Kriukelytė, Daiva

Aura Kurklietienė. Vyresniųjų slaugytojų – slaugos administratorių lyderystės elgsenos ir slaugytojų darbo motyvacijos sąsajų vertinimas. Darbo vadovė Dr. Daiva Kriukelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos klinika. Kaunas, 2025; 71 p. Tyrimo tikslas: įvertinti vyresniųjų slaugytojų – slaugos administratorių lyderystės elgsenos sąsajas su slaugytojų motyvacija darbui. Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti vyresniųjų slaugytojų – slaugos administratorių lyderystės elgseną, slaugytojų nuomone.
2. Nustatyti slaugytojų motyvaciją dirbti.
3. Nustatyti vyresniųjų slaugytojų – slaugos administratorių lyderystės elgsenos sąsajas su slaugytojų motyvacija dirbti. Tyrimo metodika ir tiriamieji. Tyrimo metu buvo taikomas kiekybinis tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa raštu. Anketa sudaryta iš dviejų standartizuotų klausimynų bei tyrimo autorės parengtų sociodemografinių klausimų. Tyrime dalyvavo 240 VšĮ Panevėžio ligoninės slaugytojai. Tyrimo atsako dažnis siekė 97,96 proc. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro komisijos leidimas Nr. 2024-BEC2-566. Tyrimo rezultatai. Atliktas tyrimas atskleidė, jog struktūrinis įgalinimas, slaugos vadovo įgalinantis vaidmuo siejasi su slaugytojų darbo motyvacija. Solidarumas profesinėje aplinkoje bei pasitikėjimas kolegomis ir vadovais reikšmingai stiprina tiriamųjų įsitraukimą ir motyvaciją dirbti. Tyrimas, kurį mes atlikome, parodė, kad slaugytojai jaučiasi labiau įgalinti, kai yra tinkamai informuojami, jaučia atvirą komunikaciją ir pastebi kompetentingą vadovavimą. Nustatyta, kad svarbiausi slaugytojus motyvuojantys veiksniai yra saugios ir geros darbo sąlygos, stiprus komandinis bendradarbiavimas bei materialinis paskatinimas. Nustata, jog struktūrinis įgalinimas yra statistiškai reikšmingai susijęs su daugeliu darbo motyvacijos veiksnių. Stipriausios sąsajos nustatytos tarp išteklių pakankamumo ir tokių motyvatorių kaip galimybė mokytis ir tobulėti, panaudoti savo žinias bei galimybes, taip pat aiškios darbo užduotys ir darbo tikslai. Vadovavimo stilius yra reikšmingai susijęs su įvairiais motyvaciniais veiksniais – nuo galimybių mokytis, tobulėti ir dirbti savarankiškai iki aiškių darbo tikslų, gerų darbo sąlygų. Tyrimo išvados. Atlikus vyresniųjų slaugytojų – slaugos administratorių struktūrinio įgalinimo ir vadovo įgalinančio vaidmens analizę, pastebėta, kad slaugytojai jaučiasi labiausiai įgalinti, kai jaučia lojalumą darbo vietai ir vertina kolegų bei vadovų kompetenciją. Mažiausias įgalinimo vertinimas pastebėtas esant nepakankamai asmeninei paramai, motyvacinio skatinimo trūkumui bei nepakankamam aprūpinimui darbo ištekliais. Slaugytojai jaučiasi labiau įgalinti, kai jiems suteikta tinkama informacija, skyriuje vyrauja atvira komunikacija ir jie pastebi kompetentingą vadovavimą. Slaugytojams trūksta motyvacinių paskatų ir palaikymo, kai vyrauja autokratinis vadovavimas. Labiausiai motyvuojantys darbo veiksniai yra saugi darbo aplinka, komandinis darbas bei finansinis skatinimas. Mažiausiai motyvuoja galimybės profesiniam tobulėjimui ir žinių sklaidai. Vadovavimo stilius, santykiai su aplinka bei darbo krūvio valdymas reikšmingai siejasi su slaugytojų motyvacija bei jų profesiniu tobulėjimu. Vyresniųjų slaugytojų – slaugos administratorių vadovavimo stilius siejosi su plačiu motyvacinių veiksnių spektru – nuo savarankiškumo, atsakomybės ir įdomaus darbo iki aiškių užduočių, komandinių santykių ir saugių darbo sąlygų. Statistiškai reikšmingi ryšiai išryškėjo tarp santykių su supančia aplinka ir veiksnių, susijusių su mokymosi galimybėmis, materialiniu skatinimu, įdomiu darbu bei aiškiai apibrėžtais darbo tikslais.

