Riklikienė, Olga

Ona Spiridovič. "Vedamų diskusijų grupių reikšmė sprendžiant demencija sergančių pacientų ir jų artimųjų etines priežiūros problemas". Bakalauro baigiamasis darbas. Baigiamojo darbo vadovė - prof. Olga Riklikienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakuletas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2026; 51 puslapis. Tyrimo tikslas: Įvertinti vedamų diskusijų grupių reikšmę sprendžiant demencija sergančių pacientų ir jų artimųjų etines priežiūros problemas. Tyrimo klausimai:

1. Ar gali vedamos diskusijų grupės padėti spręsti demencija sergančių pacientų etines priežiūros problemas?
2. Ar gali vedamos diskusijų grupės padėti spręsti demencija sergančių pacientų artimųjų etines priežiūros problemas? Tyrimo metodika: Kokybinis tyrimas atliktas 2025 metų sausio - balandžio mėn. Su tyrimo dalyviais nuspręsta pokalbio vieta. tyrimui gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. 2025-BEC2-0613. Interviu dalyvavo keturi diskusines grupes vedantys vedantieji. Tyrimo rezultatai: Atlikti keturi interviu, kurie buvo transkribuoti ir sukoduoti. Buvo išskirtos keturios pagrindinės temos: vedamų pokalbių grupių veikimas; etinės problemos ir temos, keliamos bei aptariamos pokalbiuose; sunkumai, su kuriais susiduria vedantieji per pokalbius; nauda, kurią, pasak vedančiųjų, gauna dalyviai dalyvaudami tokiose grupėse. Rezultatai parodė, kad grupinės diskusijų grupės gali būti veiksminga priemonė, padedanti išspręsti tiek demencija sergančių pacientų, tiek jų artimųjų etines priežiūros problemas. Tyrimo išvados: Atliktas tyrimas parodė, kad dalyvavimas diskusijų grupėse, kurios yra vedamos, yra naudingas tiek globėjams, tiek demencija sergantiems žmonėms. Globėjams ji mažina moralinę įtampą, skatina saviraišką, mažina vienišumo jausmą, teikia galimybę dalintis patirtimi. Demencija sergantiems žmonėms grupės padeda emocinei ir socialinei integracijai, sukuriant malonią atmosferą, kuri padeda išsaugoti orumą, tapatumą. Pokalbiai grupėse skatina bendravimą ir sunkių temų aptarimą.

