėjęs glomerulų filtracijos greitis (GFG). Tai viena iš mikrokraujagyslinių CD komplikacijų, priklausanti nuo CD trukmės, aplinkos ir genetinių veiksnių. DN prasideda praėjus 10-15 metų nuo susirgimo 1 tipo CD, anksti prasideda sergant 2 tipo CD, nes tokiu atveju diabeto diagnozė dažnai nustatoma pavėluotai. DN diagnozuojama apie 20-40 proc. 1 ar 2 tipo CD sergančių pacientų. Pasaulyje yra daugiau kaip 150 mln. žmonių, sergančių DN. Sergamumas DN ir naujų DN atvejų skaičius pasaulyje didėja, nes, gerėjant CD sergančių pacientų gydymo kokybei, ilgėja šių pacientų vidutinė gyvenimo trukmė. DN paplitimas skiriasi įvairiuose geografiniuose regionuose.[...].2015 m. Lietuvoje CD sirgo 117 tūkst. žmonių. Šiuo metu Lietuvoje apie 15-16 proc. dializuojamų pacientų galutinį inkstų nepakankamumą sukėlė DN. Leidinys "Diabetinė nefropatija"– pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvos leidinys, skirtas šiai CD komplikacijai. Šią mokslinę-praktinę monografiją parengė dviejų universitetų medikai. Leidinio tikslas–atkreipti dėmesį į DN rizikos veiksnius, patogenezę, morfologiją, genetiką,

Cukrinio diabeto sukeltas klinikinis ar subklinikinis įvairaus sunkumo nervų pažeidimas, jei nėra kitų veiksnių ar ligų, galėjusių nulemti šią patologiją, vadinamas diabetine neuropatija. Diabetinė neuropatija nėra specifinis pažeidimas, priklausąs nuo diabeto tipo. Ši patologija pasireiškia sergant įvairiais cukrinio diabeto tipais. Tai lemia bendri patogeneziniai mechanizmai, dėl kurių atsiranda nervų sistemos pokyčių. Diabetinę neuropatiją sudaro grupė klinikinių sindromų, kurie atskirai ar kartu atspindi poveikį skirtingoms pavienėms arba kelioms nervų sistemos grandims. Diabetinė neuropatija ilgai, iki klinikos išryškėjimo, gali likti nediagnozuota arba pasireikšti nespecifiniais, maskuotais, lėtai progresuojančiais požymiais, pasitaikančiais sergant ir daugeliu kitų ligų (alkoholine, toksine neuropatija ir kt.). Diabetinė neuropatija – dažniausia ir daugiausiai problemų sukelianti cukrinio diabeto komplikacija, smarkiai padidinanti sergamumą, mirštamumą ir lemianti milžiniškas diabetu sergančių pacientų priežiūros išlaidas. Išsivysčius somatinei neuropatijai, daugėja pėdos opų, neretai vystosi gangrena ir netennkama galūnės. Atskira problema – autonominė diabetinė neuropatija, nes jos sukeltos mirštamumas per 5-10 metų siekia 25-50 proc. Šio leidinio tikslas – atkreipti dėmesį į diabetinės neuropatijos klasifikacijos, paplitimą, kliniką, diagnostiką, diferencinę diagnostiką, gydymą. Leidinyje pateikiamos Tarptautinės periferinės diabetinės neuropatijos diagnostikos ir ambulatorinės priežiūros gairės, taip pat ir Lietuvos mokslininkų tyrimų duomenys. Manome, akd stiprioji šio leidinio pusė yra ta, kad jame pateikiama ne tik išsami diabetinės neuropatijos klinika, naujausia klasifikacija (ADA, 2017), ADA gairių duomenys, gydymas, bet ir Tarptautinės periferinės neuropatijos bei ambulatorinės priežiūros gairės. Leidinyje daug dėmesio skiriama ir kito

