Smailys, Alfredas
Item type:Publication, journal article[2025][S1][M001][12]; ; 19 Item type:Publication, journal article[2025][S1][M001][6]; 17 Item type:Publication, journal article[2025][S1][M001][6]; 21 - conference paper[2025][T1e][M001][2]
; ; 17-asis Lietuvos ortopedų traumatologų draugijos suvažiavimas : 2025 m. balandžio 10–11 d. Vilnius, Lietuva : Tezių knyga, 2025-04-10, p. 88-89Temos aktualumas Osteoartrozė yra viena daugiausiai paplitusių lėtinių ligų pasaulyje. Taikomas šios ligos gydymas yra susijęs su svorio korekcija, fizioterapija ir reabilitacija ar chirurgija osteoartrozės pasekmėms gydyti. Šiuo metu taikomi medikamentai skirti tik ligos simptomams palengvinti. Iki šiol nėra patvirtintų osteoartrozės progresavimą stabdančių vaistų. Ieškoma būdų, kurie padėtų šią problemą išspręsti, kadangi naujo vaisto kūrimas yra ilgas procesas, neretai trunkantis net ir ne vieną dešimtmetį. Manoma, kad problemos sprendimu gali tapti pridėtinės vertės vaistai. Tai vaistai, kurie yra patvirtinti ir skiriami gydyti kitas ligas, tačiau pastebėta, kad turi teigiamą poveikį ir kitai ligai (šiuo atveju – osteoartrozei). Vartojant jau patvirtintą vaistą ne pagal pirminę jo indikaciją galima pasiekti gerų rezultatų siekiant suvaldyti tokias ligas kaip osteoartrozė, kuriai gydyti veiksmingų vaistų dar nėra. Darbo tikslas (-ai) Pristatyti vaistus, patvirtintus Lietuvoje, kurie yra vartojami kitoms ligoms gydyti, tačiau turi poveikį ir sergantiesiems osteoartroze. Tyrimo metodai Atlikta mokslinės literatūros apžvalga PubMed ir Science Direct duomenų bazėse. Paieškai buvo naudojami raktažodžiai anglų kalba ir jų kombinacijos: osteoarthritis, repurposed drugs, teriparatide, metformin, infliximab (osteoartrozė, pridėtinės vertės vaistai, teriparatidas, metforminas, infliksimabas). Rezultatai Pasirinktos trys reikšmingiausios pastarųjų penkerių metų analizės, kuriose identifikuoti trys potencialiausi pridėtinės vertės vaistai osteoartrozei gydyti (teriparatidas, infliksimabas, metforminas). Šie vaistai išnagrinėti farmakologiniu požiūriu (veikimo mechanizmas), publikuotuose laboratoriniuose in vitro ir in vivo, taip pat klinikiniuose tyrimuose. Išvados, rekomendacijos Teriparatidas, infliksimabas, metforminas, nors ir turi jau patvirtintas vartojimo indikacijas, yra vaistai, kurie turi didelę galimybę netolimoje ateityje būti skiriami ir osteoartrozei gydyti. Ikiklinikinių tyrimų rezultatai rodo teigiamą šių vaistų ligą modifikuojantį poveikį osteoartrozės patogenezėje.