Jurga Pauliščenkaitė. Cukriniu diabetu sergančių pacientų pėdų priežiūros saviveiksmingumas, pėdų priežiūros elgsena ir bendravimas su sveikatos priežiūros specialistais. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Prof. Olga Riklikienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026; 54 p. (be priedų) Tyrimo tikslas – įvertinti cukriniu diabetu sergančių pacientų pėdų priežiūros saviveiksmingumą, pėdų priežiūros elgseną bei bendravimą su sveikatos priežiūros specialistais. Tyrimo metodika: Taikytas kiekybinis tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Anketa yra standartizuotas klausimynas, kuriam buvo gautas autorių sutikimas. Tyrimas buvo atliekamas 2025 m. balandžio 1 d. – 2025 m. birželio 30 d. VšĮ Tauragės ligoninėje. Buvo apklausta 100 respondentų, kurie sirgo cukriniu diabetu. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas (2025-02-05) Nr. 2025-BEC2-0161. Atliekant tyrimą naudota IBM SPSS Statistics 27 programa ir Microsoft Excel 2016 programa.
Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo 100 cukriniu diabetu sergančių asmenų. Didžioji dalis apklaustųjų buvo moterys (64,0 proc.), likusią dalį sudarė vyrai (36,0 proc.). Rezultatai parodė, kad beveik ketvirtadalis respondentų turi aukštą pėdų priežiūros saviveiksmingumo lygį (24,0 proc.), o beveik pusei būdingas vidutinis lygis (46,0 proc.). Vertinant pėdų priežiūros elgseną, didžioji dalis tiriamųjų pasižymėjo vidutine prevencine elgsena (84,0 proc.), gera elgsena nustatyta tik nedidelei daliai respondentų (15,0 proc.). Pusė respondentų bendravimą su sveikatos priežiūros specialistais vertino palankiai (50,0 proc.), tačiau tik mažuma nurodė, kad buvo aktyviai skatinami užduoti klausimus (14,0 proc.). Buvo nustatyta, kad amžius statistiškai reikšmingai siejasi su prastesne prevencine elgsena (r = -0,421; p<0,001) bei mažesniu saviveiksmingumu (r = -0,302; p = 0,002). Taip pat užfiksuotas teigiamas vidutinio stiprumo ryšys tarp tiriamųjų saviveiksmingumo ir jų prevencinės elgsenos (r = 0,601; p<0,001).
Išvados: 1. Cukriniu diabetu sergantys pacientai pasižymi skirtingu saviveiksmingumu atsižvelgiant į atliekamus tam tikrus veiksmus. Didžiausias pasitikėjimas nustatytas atliekant bendruosius pėdų priežiūros veiksmus, tokius kaip tinkamos avalynės pasirinkimas, avalynės ir kojinių dėvėjimas bei vandens temperatūros tikrinimas, o mažiausias buvo atliekant sudėtingesnes procedūras, tokias kaip nagų kirpimas, pėdų tepimas drėkinamosiomis priemonėmis ir nuospaudų priežiūra. 2. Cukriniu diabetu sergančių pacientų pėdų priežiūros elgsena buvo nepakankama atliekant pėdų priežiūros veiksmus. Nors dalis pacientų laikėsi pagrindinių higienos principų, svarbios prevencinės priemonės buvo taikomos retai, ypač batų vidaus tikrinimas, pėdų drėkinimas ir vaikščiojimas basomis patalpose. 3. Cukriniu diabetu sergančių pacientų bendravimas su sveikatos priežiūros specialistais buvo vertinamas palankiai, ypač išskiriant specialistų mandagumą, dėmesį pacientui ir suprantamą informacijos pateikimą, tačiau prasčiausiai buvo vertinamas pacientų skatinimas užduoti klausimus bei įsitraukti į sprendimų priėmimo procesą.

Miglė Polikaitytė. Cukriniu diabetu sergančiųjų žinios apie pėdų priežiūrą, pėdų priežiūros saviveiksmingumas ir savirūpa. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - Prof. Olga Riklikienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026; 60 p. (be priedų). Tyrimo tikslas – ištirti cukriniu diabetu sergančiųjų žinias apie pėdų priežiūrą, pėdų priežiūros saviveiksmingumą ir savirūpos sąsajas. Tyrimo metodika: Taikytas kiekybinis tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimui naudoti standartizuoti klausimynai, kurių naudojimui gauti autorių leidimai. Tyrimas atliktas 2025m. kovo - gegužės mėnesiais, LSMUL KK Endokrinologijos klinikoje, apklausoje dalyvavo 143 cukriniu diabetu sergantys pacientai. Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas (2025-03-05) Nr. 2025-BEC2-0533. Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 24.0 ir Microsoft Excel programas. Rezultatai: Didžioji dalis respondentų pasižymėjo geromis žiniomis apie diabetinę pėdą, tačiau daliai nustatytos vidutinės ir blogos žinios. Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas pagal lytį – moterys turėjo geresnes žinias nei vyrai (p < 0,05). Taip pat nustatyta, kad dauguma tiriamųjų pasižymėjo vidutiniu arba aukštu saviveiksmingumo lygiu. Nustatyta statistiškai reikšminga neigiama sąsaja tarp saviveiksmingumo ir amžiaus bei kūno masės indekso (p < 0,05). Taip pat nustatyta, kad didesnis saviveiksmingumas siejasi su geresne bendros diabeto savirūpos elgsena (r = 0,168; p = 0,045), o didesnis kūno masės indeksas ir dažnesnė pėdų opų patirtis siejasi su prastesne savirūpa (p < 0,05). Tuo tarpu reikšmingų sąsajų tarp žinių apie diabetinę pėdą ir savirūpos nenustatyta. Išvada: Nustatyta, kad dauguma cukriniu diabetu sergančių pacientų pasižymi geromis žiniomis apie diabetinę pėdą, tačiau žinių lygis nėra tolygus, o moterys turi geresnes žinias nei vyrai. Didžioji dalis tiriamųjų pasižymi vidutiniu arba aukštu saviveiksmingumo lygiu, kuris yra statistiškai reikšmingai susijęs su amžiumi ir kūno masės indeksu. Taip pat nustatyta, kad didesnis saviveiksmingumas siejasi su geresne diabeto savirūpa, tuo tarpu žinių apie diabetinę pėdą ryšio su savirūpa nenustatyta.