Aim: To assess the spread of foot infection and its impact on the outcomes of major amputations of lower extremities in diabetic patients. Method: In a multicentre retrospective and prospective cohort study, we included adult diabetic patients (≥ 18 years) who underwent a major amputation of a lower limb in 5 hospitals between 2000 and 2009, 2012 and 2014. A total of 51 patients were included (of which 27 (52.94%) were men and 24 (47.06%) were women) with the mean age of 65.51 years (SD=16.99). Concomitant section’s osseous slice biopsy (BA) and percutaneous bone biopsy of the distal site (BD) were performed during limb amputation. The patients were followed-up for 1 year. Stump outcomes were assessed on the delay of complete healing, equipment, need of re-intervention and antibiotics. Results: In total, 51 BA were performed during major lower limb amputations (17 above the knee and 34 below the knee) in diabetic patients. Nine (17.65%) bacterial culture results from BA specimens were positive, 7 (13.73%) doubtful and 35 (68.63%) sterile. Microorganisms identified in BA were also cultured from the distal site in 33.33% of the cases. Positive BA was associated with prolonged complete stump healing, delay of complete healing (more than 6 months), re-amputation and the need of antibiotics Conclusions: The microorganisms identified from BA play a role in stump healing in diabetic patients. BA is useful during major limb amputation due to infectious complications and antibiotic therapy could be corrected on the basis of the BA culture results.

Aim: To assess the spread of foot infection and its impact on the outcomes of major amputations of lower extremities in diabetic patients. Method: In a multicentre retrospective and prospective cohort study, we included adult diabetic patients (≥ 18 years) who underwent a major amputation of a lower limb in 5 hospitals between 2000 and 2009, 2012 and 2014. A total of 51 patients were included (of which 27 (52.94%) were men and 24 (47.06%) were women) with the mean age of 65.51 years (SD=16.99). Concomitant section’s osseous slice biopsy (SOB) and percutaneous bone biopsy of the distal site (BD) were performed during limb amputation. A new surgical set-up and new instruments were used to try and reduce the likelihood of cross-contamination during surgery. A positive culture was defined as the identification of at least 1 species of bacteria not belonging to the skin flora or at least 2 bacteria belonging to the skin flora (CoNS (coagulase negative staphylococci), Corynebacterium spp, Propionibacterium acnes) with the same antibiotic susceptibility profiles. A doubtful culture was defined as the identification of 1 species of bacteria belonging to the skin flora. The patients were followed-up for 1 year. Stump outcomes were assessed on the delay of complete healing, equipment, need of re-intervention and antibiotics. Results: In total, 51 SOB were performed during major lower limb amputations (17 above the knee and 34 below the knee) in diabetic patients. Nine (17.65%) bacterial culture results from SOB specimens were positive, 7 (13.73%) doubtful and 35 (68.63%) sterile. Before amputation, 23 patients (45.1%) had not received any antibiotics, including 16 (31.37%) with an antibiotic-free interval of 15 days or more. Microorganisms identified in SOB were also cultured from BD in 33.33% of the cases. Positive SOB was associated with prolonged complete stump healing, re-amputation and the need of antibiotics. Con [...].

Aim To assess the spread of foot infection and its impact on the outcomes of major amputations of lower extremities in diabetic patients. Method In a multicentre retrospective and prospective cohort study, we included adult diabetic patients (≥ 18 years) who underwent a major amputation of a lower limb in 5 hospitals between 2000 and 2009, 2012 and 2014. A total of 51 patients were included (of which 27 (52.94%) were men and 24 (47.06%) were women) with the mean age of 65.51 years (SD=16.99). Concomitant section's osseous slice biopsy (BA) and percutaneous bone biopsy of the distal site (BD) were performed during limb amputation. A new surgical set-up and new instruments were used to try and reduce the likelihood of cross-contamination during surgery. A positive culture was defined as the identification of at least 1 species of bacteria not belonging to the skin flora or at least 2 bacteria belonging to the skin flora (CoNS (coagulase negative staphylococci), Corynebacterium spp, Propionibacterium acnes) with the same antibiotic susceptibility profiles. A doubtful culture was defined as the identification of 1 species of bacteria belonging to the skin flora. The patients were followed-up for 1 year. Stump outcomes were assessed on the delay of complete healing, equipment, need of re-intervention and antibiotics. Results In total, 51 BA were performed during major lower limb amputations (17 above the knee and 34 below the knee) in diabetic patients. Nine (17.65%) bacterial culture results from BA specimens were positive, 7 (13.73%) doubtful and 35 (68.63%) sterile. Before amputation, 23 patients (45.1%) had not received any antibiotics, including 16 (31.37%) with an antibiotic-free interval of 15 days or more. Microorganisms identified in BA were also cultured from the distal site in 33.33% of the cases. Positive BA was associated with prolonged complete stump healing, delay of complete healing (more than 6 m[...].