M. Linartaitė. ,,Slaugytojų, dirbančių onkologijos skyriuose, motyvacijos sąsajos su pasitenkinimu darbu”. Magistro baigiamasis darbas. Mokslinio darbo vadovė dr. Daiva Kriukelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2025, – 92 p. Darbo tikslas: Nustatyti slaugytojų, dirbančių onkologijos skyriuose, motyvacijos sąsajas su pasitenkinimu darbu. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti slaugytojų, dirbančių onkologijos skyriuose, motyvaciją. 2. Įvertinti slaugytojų, dirbančių onkologijos skyriuose, pasitenkinimą darbu. 3.Nustatyti sąsajas tarp slaugytojų, dirbančių onkologijos skyriuose, pasitenkinimo darbu ir darbo motyvacijos. Tyrimo metodika: 2024 m. rugsėjo – gruodžio mėn. LSMU Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninėje ir LSMU Kauno klinikų Onkologijos ir Hematologijos klinikoje atlikta vienmomentė kiekybinė anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 170 bendrosios praktikos slaugytojų, dirbančių onkologijos skyriuose. Siekta įvertinti slaugytojų darbo motyvaciją, pasitenkinimą darbu ir nustatyti sąsajas tarp šių kintamųjų. Kiekybiniam tyrimui atlikti naudotos dvi standartizuotos anketos: P. E. Spector (1994) pasitenkinimo darbu klausimynas (angl. Job Satisfaction Survey, JSS) ir M. A. Tremblay ir bendraautorių (2009) darbo motyvacijos klausimynas (angl. Work Extrinsic and Intrinsic Motivation Scale, WEIMS). Išvados: Nustatyta, kad onkologijos skyriuose dirbantiems slaugytojams stipriausiai išreikšta vidinė motyvacija, o silpniausiai – amotyvacija. Vidinė motyvacija dažniau būdinga vyresnio amžiaus ir aukštąjį išsilavinimą įgijusiems slaugytojams, o integruota reguliacija – vyresniems, ilgesnį darbo stažą turintiems bei aukštesnįjį išsilavinimą įgijusiems darbuotojams. Amotyvacija labiau būdinga jaunesnio amžiaus slaugytojams. Taip pat nustatyta, kad slaugytojai labiausiai patenkinti vadovavimu, darbo pobūdžiu ir bendradarbiais, o mažiausiai – gaunamu darbo užmokesčiu. Vadovavimu dažniau patenkinti jaunesni, aukštąjį išsilavinimą įgiję ir trumpesnį darbo stažą turintys slaugytojai. Bendradarbiais labiau patenkinti vyresnio amžiaus slaugytojai. Galiausiai nustatyta, kad didesnis pasitenkinimas darbu siejasi su stipriau išreikšta darbo motyvacija, o mažesnis – su stipriau išreikšta amotyvacija. Tai patvirtina reikšminga ryšį tarp motyvacijos raiškos ir subjektyviai vertinamo pasitenkinimo darbu onkologijos skyriuose.

Inga Bitinienė „Slaugytojų požiūrio į transformacinės lyderystės ir organizacinio klimato sąsajų vertinimas“. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė Dr. Daiva Kriukelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas. Slaugos klinika. Kaunas, 2026; 62 p. Tyrimo tikslas – nustatyti slaugytojų požiūrį į transformacinę lyderystę ir organizacinį klimatą bei jų tarpusavio sąsajas. Tyrimo uždaviniai – 1.Nustatyti slaugytojų požiūrį į transformacinę lyderystę. 2.Nustatyti slaugytojų pažiūrį į organizacinį klimatą. 3.Nustatyti transformacinės lyderystės ir organizacinio klimato sąsajas. Tyrimo metodika. 2024 gruodžio – 2025 vasario mėnesiais VŠĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje įvairiuose skyriuose buvo atliekama anoniminė anketinė apklausa. Klausimynai buvo perduoti skyrių vyr. slaugytojoms, kurios juos išdalino savo darbuotojoms. Taikyta atsitiktinė imtis. Galutinis imties dydis – 275 slaugytojai. Naudotą klausimyną sudarė bendroji dalis (autorės sudaryta), transformacinės lyderystės ir organizacinio klimato klausimynai. Gauta Bioetikos komiteto išvada – Nr.2024-BEC2-1095. Rezultatai: Tyrimo rezultatai parodė, kad labiausiai išreikštas transformacinės lyderystės požymis yra ateities vizijos pateikimas (vidurkis 3,51, SD=1,05), o silpniausias pasireiškia pavyzdžiu ir charizma. Vertinant organizacinį klimatą tyrimo dalyviai gana aukščiausiai įvertino: resursus užduotims atlikti (M=3,98, SD=0,87), organizacijos struktūros aiškumą (M=3,89, SD=0,88), bei vadovavimą padalinio darbui (M=3,88, SD=0,82), žemiausiai įvertino išorinę motyvaciją ir organizacinį teisingumą (M=2,95, SD=0,88).Vertinant organizacinio klimato lygmenis, palankiausiai vertinamas buvo – padalinio lygmuo (M=3,78,SD=0,80), blogiau organizacijos (M=3,67,SD=0,73),o žemiausiai vertinamas – darbuotojo lygmuo (M=3,32,SD=0,78).Vertinant organizacinio klimato ir transformacinės lyderystės sąsajas nustatyta, kad tiek atskiri transformacinio vadovavimo požymiai, tiek bendra transformacinio vadovavimo skalė yra teigiamai ir statistiškai reikšmingai (p<0,01) susiję su visomis organizacinio klimato skalėmis bei trimis (organizacijos, padalinio, darbuotojo) vertinimo lygmenimis. Ryšių stiprumas svyruoja nuo silpnų (ρ reikšmė 0,18) iki stiprių (ρ reikšmė 0,54). Stipriausios sąsajos nustatytos tarp transformacinio vadovavimo ir padalinio veiklos organizavimo bei efektyvumo (ρ reikšmė nuo 0,305 iki 0,485), taip pat su lyderystės organizaciniame klimate skale (ρ reikšmė nuo 0,357 iki 0,506).Vertinant pagal organizacinio klimato lygmenis, stipriausias ryšys nustatytas tarp transformacinio vadovavimo ir padalinio vaidmens (ρ=0,537), o kiek silpnesnės sąsajos – su darbuotojo (ρ=0,479) ir organizacijos (ρ=0,454) lygmenimis. Išvados: 1.Slaugytojų požiūriu transformacinė lyderystė organizacijoje pasireiškia nevienodai. Ryškiausiai išreiškiami vizijos pateikimo ir darbuotojų įgalinimo aspektai, o silpniausiai - charizma ir vadovavimas pavyzdžiu. Baigę medicinos mokyklas ir turintys ilgesnį darbo stažą, dažniau pastebi tokias transformacinės lyderystės apraiškas kaip įgalinimas ir vadovavimas pavyzdžiu.2.Organizacinis klimatas slaugytojų vertinimu yra šiek tiek aukštesnis nei vidutinis, ypač padalinių lygmeniu. Slaugytojai aukščiausiai vertina resursų užduotims atlikti prieinamumą, organizacijos struktūros aiškumą ir padalinio darbo organizavimą, o silpniausiai - išorinės motyvacijos ir teisingumo aspektus. Vyresnio amžiaus slaugytojai palankiau vertina struktūros ir tikslų aiškumą, informacijos sklaidą, bei padalinio veiklos efektyvumą. 3.Transformacinė lyderystė statistiškai reikšmingai susijusi su organizaciniu klimatu. Stipriausios sąsajos nustatytos padalinių veiklos organizavimo, efektyvumo, lyderystės ir vaidmenų aiškumo srityse: kuo palankiau vertinamas vadovų transformacinis vadovavimas, tuo geriau vertinamas organizacinis klimatas. Silpnesnė sąsaja su organizaciniu lankstumu rodo ribotesnę transformacinės lyderystės įtaką organizacijos prisitaikymo gebėjimams