Ieva Junčytė. Cukriniu diabetu sergančių pacientų savirūpos ir diabetinės pėdos prevencijos patirtys. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. dr. Olga Riklikienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026.

Darbo tikslas. Atskleisti cukriniu diabetu sergančių pacientų savirūpos ir diabetinės pėdos prevencijos patirtis.

Tyrimo klausimai. 1. Kokios yra cukriniu diabetu sergančių pacientų patirtys rūpinantis pėdomis? 2. Kokios emocijos ir psichologinės reakcijos lydi pacientus sergant cukriniu diabetu? 3. Kokie veiksniai skatina ir riboja savirūpą?

Tyrimo metodika. 2025 m. vasario – balandžio mėnesiais atliktas kokybinis aprašomasis tyrimas. Tyrimo instrumentas – pusiau struktūruoto interviu klausimynas, sudarytas iš 18 atvirų klausimų. Tyrime dalyvavo 15 cukriniu diabetu sergančių pacientų. Interviu vyko nuotoliniu būdu – telefonu. Tyrimo duomenys analizuoti taikant indukcinę kokybinę turinio analizę. Tyrimui gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas Nr. 2025-BEC2-0146.

Tiriamieji. Cukriniu diabetu sergantys pacientai, dalyvavę tarptautinio tyrimo kiekybinėje dalyje ir sutikę dalyvauti kokybiniame tyrime.

Tyrimo rezultatai. Atlikus kokybinę turinio analizę, išskirtos trys pagrindinės temos ir vienuolika potemių. Tyrimo dalyvių kasdienė pėdų priežiūra skiriasi – kai kurie informantai pėdas prižiūri sąmoningai ir nuosekliai, kiti taiko paviršutiniškus ar rizikingus metodus. Emocinė informantų būsena taip pat nevienoda – ilga ligos trukmė siejasi su susitaikymu, o baimė dėl komplikacijų išlieka tiek jas patyrusiems, tiek nepatyrusiems pacientams. Savirūpą skatina socialinis palaikymas, asmeninė komplikacijų patirtis ir domėjimasis liga, o pagrindinėmis kliūtimis tampa periferinė neuropatija, menkos žinios, paslaugų neprieinamumas ir psichosocialiniai veiksniai.

Išvados. Savirūpos kokybę lemia ne žinių kiekis, o jų tikslumas bei asmeninė komplikacijų patirtis. Emocinė sergančiųjų būsena skiriasi ir yra susijusi su ligos trukme bei komplikacijų patirtimi. Savirūpą formuoja tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai, o tie patys veiksniai skirtingiems pacientams gali tapti motyvacija arba kliūtimi.

Raktažodžiai: cukrinis diabetas, diabetinė pėda, savirūpa, prevencija, kokybinis tyrimas.