32 Item type:Publication, conference paper[2025][T1e][M001][3]Temos aktualumas Senstant visuomenei, daugėja endoprotezavimo (EP) operacijų skaičius. Lietuvoje 2013-2023 m. laikotarpiu buvo atliktos 52 537 pirminės klubo EP operacijos. Augant šiam skaičiui, daugėja ir periprotezinių šlaunikaulio lūžių. Šie lūžiai dažniausiai siejami su mažos kinetinės energijos sukamųjų arba spaudžiamųjų jėgų tiesioginiu arba netiesioginiu poveikiu šlaunikauliui. Dažniausiai taikomas gydymas – operacinis, panaudojant specialią periprotezinę osteosintezės šlaunikaulio sistemą. Darbo tikslas (-ai) Įvertinti šlaunikaulio periprotezinių lūžių po klubo sąnario EP chirurginio gydymo rezultatus, naudojant specialią osteosintezės sistemą LSMUL KK Ortopedijos traumatologijos klinikoje 2021 01 01-2023 12 31 m. laikotarpiu. Tyrimo metodai Tyrimo dalyviai – pacientai, patyrę periprotezinį šlaunikaulio lūžį, po klubo sąnario EP operacijos. Atrinkti pacientai, kurie 2021 01 01-2023 12 31 m. laikotarpiu buvo stacionarizuoti operaciniam gydymui taikant NCB periprotezinę šlaunikaulio osteosintezės sistemą (Zimmer Biomet) LSMUL KK Ortopedijos traumatologijos klinikoje. Daliai pacientų taikyta fiksacija kauliniais kabeliais (Smith & Nephew). Imtis – 20 pacientų. Didžioji dalis (n=19) traumą patyrė po pirminio EP, likęs vienas – po revizinio. Analizuoti Lietuvos sąnarių endoprotezavimo registro duomenys, ligos istorijos bei priešoperaciniai ir pooperaciniai radiologiniai vaizdai. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinių duomenų analizės paketą „IBM SPSS Statistics 30.0“. Rezultatai LSMUL KK Ortopedijos traumatologijos klinikoje 2021-2023 m. buvo gydyti 20 pacientų, patyrusių šlaunikaulio periprotezinį lūžį po klubo sąnario EP operacijos. Didžioji dalis (n=19) pacientų lūžį patyrė po pirminio EP, vienas – po revizinio klubo EP. 19 pacientų (95proc.) šlaunikaulio lūžį patyrė dėl mažos kinetinės energijos traumos (griuvimas iš stovimo ar mažesnio aukščio), vienas pacientas (5proc.) - dėl didelės kinetinės energijos traumos (kritimas iš >3m aukščio). 11 pacientų (55proc.) buvo moterys, 9 pacientai (45proc.) – vyrai. Moterų amžiaus vidurkis traumos metu buvo 73,5m., o vyrų – 63,6m. Iki vienerių metų po pirminio EP operacijos traumą patyrė 4 pacientai (20proc.); 5 pacientai (25proc.) – praėjus 1-3m.; 3 pacientai (15proc.) – praėjus 3-7m.; 7 pacientai (35proc.) – praėjus daugiau nei 7m. Vienam pacientui lūžis įvyko praėjus vieneriems metams po revizinės EP operacijos. Visi lūžiai buvo suklasifikuoti pagal Vancouver sistemą. Nustatyti lūžio tipai: Vancouver B1, 9 (45proc.); Vancouver B2, 1 (5proc.); Vancouver B3, 2 (10proc.); Vancouver C, 8 (40 proc.). Visi lūžiai buvo gydyti osteosinteze, naudojant distalinę (n=7) arba proksimalinę (n=13) periprotezinę osteosintezės šlaunikaulio sistemą. Papildomai plokštelės buvo fiksuotos kauliniais kabeliais (n=11, 55proc.). Pastebėta, jog dažniau periprotezinį lūžį buvo patyrę pacientai, kurių klubo sąnario endoprotezo šlaunikaulinis komponentas buvo cementinio tvirtinimo tipo (n=11 (55proc.)). Iš jų 9 buvo poliruotais stiebais, ir 2 nepoliruotais. Esant cementinio tvirtinimo šlaunikauliniam komponentui, pacientai dažniausiai patyrė Vancouver B1 tipo lūžius (63,6proc.). 13 pacientų (65proc.) periproteziniai lūžiai sugijo patenkinamai per 3 mėn. laikotarpį. 3 pacientams (15proc.) lūžiai gijo antriniu būdu, gijimas užsitęsė virš 3 mėn. Kitų ankstyvųjų arba vėlyvųjų ortopedinių traumatologinių komplikacijų iš viso patyrė 4 tiriamieji (20proc.). Iš jų 3 pacientams (15proc.) stebėta nepatenkinama kaulinių fragmentų padėtis; 1 pacientui (5proc.) - pakartotinis lūžis su metalo konstrukcijos migracija. Revizinė operacija buvo atlikta 2 pacientams (10proc.) – dėl nepatenkinamos kaulinių fragmentų padėties ir pakartotinio lūžio su metalo konstrukcijos migracija. Su komplikacijomis arba užsitęsusiu gijimu susidūrė tie pacientai, kurių lūžiai buvo Vancouver B1 (n=4, 20proc.) ir Vancouver C (n=3 ,15proc.) tipo. Geri gydymo rezultatai stebėti 13 pacientų (Vancouver B tipo - 8 atvejai, 45proc., Vancouver C - 5 atvejai, 25proc.). Išvados, rekomendacijos Periproteziniai lūžiai po klubo sąnario EP operacijos dažniausiai pasitaiko senyvo amžiaus moterims, patyrusioms mažos kinetinės energijos traumą. Pacientai, kurių klubo endoprotezas buvo fiksuotas cementu, poliruotu stiebu, dažniau patyrė šlaunikaulio lūžius nei tie, kurių pirminis endoprotezas buvo mechaninio tvirtinimo. Daugiausiai pacientai patyrė Vancouver B1 (n=9, 45proc.) bei Vancouver C (n=8, 40proc.) tipo lūžius. Esant Vancouver B1 ir C tipų lūžiams, pacientai dažniau patyrė komplikacijų po operacinio gydymo: ilgas gijimo periodas, netinkama kaulinių fragmentų padėtis, pakartotiniai lūžiai, metalo konstrukcijų migracija.