Deimantė Vaičekauskaitė. LSMU slaugos studentų kultūrinis sąmoningumas ir jį lemiantys veiksniai. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – dr. Daiva Kriukelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2025; 49 p. Darbo tikslas: Ištirti LSMU slaugos studentų kultūrinį sąmoningumą ir jį lemiančius veiksnius. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti LSMU slaugos programos studentų požiūrį į kitų kultūrų pacientų vertybes ir įsitikinimus. 2. Nustatyti veiksnius, lemiančius LSMU slaugos programos studentų kultūrinį sąmoningumą. 3. Nustatyti LSMU slaugos programos studentų supratimą apie savo kultūrinį tapatumą, vertybes ir šališkumą. Tyrimo metodika: Tyrimas buvo atliktas LSMU Slaugos fakultete 2025 m. sausio – vasario mėn. Buvo atlikta anoniminė internetinė apklausa, kuri buvo išsiųsta 2-4 kurso slaugos studijų programos studentams. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 29.0.1.0 versiją. Duomenys buvo analizuojami naudojant dažnių lenteles ir Spirmeno koreliacijos koeficientą. Visame darbe taikant statistinius testus naudotas 5 proc. pasikliovimo lygmuo. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p≤0,05. Rezultatai: LSMU slaugos studijų programos studentai demonstruoja teigiamą požiūrį į kitos kultūros pacientų vertybes bei įsitikinimus. Dauguma LSMU slaugos studentų mano, jog tiesioginė patirtis su kitomis kultūromis ir mokymai yra pagrindiniai veiksniai, didinantys kultūrinį sąmoningumą. Nustatyta, kad kuo aukštesnis studijų kursas, tuo mažiau pritariama slaugos studijų programos efektyvumo tarpkultūrinės priežiūros kontekste (r=–0,285; p=0,003). Taip pat, LSMU slaugos studentai parodė vidutinį supratimą apie savo kultūrinį tapatumą ir šališkumą. Vyresnių kursų studentai dažniau nurodė, jog jiems nėra sunku suprasti kitas kultūras (r=–0,216; p=0,025). Darbo išvados: 1. LSMU slaugos studijų programos studentai demonstruoja teigiamą požiūrį į kitos kultūros pacientų vertybes bei įsitikinimus. Beveik visi studentai gerbia kitų kultūrinių sluoksnių pacientų vertybes, įsitikinimus bei priimtus sprendimus sveikatos priežiūroje, taip pat, beveik visi studentai yra pasirengę gilinti savo kultūrinį sąmoningumą ir mano, kad tai yra svarbu norint užtikrinti kokybišką sveikatos priežiūrą. 2. Didžioji LSMU slaugos studijų programos studentų dalis mano, jog tiesioginė patirtis su kitomis kultūromis (keliavimas, mainų programos) ir mokymai yra pagrindiniai veiksniai didinantys kultūrinį sąmoningumą, kai tuo tarpu didesnė dalis slaugos studentų nesutinka arba abejoja ties teiginiu, jog slaugos studijų programa pakankamai juos ruošia rūpintis kitos kultūros pacientais. Taip pat nustatyta, jog kuo aukštesnis studijų kursas, tuo mažiau pritariama studijų programos efektyvumu kultūrinės priežiūros kontekste. 3. LSMU slaugos studijų programos studentai parodė vidutinį supratimą apie savo kultūrinį tapatumą, vertybes bei šališkumą. Maždaug pusę slaugos studentų nežino arba abejoja apie turimus šališkumus kitos kultūros pacientams ir tokia pati dalis studentų nepropaguoja kultūrinės savirefleksijos, tačiau LSMU slaugos studentai pasižymi stipria kultūrine tolerancija, vengia formuoti stereotipus apie kitos kultūros žmones bei vienodai elgiasi su asmenimis, nepaisant jų rasės, religijos, kultūros. Nustatyta, jog vyresnių kursų studentai dažniau nurodė, jog jiems nėra sunku suprasti kitas kultūrines perspekyvas, taip pat, kuo dažniau studentai susiduria su kultūrine įvairove, tuo jie geriau supranta turimus šališkumus kitos kultūros asmenims.