Ernesta Ramanauskaitė. Cukriniu diabetu sergančių žmonių žinių apie diabetinę pėdą ir savipriežiūros įgūdžių vertinimas. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Prof. Olga Riklikienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2025; 55 p. (be priedų). Tyrimo tikslas – įvertinti cukriniu diabetu sergančių žmonių žinias apie diabetinę pėdą ir savipriežiūros įgūdžius. Tyrimo metodika: Taikytas kiekybinis tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Anketa yra standartizuotas klausimynas, kuriam buvo gautas autorių sutikimas. Tyrimas vyko 2024 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Endokrinologijos klinikoje. Apklausoje dalyvavo 280 pacientų sergančių cukriniu diabetu. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas (2024-05-27) Nr. 2024-BEC2-685. Anketos duomenų statistinė analizė atlikta naudojantis IBM SPSS Statistics 30.0.0.0 ir Microsoft Excel 2016 programinėmis įrangomis. Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo 280 cukriniu diabetu sergančiųjų asmenų. Didžioji dalis apklaustųjų asmenų buvo vyrai (51,8 proc.), likusiąją dalį sudarė moterys (48,2 proc.). Rezultatai rodo, kad 4 iš 5 cukriniu diabetu sergančių tiriamųjų (80,4 proc.) turi geras žinias apie diabetinę pėdą ir jos priežiūrą. Likusieji procentai (6,4 proc. ir 13,2 proc.) atitinkamai pasiskirstė vidutinėms ir prastoms tiriamųjų žinioms. Geriausios žinios buvo nustatytos tarp asmenų, turinčių aukštąjį, aukštesnįjį arba vidurinį išsilavinimus (p<0,001). Taip pat jaunesnio amžiaus asmenys demonstravo reikšmingai geresnes žinias apie diabetinę pėdą ir jos priežiūrą (p<0,001) nei vyresnio amžiaus grupės asmenys. Prasčiausias žinias apie diabetinę pėdą turi 71–80 m. amžiaus grupės asmenys (40,0 proc.). Be to, asmenys, kurie nuo cukrinio diabeto ligos pradžios nepatyrė ilgai gyjančių pėdų opų ir laiku kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą pastebėję žaizdas kojose, turi geresnes žinias apie diabetinę pėdą ir jos priežiūrą (p = 0,011). Beveik pusė (46,8 proc.) tyrime dalyvavusių asmenų, sergančių cukriniu diabetu, turi vidutinio lygio savipriežiūros įgūdžius esant diabetinei pėdai. Nustatyta, kad vyrai turi geresnius savipriežiūros įgūdžius nei moterys (p = 0,002). Taip pat asmenys, kurie nedelsdami kreipėsi į gydymo įstaigą pastebėję pėdos opą, pasižymėjo geresniais savipriežiūros įgūdžiais (p<0,001). Apibendrinus tyrimo rezultatus, buvo nustatyta, kad tarp žinių apie diabetinę pėdą ir jos priežiūrą bei savipriežiūros įgūdžių, tarp cukriniu diabetu sergančių asmenų, koreliuoja silpnas teigiamas (r = 0,241) statistiškai reikšmingas (p<0,001) ryšys. Respondentų geresnės žinios apie diabetinę pėdą siejasi su geresniais savipriežiūros įgūdžiais. Išvados: 1. Didžioji dauguma tyrime dalyvavusių asmenų, sergančių CD, turėjo geras žinias (t.y. 4–5 teisingus (≥ 80 proc.) atsakymus surinkę tiriamieji) apie diabetinę pėdą ir jos priežiūrą. Statistiškai reikšmingai geresnes žinias turėjo asmenys, kurie buvo įgiję aukštąjį, aukštesnįjį ir vidurinį išsilavinimus nei asmenys turintys žemesnį nei vidurinį išsilavinimą. Taip pat jaunesnio amžiaus asmenų žinios, susijusios su diabetine pėda ir jos priežiūra, buvo statistiškai reikšmingai geresnės nei vyresnio amžiaus grupės asmenų. Asmenys, kurie nuo CD ligos pradžios neturėjo ilgai gyjančių pėdų opų ir laiku apsilankydavo pas specialistus, pastebėję žaizdas kojose, turi statistiškai reikšmingai geresnes žinias apie diabetinę pėdą ir jos priežiūrą. 2. Dauguma respondentų, sergančių CD liga, turėjo vidutinius savipriežiūros įgūdžius esant diabetinei pėdai. Nustatyta, kad vyrų diabetinės pėdos savipriežiūros įgūdžiai yra statistiškai reikšmingai geresni nei moterų. Taip pat nustatyta, kad asmenys, kurie neatideda vizito ir kreipiasi į gydymo įstaigą laiku, pastebėję pėdos opą, turi statistiškai reikšmingai geresnius savipriežiūros įgūdžius nei asmenys, kurie vizitą į gydymo įstaigą atideda. 3. Tyrimo duomenimis, nustatytas statistiškai reikšmingas, tačiau silpnas teigiamas ryšys tarp CD sergančių žmonių žinių apie diabetinę pėdą ir savipriežiūros įgūdžių, tai rodo, kad geresnės cukriniu diabetu sergančių žmonių žinios apie diabetinę pėdą lemia geresnius asmenų savipriežiūros įgūdžius.