12 Item type:Publication, conference paper[2025][T1e][M001][2]; ; ; 17-asis Lietuvos ortopedų traumatologų draugijos suvažiavimas : 2025 m. balandžio 10–11 d. Vilnius, Lietuva : Tezių knyga, 2025-04-10, p. 66-67Temos aktualumas Rizikos veiksnių, kurie gali sukelti pooperacines žaizdų komplikacijas, tokias kaip: žaizdos kraštų išsiskyrimas, išliekanti sekrecija, uždelstas gijimas ar chirurginės srities infekcija - nustatymas yra svarbus prieš atliekant dideles ortopedines operacijas. Šios komplikacijos didina mirštamumą ir sergamumą, ilgina hospitalizacijos trukmę bei didina sveikatos priežiūros išlaidas. Identifikuojant galimus rizikos veiksnius, sveikatos priežiūros specialistai gali taikyti tikslines intervencijas siekiant sumažinti pooperacinių žaizdų komplikacijų dažnį. Darbo tikslas (-ai) Nustatyti pagrindinius rizikos veiksnius, lemiančius žaizdų komplikacijas po didelės apimties ortopedinių operacijų. Tyrimo metodai Sisteminė literatūros apžvalga buvo atliekama vadovaujantis PRISMA sisteminės apžvalgos reikalavimais. Remiantis PICOS duomenų atrinkimo modeliu vykdyta ne senesnių nei 1990 m. mokslinių straipsnių paieška Pubmed ir Scopus duomenų bazėse. Didelės apimties ortopedinės operacijos apibrėžtos kaip: kelio ir klubo endoprotezavimo, šlaunikaulio ir blauzdikaulio lūžių osteosintezės operacijos vyresnių nei 18 metų žmonių populiacijoje. Iš viso peržvelgti 1921 straipsniai iš kurių pagal nustatytus įtraukimo ir atmetimo kriterijus į galutinę analizę įtrauktos ir analizuotos 92 publikacijos. Rezultatai Nustatyti rizikos veiksniai lemiantys pooperacinės žaizdų komplikacijas. Cukrinis diabetas, padidėjęs glikozilintas hemoglobinas, nutukimas, mitybos nepakankamumas, limfocitų skaičius kraujyje, ASA klasė (>3) buvo reikšmingi su pacientu susiję predikciniai veiksniai, turėję stiprų ryšį su komplikacijų atsiradimu. Su procedūra susiję rizikos veiksniai (ilgesnė nei 24 val. trukmė iki operacijos, ilga operacijos trukmė, išorinės fiksacijos naudojimas) bei demografiniai rodikliai (vyresnis amžius, vyriška lytis, rūkymas, alkoholio vartojimas) buvo kiti rizikos veiksniai siejami su prastomis žaizdų išeitimis. Išvados, rekomendacijos Literatūroje egzistuoja stiprūs įrodymai, kad cukrinis diabetas, padidėjęs glikozilintas hemoglobinas, nutukimas, mitybos nepakankamumas, limfocitų skaičiaus, ASA klasė (>3) turi įtaką žaizdų komplikacijoms po didelių ortopedinių operacijų. Rizikos identifikavimas ir valdymas yra esminis veiksnys optimizuojant priešoperacinę paciento priežiūrą, gerinant gydymo rezultatus bei užtikrinant realistiškus paciento lūkesčius.