Nursing students face various occupational health hazards during clinical placements, including physical, biological, and chemical. Self-safety measures are considered to aid in mitigating these factors.Therefore, the study's objective was to establish nursing students' self-safety measures and occupational health hazards during clinical placements. A quantitative survey was conducted from October 2024 toApril 2025 at the Faculty of Nursing in the Lithuanian University of Health Sciences. A descriptive research design was utilized in the study, targeting a population of 240 nursing students in their second, third, and fourth years. The target population was divided into strata (Lithuanian and English groups). The research utilized Yamane`s formula to determine a sample of 150 students. Descriptive and inferential statistical analyses were employed to examine quantitative data, using the Statistical Package for Social Sciences (SPSS) software version 29.0. Mean, standard deviation, regression analysis, correlation, and coefficients were utilized for data interpretation. The results revealed that the mean scores for knowledge, attitudes, and practice were (M±SD:4.06±0.84, M±SD:3.91 ±0.89, and M±SD:4.37 ±0.86), respectively. While occupational health hazards had a mean score of M±SD:2.28±1.19. Regarding the comparison of self-safety measures and occupational health hazards by study group, there was no statistically significant difference in knowledge levels noted between the Lithuanian and English study groups (p> 0.05). All statements had p-values above 0.05. In attitudes, statistically significant differences were noted in statements on being safe from infection with infectious blood diseases (p <0.001), and taking precautions by wearing gloves when taking blood samples is a waste of time (p<0.001). In practices, statistically significant differences were noted (p< 0.05) in the use of the safety box for sharps disposal (p=0.025), wearing gloves while handling contaminated items (p=0.007), avoiding recapping needles (p=0.006), and removing needle cover before disposal (P<0.001) between English and Lithuanian groups. On exposure to occupational health hazards, statistically significant differences were noted in needle stick/sharp injuries (p=0.003), risk of contact with body fluids/secretions (p=0.005), and experiences of fire outbreaks (p=0.006). A positive correlation between knowledge and attitudes (p < .001) and between attitudes and practices (p = 0.006) was noted. A weak but significant positive correlation was found between knowledge and practices (p = .049). It was concluded that nursing students possess a high level of knowledge on preparedness and handling occupational health and safety hazards. Areas involving first aid, emergency response, and handling hazardous materials had the highest scores, while areas such as actions taken in case of fire outbreak and chemical ingestion had low mean scores. Nursing students hold positive attitudes toward occupational health and safety, with strong adherence to safety practices like using gloves and Personal protective equipment. There was a high level of compliance with the safety protocols, though certain practices related to needle safety require intervention to improve compliance and consistency. While major hazards such as fire outbreaks and trips and falls are infrequent, hazards such as experiencing strains, sprains, and back injuries, exposure to bodily fluids, and allergic reactions are still prevalent among nursing students during training. The majority of the English group students reported experiencing needle stick injuries and fire accidents, while Lithuanian students perceived high risks of contact with body fluids.