Raminta Janutytė. „Artimųjų patirtys ir etiniai iššūkiai slaugant demencija sergantį asmenį“. Bakalauro baigiamasis darbas. Baigiamojo darbo vadovė – prof. Olga Riklikienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2025; 53 puslapių.
Tyrimo tikslas - Atskleisti artimųjų patirtis ir etinius iššūkius slaugant demencija sergantį asmenį. Tyrimo klausimai

1. Su kokiais etiniais iššūkiais susiduria artimieji, slaugantys demencija sergančius asmenis?
2. Kokios yra demencija sergančiųjų artimųjų patirtys slaugant demencija sergantį asmenį? Tyrimo metodika - Kokybinis tyrimas atliktas 2025 metų kovo – balandžio mėn. K. Griniaus slaugos ligoninėje. Tyrimui gautas LSMU Bioetikos centro leidimas 2025-BEC2-0203 (leidimo numeris). Interviu dalyvavo 7 artimieji, kurie slaugė demencija sergantį asmenį.
   Darbo išvados - Pagrindiniai etiniai iššūkiai, su kuriais susiduria demencija sergančiųjų artimieji yra visiškas sprendimo teisės perėmimas iš sergančiojo asmens, judėjimo laisvės ribojimas, privatumo pažeidimas bei „nekaltas melas“. Artimųjų nuomone, šiuos etinius iššūkius padeda įveikti savišvieta, emocinė parama, bendravimas su šeimos nariais ir draugais bei susitaikymas su diagnoze.

Gustas Buinickas. Slaugytojų žinios ir požiūris į dirbtinį intelektą ir jo pritaikymą klinikinėje slaugos praktikoje. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. dr. Olga Riklikienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2025, 57 p. (be priedų).

Tyrimo tikslas. Ištirti slaugytojų žinias ir požiūrį į dirbtinį intelektą ir jo pritaikymą klinikinėje slaugos praktikoje.

Tyrimo metodika. Vykdyta anoniminė anketinė apklausa 2025 m. sausio mėn. – 2025 m. balandžio mėn. Facebook grupėje „Lietuvos Slaugytojai“. Apklausti 144 slaugytojai. Tyrimo instrumentas – klausimynas. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (Nr. 2024-BEC2-1130). Duomenys apdoroti IBM SPSS 30.0 ir Microsoft Excel 16.7 programine įranga.

Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad slaugytojai pasižymi žemu žinių lygiu apie dirbtinį intelektą. Mažiausiai žinių slaugytojai turėjo apie neuroninius tinklus ir prižiūrimojo mokymosi principus. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp žinių lygio ir respondentų amžiaus (p < 0,001), lyties (p = 0,039), išsilavinimo (p < 0,001) bei dalyvavimo mokymuose (p < 0,001). Jaunesni, aukštesnį išsilavinimą turintys, mokymuose dalyvavę bei vyriškos lyties slaugytojai turėjo aukštesnį žinių balą. Slaugytojų požiūris į dirbtinio intelekto taikymą sveikatos priežiūros srityje buvo įvertintas kaip santykinai palankus. Didžioji dalis respondentų sutiko, kad iškilus nuomonių skirtumui tarp gydytojo ir dirbtinio intelekto, priimtinesnis turėtų būti gydytojo sprendimas. Daugiausia naudos slaugytojai įžvelgė padidėjusio paslaugų teikimo greičio ir medicininių klaidų sumažinimo aspektuose. Didžioji dalis respondentų sutinka, kad prieš diegiant dirbtinį intelektą į sveikatos priežiūrą, turi būti parengti politiniai ir etiniai pagrindai. Slaugytojai mano, kad sveikatos priežiūros specialistai prieš taikydami dirbtinį intelektą turėtų išklausyti kursus. Didžiausią nerimą slaugytojams kelia galimas pacientų konfidencialios informacijos nutekėjimas naudojant dirbtinio intelekto sprendimus. Požiūrio balai reikšmingai skyrėsi pagal respondentų amžių (p < 0,001), lytį (p < 0,001), išsilavinimą (p = 0,002) ir dalyvavimą mokymuose (p < 0,001). Palankesnis požiūris nustatytas tarp jaunesnių, vyrų, aukštesnį išsilavinimą turinčių ir mokymuose dalyvavusių respondentų. Nustatytas reikšmingas teigiamas ryšys tarp žinių ir požiūrio balų (ρ = 0,652; p < 0,001), kylant žinių balams, požiūrio vertinimas taip pat didėja.