10 Item type:Publication, conference paper[2025][T1e][M001][2]Temos aktualumas Interimplantiniai šlaunikaulio lūžiai yra gana reti, tačiau daugėjant pacientų, kuriems yra protezuoti tiek kelio, tiek klubo sąnariai, šie lūžiai tampa vis dažnesni. Lietuvoje 2013-2023 m. laikotarpiu buvo atlikta 82 230 pirminių klubo ir kelio sąnarių endoprotezavimo operacijų. Priklausomai nuo rizikos veiksnių, interimplantinio šlaunikaulio lūžio tikimybė yra didesnė moterims, vyresnėms nei 70 metų. Chirurginis gydymas dažnai būna sudėtingas - fiksacija plokštelė turi būti itin tiksli, siekiant užtikrinti implantų stabilumą. Darbo tikslas (-ai) Įvertinti šlaunikaulio interimplantinio lūžio chirurginio gydymo rezultatus, naudojant specialią osteosintezės sistemą LSMUL KK Ortopedijos traumatologijos klinikoje 2021 01 01-2023 12 31 m. laikotarpiu. Tyrimo metodai Tyrimo dalyviai – pacientai, patyrę interimplantinį šlaunikaulio lūžį. Atrinkti pacientai, kurie 2021 01 01-2023 12 31 m. laikotarpiu buvo stacionarizuoti operaciniam gydymui, taikant NCB periprotezinę šlaunikaulio osteosintezės sistemą (Zimmer Biomet) LSMUL KK Ortopedijos traumatologijos klinikoje. Papildomai pacientams taikyta fiksacija medialine plokštele (Kanghui), kauliniais kabeliais (Smith&Nephew), struktūriniais alograftais. Imtis – 10 pacientų. Devyni iš jų buvo po pirminių endoprotezavimo operacijų, vienas – po revizinės klubo ir pirminio kelio operacijos. Analizuoti Lietuvos sąnarių endoprotezavimo registro duomenys, ligos istorijos bei priešoperaciniai ir pooperaciniai radiologiniai vaizdai. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinių duomenų analizės paketą „IBM SPSS Statistics 30.0“. Rezultatai LSMUL KK Ortopedijos traumatologijos klinikoje 2021-2023m. laikotarpyje buvo gydyti 10 pacientų, patyrusių interimplantinį šlaunikaulio lūžį. Du atvejai – pacientai, kurie jau buvo gydyti dėl interimplantinio lūžio. Visi pacientai - moteriškos lyties. Amžiaus vidurkis traumos metu – 81,2 metai. Lūžiai klasifikuoti pagal Pires klasifikaciją: Pires IA tipo lūžių buvo 5 (50proc.), Pires IIA tipo buvo taip pat 5 (50proc.). 9 pacientai (90proc.) patyrę interimplantinį šlaunikaulio lūžį, kelio ir klubo endoprotezai buvo pirminiai. 1 paciento (10proc.) klubo endoprotezas buvo revizinio tipo, o kelio – pirminis. Interimplantiniai lūžiai buvo tvirtinami proksimaline (n=3) arba distaline (n=7) specialia osteosintezės sistema. Atliekant ostesintezę dviejų pacientų lūžiai papildomai buvo fiksuoti medialine plokštele. Gydant interimplantinius lūžius taip pat buvo panaudoti struktūriniai alograftai (n=2) ir kauliniai kabeliai (n=5). Gydyti Pires IIA tipo lūžiai gijo geriau nei Pires IA tipo. Geri gydymo rezultatai buvo stebėti 4 pacientams (40proc.), kurių lūžio tipas buvo Pires IIA. Pires IA tipo lūžių efektyvus gydymas stebėtas 3 pacientams (30proc.). Pacientai, kurie buvo stacionarizuoti dėl jau patirto pakartotinio lūžio ir metalo konstrukcijos migracijos, buvo gydyti taikant osteosintezę specialia plokštele ir papildomą fiksaciją medialine plokštele (n=1) arba struktūriniu alograftu (n=1). Taikant chirurginį gydymą pacientams, patyrusiems lūžį pirmą kartą, komplikacijos pasitaikė 3 pacientams (30proc.). Komplikacijos priežastis – pakartotinis lūžis ir metalo konstrukcijos migracija. Komplikacijas patyrė pacientai, kurių lūžiai buvo Pires IA tipo (n=2, 20proc.) bei Pires IIA tipo (n=1, 10proc.). Visų šių pacientų lūžiai buvo tvirtinti viena distaline lateraline plokštele. Komplikacijos pasireiškė praėjus iki vienerių metų laikotarpiui po osteosintezės. Atliekant revizinę operaciją vienam pacientui buvo panaudotas struktūrinis alograftas, kitiems dviems – papildoma fiksacija. Išvados, rekomendacijos Didžiausią riziką patirti interimplantinį šlaunikaulio lūžį turi moterys, vyresnės nei 70 metų. Geresni gydymo rezultatai stebėti Pires IIA tipo lūžiams, lyginant su Pires IA tipo. Pakartotiniai lūžiai ir metalo konstrukcijos migracija pasitaikė pacientams, kuriems atliekant osteosintezę trūko papildomos fiksacijos.