Eva Prėnaitė. Pasvalio miesto gyventojų požiūris į medicinos personalo kūno puošybą ir nuomonė apie specialistų profesionalumą. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Dr. Daiva Kriukelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2025; 49 p. Tyrimo tikslas – nustatyti Pasvalio miesto gyventojų požiūrį į medicinos personalo kūno puošybą (tatuiruotes, auskarus) ir nuomonę apie specialistų profesionalumą Tyrimo metodika. Tyrimo objektas – Pasvalio miesto gyventojų požiūris į medicinos personalo kūno puošybą ir nuomonė apie specialistų profesionalumą. Tyrime dalyvavo 103 Pasvalio miesto gyventojai. Tyrimui atlikti gautas „Facebook“ grupės „Pasvalys“ administratorės leidimas ir LSMU Bioetikos centro pritarimas. Tyrimo instrumentas – „Google forms“ anketa, sudaryta iš 45 klausimų. Anketoje buvo nagrinėjamas apie gyventojų požiūris į medicinos personalo kūno puošybą, jų nuomonė apie medicinos personalo profesionalumo vertinimą ir demografiniai duomenys. Duomenų statistinei analizei naudotos „IMB SPSS Statistics“ ir „MS Excel“ programos. Tyrimo rezultatai parodė, kad (40,8 proc.) respondentų labai sutiko, kad tatuiruotės gali būti priimtinos medicinos srityje. Panaši tendencija nustatyta ir dėl auskarų ne tik ausų speneliuose, kurių priimtinumui medicinoje pritarė (32 proc.). Dauguma respondentų (40,8 proc.) pritaria, kad medicinos personalas turintis auskarų ar tatuiruočių turi pakankamai įgūdžių reikalingų slaugytojui. Dauguma (44 proc.) respondentų nesutinka, kad medicinos personalas, turintis tatuiruočių užsiima nelegalia veikla. Trečdalis (38 proc.) respondentų laikėsi neutralios pozicijos atsakant į klausimą, ar medicinos personalo išvaizda daro įtaką pasitikėjimui jų darbu. Vis dėlto tyrimas atskleidė reikšmingą tendenciją: jaunesni respondentai medicinos personalo, turinčio tatuiruočių ar auskarų, profesionalumą vertina palankiau, nei vyresni, ypač kalbant apie bendravimo įgūdžius, užuojautą, sąžiningumą ir paslaugumą. Vertinant pagarbą, kompetenciją ir rūpestingumą reikšmingų skirtumų tarp amžiaus grupių nenustatyta. Šie rezultatai rodo, kad požiūris į išvaizdą ir jos sąsajos su profesionalumu kinta, atspindi jaunėjančias visuomenės nuostatas. Išvados:

1. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis respondentų pritaria, kad tatuiruotės ir auskarai, ne tik ausų speneliuose, yra priimtini medicinoje, o tik labai maža dalis tam nepritaria. Šiek tiek daugiau nei trečdaliui respondentų yra svarbi medicinos personalo išvaizda, beveik tiek pat žmonių neišreiškė aiškios pozicijos, o penktadaliui išvaizda neturi reikšmės. Dauguma tyrimo dalyvių nepritaria, jog darbo metu, medicinos personalas turėtų dengti savo tatuiruotes ar išsiverti auskarus.
2. Tyrimo rezultatai rodo, jog žmonės palankiai žiūri į asmenis, turinčius tatuiruočių matomose kūno vietose ir dauguma tyrimo dalyvių nesutinka su stereotipu, jog tatuiruoti žmonės gali būti susiję su nelegalia veikla. Kalbant apie medicinos personalo išvaizdą, respondentų nuomonė pasiskirsčiusi taip – dalis žmonių mano, kad ji daro įtaką pasitikėjimui specialistais, tačiau nemaža dalis nei sutinka nei nesutinka su šia nuomone, o tik nedidelė dalis tam prieštarauja. Dauguma respondentų nesutinka, kad pacientai turėtų turėti galimybę pasirinkti medicinos specialistą pagal išvaizdą. Be to, daugumos respondentų nuomonė apie medicinos personalą nesikeičia sužinojus, jog jie turi tatuiruočių ar auskarų ne tik ausų speneliuose.
3. Jaunesnio amžiaus tyrimo dalyviai teigiamai vertino medicinos personalą, turintį tatuiruočių ar auskarų, ne tik ausų speneliuose, nei vyresnio amžiaus tyrime dalyvavę asmenys. Reikšmingas skirtumas buvo nustatytas tyrimo dalyviams vertinant medicinos personalo, turinčio matomų tatuiruočių, bendravimo įgūdžius, gebėjimą užjausti, paslaugumą pacientui, sąžiningumą bei slaugytojų slaugos įgūdžius. Vertinant medicinos personalo, turinčio auskarų, ne tik ausų speneliuose, profesionalumą, reikšmingas skirtumas buvo nustatytas respondentams įvertinus medicinos personalo paslaugumą bei slaugytojų slaugos įgūdžius.