Išvados. 1. Slaugytojų žinių apie dirbtinį intelektą lygis yra žemas – vidutiniškai 4,49 balai iš galimų 16. Slaugytojai dažniausiai geba atpažinti dirbtinio intelekto apibrėžimą, tačiau jiems trūksta žinių apie dirbtinio intelekto technines sąvokas, veikimo principus ir struktūrinius elementus. 2. Slaugytojų požiūris į dirbtinį intelektą yra santykinai palankus – vidutiniškai 37,32 balai iš galimų 55. Slaugytojai pritarė, kad prieš diegiant dirbtinį intelektą sveikatos priežiūros srityje būtina užtikrinti etinį ir profesinį pasirengimą. Slaugytojai įžvelgia dirbtinio intelekto teikiamą naudą, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į rizikas, susijusias su pacientų duomenų saugumu, dirbtinio intelekto emocinio jautrumo stoka. 3. Slaugytojai, turintys aukštesnį žinių apie dirbtinį intelektą lygį, palankiau vertina dirbtinio intelekto diegimą klinikinėje slaugos praktikoje. Jaunesnio amžiaus, aukštesnį išsilavinimą turintys, mokymuose apie dirbtinį intelektą dalyvavę bei vyriškos lyties slaugytojai pasižymėjo aukštesniu žinių lygiu ir palankesniu požiūriu į dirbtinio intelekto diegimą klinikinėje slaugos praktikoje.

Pinkevičienė P. Neatlikti arba uždelsti infekcijų kontrolės slaugos veiksmai ir jų sąsajos su slaugytojų darbo aplinka bei komandiniu darbu, magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė prof. Olga Riklikienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika – Kaunas, 2024; 71 p. Darbo tikslas: Nustatyti neatliktus arba uždelstus infekcijų kontrolės slaugos veiksmus ir jų sąsajas su slaugytojų darbo aplinka bei komandiniu darbu. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti neatliktų arba uždelstų infekcijų kontrolės slaugos veiksmų priežastis ir apimtis Kauno apskrities rajonų ligoninėse. 2. Ištirti slaugytojų darbo aplinką ir komandinio darbo ypatumus. 3. Nustatyti neatliktų arba uždelstų infekcijų kontrolės slaugos veiksmų sąsajas su slaugytojų darbo aplinka ir komandinio darbo ypatumais. Metodika: kiekybinis tyrimas atliktas nuo 2023-12-04 iki 2024-03-15. Tyrimo vieta - Kauno apskrities rajoninės ligoninės (N=5). Tyrime dalyvavo 174 slaugytojai. Tyrimui naudota Neatliktų arba uždelstų infekcijų kontrolės slaugos veiksmų anketa (Henderson, Blackman, Willis & Roderick, 2020), Slaugytojų darbo aplinkos skalė (Lake, 2002) ir Slaugos personalo komandinio darbo anketa ( Kalisch, Lee, & Salas, 2010). Ryšio stiprumas vertinamas, atsižvelgiant į koreliacijos koeficiento reikšmės dydį: jei r yra nuo 0-|≤0,3|, laikyta, kad ryšys silpnas, nuo |>0,3|-|≤0,7| – ryšys vidutinio stiprumo, nuo |>0,7|-|1| – ryšys stiprus. Reikšmingumo lygmuo α=0,05. Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. 2023-BEC2-123. Rezultatai: Nustatyta, kad dažniausiai neatliekamas arba uždelsiamas yra visų naujai priimtų pacientų tikrinimas dėl meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko nešiojimo (3,08 balo), pacientų skatinimas ir pagalba atliekant rankų higieną, pasinaudojus antele arba basonu lovoje (2,98 balo), paciento burnos priežiūra ir dantų valymas bent kartą per dieną (2,76 balo). Respondentai identifikavo priežastis, kurios skatina neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus, tyrimas atskleidė, kad dažniausiai infekcijų kontrolės slaugos veiksmai neatliekami ar uždelsiami dėl Organizacinių veiksnių (2,08 balo) bei Aplinkos veiksnių (2,04 balo). Respondentų nuomone, didžiausią įtaką darbo aplinkai darė kolegialūs slaugytojų ir gydytojų santykiai (3,29 balo). Slaugytojų komandinio darbo efektyvumui turi įtakos komandos narių pareigos (3,44 balo), pasitikėjimas komandos nariais (3,13 balo), komandos narių pagalba (2,94 balo). Neatliktų arba uždelstų infekcijų kontrolės slaugos veiksmų, slaugytojų darbo aplinkos ir komandinio darbo sąsajos atskleidė, kad dažniau neatliekami arba uždelsiami infekcijų kontrolės slaugos veiksmai susiję su nepalankia slaugytojų darbo aplinka bei neefektyviu komandiniu darbu. Išvados: Visų naujai priimtų pacientų tikrinimas dėl meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko nešiojimo, pacientų rankų higienos skatinimas ar pagalba jai atlikti ir paciento burnos priežiūra yra dažniausiai neatliekami arba uždelsiami infekcijų kontrolės slaugos veiksmai Kauno apskrities rajoninėse ligoninėse. Dauguma slaugytojų svarbiausiu darbo aplinkos veiksniu laikė kolegialius slaugytojų ir gydytojų santykius, todėl norint pagerinti slaugytojų komandinio darbo efektyvumą reikėtų stiprinti ryšius tarp kolegų, skatinti pasitikėjimą ir tarpusavio pagalbą.