22 Item type:Publication, conference paper[2025][T1e][M001][3]Temos aktualumas Atliekamų kelio sąnario endoprotezavimo skaičius Lietuvoje nuolat didėja. 2013-2023 metų laikotarpiu buvo atliktos 31 693 pirminės kelio endoprotezavimo operacijos. Dėl šios priežasties daugėja ir šlaunikaulio distalinės dalies periprotezinių lūžių. Periprotezinio šlaunikaulio lūžio gydymo metodas parenkamas atsižvelgiant į kaulo kokybę, lūžio dislokaciją ir endoprotezo stabilumą. Efektyviausi gydymo rezultatai pasiekiami atliekant šlaunikaulio osteosintezę. Dažniausiai yra taikoma vidinė fiksacija plokštele. Darbo tikslas (-ai) Įvertinti šlaunikaulio periprotezinių lūžių, po kelio sąnario endoprotezavimo, chirurginio gydymo rezultatus, naudojant specialią osteosintezės sistemą LSMUL KK Ortopedijos traumatologijos klinikoje 2021 01 01-2023 12 31 laikotarpyje. Tyrimo metodai Tyrimo dalyviai – pacientai, patyrę periprotezinį šlaunikaulio lūžį po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos. Buvo atrenkami pacientai, kurie 2021 01 01-2023 12 31 metų laikotarpiu buvo stacionarizuoti operaciniam gydymui, taikant NCB periprotezinę šlaunikaulio osteosintezės sistemą (Zimmer Biomet) LSMUL KK Ortopedijos traumatologijos klinikoje. Papildomai pacientams taikyta fiksacija medialine plokštele (Kanghui). Imtis – 17 pacientų. Stebėjimo laikotarpis nuo 2021 01 16 iki 2023 12 15. Analizuoti Lietuvos sąnarių endoprotezavimo registro duomenys, ligos istorijos bei priešoperaciniai ir pooperaciniai radiologiniai vaizdai. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinių duomenų analizės paketą „IBM SPSS Statistics 30.0“ Rezultatai LSMUL KK Ortopedijos traumatologijos klinikoje 2021-2023 m. laikotarpiu dėl periprotezinio šlaunikaulio distalinės dalies lūžio specialia osteosintezės plokštele, po kelio endoprotezavimo operacijos, buvo gydyti 17 pacientų. Iš jų 15 buvo moterys (88,2proc.) bei 2 vyrai (11,8proc.). Tiriamųjų amžiaus vidurkis traumos metu buvo 75,2 metai. Visiems pacientams buvo atlikta vidinė fiksacija distaline periprotezine šlaunikaulio osteosintezės sistema. 9 pacientams (52,9proc.) kartu su šia sistema buvo taikyta ir fiksacija papildoma medialine plokštele. Vienam pacientui papildomai buvo įvesta retrogradinė intramedulinė vinis. Šlaunikaulio distalinės dalies periprotezinį lūžį, po pirminio kelio endoprotezavimo operacijos, patyrė 15 pacientų (88,2proc.). 5 pacientų, patyrusių periprotezinius lūžius, pirminis kelio endoprotezo tipas buvo užpakalinį kryžminį raištį išsaugantis (CR tipas). 10 pacientų, patyrusių traumą, pirminis kelio endoprotezo tipas buvo užpakalinį kryžminį raištį pakeičiantis (PS tipas). Pirminė kelio endoprotezavimo operacija šiems pacientams buvo atlikta praėjus iki vienerių metų (n=3); 1- 3m. (n=2); praėjus 3-5m. (n=1); praėjus daugiau nei 5m. (n=8). Šlaunikaulio distalinės dalies periprotezinį lūžį, po revizinio kelio endoprotezavimo operacijos, patyrė 2 pacientai, praėjus 2 ir 6 m. po revizinės kelio operacijos. Klasifikuojant lūžius buvo panaudota Lewis-Rorabeck klasifikacija: LewisRorabeck I tipo lūžį patyrė 1 pacientas (5,9proc.); Lewis-Rorabeck II tipo lūžių – 15 pacientų (88,2proc.); Lewis-Rorabeck III tipo lūžis pasitaikė 1 pacientui (5,9proc.). 