Ernesta Eidukynaitė. „Slaugytojų žinių apie fizinio aktyvumo poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms vertinimas”. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - Dr. Daiva Kriukelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2025; 56p. Darbo tikslas – įvertinti slaugytojų žinias apie fizinio aktyvumo poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms.
Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti slaugytojų žinias apie teigiamą fizinio aktyvumo poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms.
   ligoms.
2. Nustatyti slaugytojų žinias apie neigiamą fizinio aktyvumo poveikį širdies ir kraujagyslių
3. Nustatyti veiksnius, trukdančius slaugytojoms įgyti žinių apie fizinio aktyvumo poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms.
   Tyrimo metodika. Buvo atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant anoniminius klausimynus. Klausimynai buvo išdalinti VŠĮ Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninėje. Visos respondentės buvo moterys. Apklaustos slaugytojos, dirbančios terapiniuose, kardiologiniame, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. Buvo išdalinti 115 klausimynai, užpildyti ir tinkami rezultatų analizei grįžo 91. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos Centro leidimas (Nr. 2025-BEC2 0306). Gautų duomenų statistinei analizei buvo naudota SPSS Statistics 20 programinė įranga ir MS Excel 2016 kompiuterinė programa. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (N, vnt.) ir procentiniai dažniai (proc.). Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas „Chi kvadrato“ (χ2) kriterijus, proporcijų lygybė vertinta z testu. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu.
   Rezultatai: Tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojų žinios apie fizinio aktyvumo poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms yra vidutinės. Daugumai slaugytojų trūksta žinių kaip fizinis aktyvumas gerina širdies ir kraujagyslių funkciją per netradicinius mechanizmus, taip pat kaip per ilgas ir intensyvus fizinis krūvis gali neigiamai paveikti širdies bei kraujagyslių struktūrą ir funkciją. Išanalizavus slaugytojų žinias pagal socialdemografines charakteristikas, buvo gauti rezultatai, kad statistiškai reikšmingai žinios skiriasi tarp skirtingos darbo patirties ir išsilavinimą turinčių slaugytojų. O didžioji dalis respondenčių laiko trūkumą nurodo, kaip pagrindinį veiksnį, trukdantį įgyti žinių apie fizinio aktyvumo poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms.
   Išvados: 1. Bendrai slaugytojų žinios apie teigiamą fizinio aktyvumo poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms yra vidutinės. Dauguma slaugytojų žinojo, kad fizinis aktyvumas mažina arterinį kraujo spaudimą, stiprina širdies raumenį ir jo gebėjimą pumpuoti kraują, o po miokardo infarkto gali skatinti kairiojo skilvelio funkcijos atkūrimą. Tačiau tik apie pusė apklaustų slaugytojų žino, kad fizinė veikla didina insulino jautrumą, skatina azoto oksido gamybą, mažina aukšto jautrumo C reaktyvinio baltymo lygį. 2. Slaugytojų žinios apie neigiamą fizinio aktyvumo poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms vertinamos kaip vidutinės. Beveik visos respondentės žinojo, kad ilgas ir intensyvus fizinis aktyvumas gali sukelti komplikacijas žmonėms, sergantiems širdies ligomis, taip pat hipertenzinę krizę bei padidinti prieširdžių virpėjimo riziką. Tačiau 68 proc. tiriamųjų nežinojo, kad ilgalaikis intensyvus fizinis aktyvumas gali sukelti lėtinius struktūrinius pokyčius kartu su netolygiu miokardo randėjimu. O mažiau nei pusė slaugytojų žinojo, kad ilgi užsiėmimai intensyvia fizine veikla nepadeda sumažinti aterosklerozės rizikos. 3. Kaip pagrindinius veiksnius, trukdančius įgyti žinių apie fizinio aktyvumo poveikį ŠKL, slaugytojos įvardino laiko trūkumą ir ribotas galimybes dalyvauti mokymuose.

Ema Budrytė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos studijų programos studentų nuomonė apie slaugos profesiją ir karjeros galimybes. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Dr. Daiva Kriukelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2025; 43 p. Tyrimo tikslas. Nustatyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos studijų programos studentų nuomonę apie slaugytojo profesiją ir karjeros galimybes. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) I – IV kurso slaugos studijų programos studentai. Tyrimo instrumentas – anoniminė internetinė anketa. Apklausa buvo vykdoma elektroninėje erdvėje, naudojant „Google Forms“ platformą. Tyrimo rezultatai. Analizuojant motyvus, kurie galėjo nulemti LSMU Slaugos programos studentų profesijos pasirinkimą nustatyta, kad pagrindinis motyvas yra noras padėti žmonėms. Su šiuo teiginiu sutinka 90,9 proc. I, 96,9 proc. II, 93,4 proc. III, ir 88,1 proc. IV kurso studentų. 48,5 proc. I, 43,8 proc. II, 56,7 proc. III ir 52,4 proc. IV kurso studentų savo profesijos pasirinkimą motyvuoja darbo rinkos perspektyvomis. Dėl asmeninės patirties su sveikatos priežiūra daugiausia sutikimų nurodė I (42,4 proc.) ir III (60,0 proc.) kurso studentai. Analizuojama LSMU Slaugos studijų programos studentų nuomonė apie slaugytojo profesiją ir karjeros galimybes nustatyta, kad 55,5 proc. tyrimo respondentų mano, kad slaugos profesijos prestižas Lietuvoje yra vidutinis. 97,0 proc. studentų sutinka, kad slaugytojo profesija yra svarbi ir reikalinga visuomenėje, 83,2 proc. – sutinka, kad slaugytojai turi daug galimybių tobulėti ir specializuotis savo srityje. Taip pat, turi geras karjeros galimybes tiek Lietuvoje (94,9 proc.), tiek užsienyje (88,3 proc.). Palyginus studentų nuomonę tarp skirtingų kursų nustatyta, kad I kurso studentai statistiškai reikšmingai dažniau sutinka, kad slaugytojo profesija yra gerbiama visuomenėje (63,6 proc.) nei kitų kursų studentai. I kurso studentai (42,4 proc.), taip pat statistiškai reikšmingai dažniau sutinka, kad slaugytojų darbas yra gerai vertinamas tarp kitų sveikatos priežiūros specialistų nei III (33,3 proc.) ir IV (9,5 proc.) kurso studentai. I (60,6 proc.) ir IV (73,8) kurso studentai statistiškai reikšmingai dažniau sutinka, kad visuomenėje egzistuoja stereotipai apie slaugytojo profesiją, kurie trukdo jos prestižui nei II (25,0 proc.) studentai. IV kurso studentai (81,0 proc.) Statistiškai reikšmingai dažniau sutiko, kad slaugytojo profesijos prestižą lemia ne tik išsilavinimas, bet ir darbo sąlygos nei I (63,6 proc.) ir II (56,3 proc.) kurso studentai. Vertinant LSMU Slaugos programos studentų lūkesčius baigus studijas nustatyta, kad dauguma studentų pagrindinius lūkesčius baigus studijas nurodo: galimybę greitai įsidarbinti pagal specialybę, galimybę dirbti įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose ir galimybę derinti darbą su asmeniniu gyvenimu. Išvados. 1. Daugumos LSMU slaugos studijų programos studentų slaugytojo profesijos pasirinkimą lemia noras padėti žmonėms, palankios darbo rinkos perspektyvos ir asmeninė patirtis su sveikatos priežiūra. 2. Daugumos LSMU slaugos studijų programos studentų nuomone, slaugytojo profesijos prestižas Lietuvoje yra vidutinis, o karjeros galimybės – pakankamos, nors nevienodos visose srityse. Studentai pritaria, kad slaugytojo profesija svarbi ir reikalinga visuomenėje bei suteikia galimybių profesinei karjerai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Taip pat, dauguma studentų sutinka, kad slaugytojams būtinas aukštasis išsilavinimas, nuolatinis profesinis tobulėjimas ir kvalifikacijos kėlimas. I kurso studentų reikšmingai dažniau nei kitų kursų studentai mano, kad slaugytojo profesija yra gerbiama visuomenėje ir palankiai vertinama tarp kitų sveikatos priežiūros specialistų. Tuo tarpu I ir IV studijų kurso studentai statistiškai reikšmingai dažniau sutinka, kad visuomenėje egzistuoja stereotipai apie slaugytojo profesiją, mažinantys prestižą, palyginti su II kurso studentais. Be to, IV kurso studentai dažniau nei I ir II kurso studentai mano, kad profesijos prestižą lemia ne tik išsilavinimas, bet ir darbo sąlygos. 3. Didžioji dalis LSMU Slaugos studijų programos studentų, baigę studijas, labiausiai tikisi greitai įsidarbinti pagal įgytą specialybę, turėti galimybę dirbti įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose ir derinti darbą su asmeniniu gyvenimu.