SANTRAUKA Laura Luneckienė. Darbo saugos kultūros ir organizacijos darbo aplinkos sąsajos apskrities greitosios medicinos pagalbos tarnyboje. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. Olga Riklikienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2024; 72 p. Tikslas – nustatyti darbo saugos kultūros ir organizacijos darbo aplinkos sąsajas apskrities greitosios medicinos pagalbos tarnyboje.
Uždaviniai:

1. Įvertinti darbo saugos kultūrą apskrities greitosios medicinos pagalbos tarnyboje.
2. Įvertinti organizacijos darbo aplinką apskrities greitosios medicinos pagalbos tarnyboje.
3. Nustatyti darbo saugos kultūros ir organizacijos darbo aplinkos sąsajas apskrities greitosios medicinos pagalbos tarnyboje.
   Tyrimo metodika. 2023 – 2024 m. vykdytas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistai, dirbantys Vilniaus apskrities greitosios medicinos pagalbos tarnybose. Anoniminės apklausos forma buvo patalpinta internetinėje svetainėje apklausa.lt, o internetine prieiga pasidalinta socialiniuose tinkluose, susijusiuose su greitosios medicinos pagalbos tarnybų specialistų veikla. Tyrimui atlikti buvo naudotos dvi anketos: Požiūrio į saugą klausimynas greitosios medicinos pagalbos įstaigose ir Slaugytojų darbo aplinkos indeksas: darbo aplinkos skalė. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis IBM SPSS Statistics 29.0 programine įranga. Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas 2023 03–03 Nr. BEC–SL(M)–121.
   Rezultatai. Vertinant šešias darbo saugos kultūros sritis, aukščiausiais įverčiais buvo įvertintas pasitenkinimas darbu (74,51 balai), o žemiausiais įverčiais – streso pripažinimas (63,08 balai). Nustatyta, kad apskrities greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistų požiūris į darbo saugos kultūrą nėra teigiamas. Vertinant penkias darbo aplinkos sritis slaugytojo dalyvavimas sprendžiant ligoninės reikalus buvo įvertintas aukščiausiais įverčiais (2,51±0,58), o slaugos kokybės užtikrinimo pagrindai – žemiausiais įverčiais (2,34±0,38). Nustatyta, kad apskrities greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistai dirba nevisiškai palankioje darbo aplinkoje. Įvertinus sąsajas, nustatyta, kad darbo saugos kultūra nebuvo reikšmingai susijusi su apskrities greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistų darbo aplinka visuminiu požiūriu, tačiau reikšmingai siejosi atskiros šių analizuotų reiškinių sritys. Atskiros darbo saugos kultūros sritys (p=<0,001; p=0,002): vadovų požiūris į saugą, streso pripažinimas, pasitenkinimas darbu, darbo sąlygos reikšmingai siejosi su darbo aplinka. Darbo saugos kultūra reikšmingai siejosi su viena iš penkių slaugytojų darbo aplinkos sričių: slaugos vadovų gebėjimas, lyderystė ir parama slaugytojams (p=0,043). Išvados. Greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistų požiūriu jų organizacijos darbo saugos kultūra nėra teigiama, o darbo aplinka nevisiškai palanki. Įvertinus sąsajas, nustatyta, kad apskrities greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistų darbo saugos kultūra nebuvo reikšmingai susijusi su darbo aplinka visuminiu požiūriu. Tačiau reikšmingai siejosi atskiros šių analizuotų reiškinių sritys. Taigi, praktinės darbo aplinkos palankus kūrimas organizacijoje reikšmingai siejasi su darbo saugos kultūra.