14 pacientų (82,4proc.) buvo stebėti patenkinami gijimo rezulatai praėjus daugiau nei 3 mėn. po osteosintezės. Likusiems 3 pacientams (17,6proc.) lūžiai gijo prasčiau – jų gijimas buvo užsitęsęs ilgiau nei 3mėn. (n=2) arba kaulinių fragmentų padėtis buvo nepatenkinama (n=1). Toks gijimas stebėtas patyrus Lewis-Rorabeck II tipo lūžius. Pacientų, kurių periprotezinių lūžių tipas buvo Lewis-Rorabeck I (n=1) ir Lewis-Rorabeck III (n=1), operacinis gydymas buvo efektyvus, be komplikacijų. LewisRorabeck III tipo lūžiui gydyti buvo taikoma osteosintezė ir revizinė endoprotezavimo operacija. Išvados, rekomendacijos Periproteziniai lūžiai po kelio endoprotezavimo operacijos dažniau įvyksta moterims. Šlaunikaulio distalinės dalies periproteziniai lūžiai ilgiau gija pacientams, kurių lūžių tipas pagal Lewis-Rorabeck klasifikaciją yra II. Nustatyta, kad su komplikacijomis mažiau susidūria tie pacientai, kurių lūžis yra fiksuotas tiek specialia osteosintezės sistema, tiek papildoma medialine plokštele. Lūžių tipai Lewis-Rorabeck I ir III gydymo rezultatai priklauso nuo pasirinkto gydymo metodo.
19 Item type:Publication, conference paper[2025][P1a][M001][3]; Yakub, SaheedThe Journal of Arthroplasty : World Expert Meeting in Arthroplasty 2024, 2025-02-04, vol. 40, no. 2 Suppl. 1, p. 125-127Question: Is there a role for resurfacing hip arthroplasty for patients who have arthritis of the hip? Response/Recommendation: Currently, there is a minimal role for the routine use of metal-on-metal (MoM) resurfacing arthroplasty for patients who have arthritis of the hip. Resurfacing using MoM bearing surfaces may be considered for skeletally mature young (< 65 years) men who have hip arthritis and no major deformity. Given the technical challenge of this surgical procedure, resurfacing should be performed by surgeons who have great experience with this procedure. Level of Evidence: Level II. Vote: Agree 86.4%, Disagree 11.7%, and Abstain 2.0%.
23 Item type:Publication, conference paper[2025][P1a][M001][2]; Response/Recommendation: Metal hypersensitivity around total knee arthroplasty has been documented in various case reports and cohort studies. Most patients reporting metal allergy have well-functioning implants, and failure due to metal allergy is a very rare occurrence. Other allergies, including acrylic bone cement and its polymerization additives, may also be considered, although not well understood. Routine testing for metal allergy is not recommended, and a positive test does not correlate well with implant failure. Considering the available clinical evidence, while hypersensitivity-related complications after total joint arthroplasty likely exist, revision surgery for metal hypersensitivity is not recommended and should be considered only as the last rule-out diagnosis. Level of Evidence: Moderate. Expert Vote: Agree 75.2%, Disagree 16.2%, and Abstain 8.6%.
22WOS© Citations 1