Evelina Aleknaitė. LSMU Slaugos studijų programos studentų požiūris ir žinios apie mitybą, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Dr. Daiva Kriukelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2025; 53 p. Tyrimo tikslas. Nustatyti LSMU Slaugos studijų programos studentų požiūrį ir žinias apie mitybą, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Tyrimo uždaviniai. 1. Nustatyti LSMU Slaugos studijų programos studentų žinias apie mitybą, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. 2. Nustatyti LSMU Slaugos studijų programos studentų požiūrį apie mitybą, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. 3. Palyginti skirtingų kursų studentų žinias ir požiūrį apie mitybą, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Tyrimo metodika. 2025 m. sausio – kovo mėnesiais atlikta anoniminė anketinė studentų apklausa internete. Anketa sudaryta remiantis šaltiniu Levran N, Levek N, Sher B, Mauda-Yitzak E, Gruber N, et. al. The Mediterranean Diet for Adolescents with Type 1 Diabetes: A Prospective Interventional Study. 2023, 15(21), 4577. Sudaryta anketa įkelta į Google Docs programą ir nuoroda į internetinę apklausą bei kvietimai dalyvauti tyrime buvo siunčiami į LSMU Slaugos studijos programos II-IV kurso studentų asmeninius ,,Outlook“ elektroninius paštus. Duomenys išanalizuoti ir susisteminti MS Excel ir IBM SPSS Statistics 29.0.2.0 programomis. Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 136 LSMU II-IV kurso Slaugos studijų programos studentai. Didžioji dalis apklaustųjų buvo moterys (99,3 proc.) Tyrimo išvados. 1. Nustatyta, kad didžioji dalis LSMU Slaugos studijų programos II-IV kurso studentų žino, kokias ligas gali sukelti netinkama mityba. Taip pat studentai itin gerai žino ,,blogojo cholesterolio“ reikšmę, taip pat žinojo, koks rekomenduojamas paros druskos kiekis, kokios mėsos derėtų atsisakyti ir kokius riebalus reikėtų rinktis, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad studentams pritrūko žinių apie rekomenduojamą maisto produktų porcijų skaičių, remiantis Viduržemio jūros dieta. 2. Nustačius ir išanalizavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos studijų programos II-IV kurso studentų požiūrį galima teigti, kad sveikos mitybos nesilaikymą lemia dvi svarbiausios priežastys – laiko stoka ir motyvacijos keisti mitybos įpročius trūkumas. Taip pat dauguma respondentų mano, kad visuomenės švietimas ir studijų metu gaunama informacija apie sveiką mitybą nėra pakankama. Daugumos studentų nuomone, sveikos mitybos laikymasis, įtraukiant Viduržemio jūros dietos principus, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. 3. Palyginus skirtingų kursų LSMU Slaugos studijų programos studentų žinias ir požiūrį į mitybą, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, buvo nustatyta, kad II kurso studentai mažiau žinojo apie maisto grupes, svarbias sveikai mitybai palaikyti, nei IV kurso studentai. Taip pat su Viduržemio jūros dieta labiausiai susipažinę ketvirto kurso kurso studentai lyginant su žemesniais kursais. Tačiau palyginus skirtingų kursų studentų požiūrį, reikšmingų skirtumų nustatyta nebuvo, kadangi visų kursų nuomonė apie sveikos mitybos nesilaikymo priežastis bei sveikos mitybos naudą sutampa.