Aistė Vainauskaitė. Rajono ligoninės slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų skaitmeninių technologijų kompetencija. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. dr. Olga Riklikienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2024, 49 p. (be priedų). Tyrimo tikslas. Ištirti rajono ligoninės slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų skaitmeninių technologijų kompetenciją. Tyrimo metodika. Vykdyta anoniminė anketinė apklausa 2023 m. lapkričio mėn. – 2024 m. sausio mėn. Kėdainių ligoninėje. Apklausti 146 rajono ligoninės slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai. Tyrimo instrumentas – standartizuotas klausimynas. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos Centro leidimas (Nr. 2023-BEC2-246). Duomenys apdoroti IBM SPSS 23.0 ir Microsoft Excel 2016 programine įranga. Tyrimo rezultatai. Tyrime nustatyta, kad slaugytojai reikšmingai daugiau dalyvavo: kuriant skaitmenines technologijas, darbovietės rengiamuose skaitmeninės kompetencijos mokymuose, mokymuose, susijusiuose su skaitmenine kompetencija arba skaitmeninimu sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos sektoriuje, nei slaugytojų padėjėjai. Rajono ligoninės slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų skaitmeninių technologijų kompetencija yra aukšta – 3,01 balo. Nustatyta, kad aukščiausia kompetencija yra skaitmeninių technologijų naudojimo ir vertinimo kompetencija, o žemiausia – į žmogų orientuoto nuotolinio konsultavimo kompetencija. Jaunesni, poliklinikoje dirbantys rajono ligoninės slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai geriau įsiverstino skaitmeninių technologijų kompetenciją ir jos naudojimą darbe. Slaugytojų skaitmeninių technologijų ir jos naudojimo darbe kompetencija buvo aukštesnės nei slaugytojų padėjėjų. Teiginys, su kuriuo slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai labiausiai sutiko vertinant etinius ir organizacinius veiksnius buvo: „Sugebu užtikrinti saugų vartotojų duomenų tvarkymą“. Mažiausiai pritariama buvo teiginiams, susijusiems su organizacija ir skaitmeninių kompetencijų plėtra: „Skaitmeninių kompetencijų vystymas mano padalinyje yra planuojamas atsižvelgiant į individualius poreikius“ ir „Susipažinimas su skaitmeninėmis technologijomis mano darbo padalinyje vykdomas nuolat“. Išvados. 1. Rajono ligoninės slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų skaitmeninių technologijų kompetencija jų požiūriu yra aukšta – 3,01. Nustatyta, kad aukščiausia kompetencija yra skaitmeninių technologijų naudojimo ir vertinimo kompetencija, o žemiausia – į žmogų orientuoto nuotolinio konsultavimo kompetencija. 2. Tyrimo metu nustatyta, kad jaunesni rajono ligoninės slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai, dirbantys poliklinikoje, geriau įsiverstino skaitmeninių technologijų kompetenciją ir jos naudojimo darbe įgūdžius. Be to, tyrimas atskleidė, kad kuo aukštesnį išsilavinimą tiriamieji turėjo, tuo geriau jie vertino savo turimas kompetencijas. Slaugytojai skaitmeninių technologijų kompetenciją ir jos naudojimą darbe vertino geriau nei slaugytojų padėjėjai. 3. Vertinant etinius ir organizacinius veiksnius, susijusius su skaitmenine kompetencija, tyrimo rezultatai parodė, kad rajono ligoninės slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai mano, kad geriausiai sugeba užtikrinti saugų vartotojų duomenų tvarkymą. Tačiau respondentai mažiausiai palankiai vertino teiginius, susijusius su skaitmeninių kompetencijų vystymu jų padalinyje atsižvelgiant į individualius poreikius, ir nuolatinio susipažinimo su skaitmeninėmis technologijomis vykdymą darbo padalinyje.