Emilija Jurkūnienė. Slaugos paslaugų kokybės vertinimas slaugos ligoninėse pacientų, jų artimųjų ir slaugytojų požiūriu. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – dr. Daiva Kriukelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2024 m.; 61 p.

Darbo tikslas. Nustatyti slaugos paslaugų kokybę slaugos ligoninėse pacientų, jų artimųjų ir slaugytojų požiūriu.

Uždaviniai:

1. Nustatyti slaugytojų, pacientų ir jų artimųjų požiūrį į pacientą orientuotą priežiūrą, gerovę ir saugumą slaugos ligoninėse.

2. Nustatyti slaugytojų, pacientų ir jų artimųjų požiūrį apie kokybės gerinimą ir lyderystę slaugos ligoninėse.

3. Nustatyti slaugytojų, pacientų ir jų artimųjų požiūrį apie išteklių ir informacijos panaudojimą slaugos ligoninėse.

4. Nustatyti slaugos kokybės sąsajas su demografiniais ir kitais veiksniais.

Metodika ir tiriamieji. Tyrimas atliktas 2023 m. birželio – 2023 m. rugpjūčio mėnesiais. Tyrime dalyvavo pacientai, jų artimieji ir slaugytojai iš 4 Lietuvos slaugos įstaigų. Tyrimui naudoti standartizuoti „QEQ-NH” (ang. Quality evaluation questionnaires - nursing homes) klausimynai skirti įvertinti slaugos paslaugų kokybę slaugos ligoninėse. Slaugos ligoninių slaugytojams buvo išdalinta 165 anketos, iš kurių atsakytos ir tinkamos tolimesnei analizei buvo 102 (atsako dažnis 61,8 proc.) Į anketos klausimus atsakė 112 pacientai ir 40 artimieji. Iš viso tyrime dalyvavo 254 (n) asmenys.

Rezultatai. Slaugytojai dažniau (4,22±0,72) pritaria, kad darbuotojai dėmesingai rūpinasi pacientų sveikatos priežiūros poreikiais, negu pacientų artimieji (4,00±0,51) (U=1570; p=0,015). Pacientų artimieji dažniau sutinka, kad jie aktyviai prisideda prie priežiūros ir paramos (3,75±1,10), negu slaugytojai (3,42±0,88) (U=1550; p=0,028). Slaugytojai dažniausiai sutinka, kad yra vykdomas nepageidaujamų įvykių vertinimas ir mokymasis iš klaidų (4,29±0,62), tačiau slaugytojai rečiausiai sutinka, kad darbuotojams suteikiama pakankamai laiko konsultacijoms, kad galėtų aptarti ir spręsti iškilusias problemas (3,84±0,84). Slaugytojai rečiausiai sutinka, kad slaugos darbuotojai skatinami naudotis kompiuterinėmis programomis (3,66±1,20), bei tai, jog patalpų priežiūros tarnybos padeda užtikrinti sklandų darbą (3,87±0,80).

Slaugytojai dažniausiai sutinka, kad periodiškai yra vykdomos apklausos apie pacientų patirtį, susijusią su priežiūros kokybe ir saugumu (3,75±0,90). Su tuo rečiau sutinka artimieji (3,13±1,18), o pacientai – rečiausiai (1,90±1,01). Kuo slaugytojų darbo stažas yra mažesnis, tuo jie geriau vertina mokymąsi, kokybės gerinimą (r=-0,215; p=0,031) ir lyderystę, valdymą bei vadovavimą (r=-0,218; p=0,028).

Išvados. 1. Slaugytojai, pacientai ir jų artimieji reikšmingai skirtingai vertina į pacientą orientuotą priežiūrą, gyvenimą ir gerovę bei saugumą. Slaugytojai aukščiausiai vertina paciento situacijos supratimą ir pagarbą paciento istorijai, o pacientų artimieji dažniau pritaria, kad jie aktyviai prisideda prie priežiūros. 2. Slaugytojai dažniausiai sutinka, jog yra vykdomas nepageidaujamų įvykių vertinimas ir mokymasis iš klaidų, tačiau jie rečiau pritaria, kad darbuotojams suteikiama pakankamai laiko konsultacijoms ir kritiškam savo darbo vertinimui; be to, slaugytojai dažniau nei pacientai ar jų artimieji pritaria, kad jų nuomonė yra išklausoma ir jie įtraukiami į kokybės gerinimą. 3. Slaugytojai dažniausiai sutinka dėl apsaugos priemonių prieinamumo, darbo procedūrų vertinimo ir techninės įrangos kokybės, tačiau rečiau sutinka dėl skatinimo naudotis kompiuterinėmis programomis ir patalpų priežiūros tarnybų darbu. 4. Geresnis slaugos paslaugų kokybės vertinimas yra teigiamai susijęs su rekomendacijų dažnumu, mažesniu respondentų amžiumi, žemesniu išsilavinimu, gyvenimu kaime ir mažesniu lovų skaičiumi palatose, o slaugytojai su mažesniu darbo stažu geriau vertina mokymąsi, kokybės gerinimą ir lyderystę.