Kriukelytė, Daiva

Tyrimo tikslas. Nustatyti miokardo infarktu sergančių pacientų gyvenimo kokybę. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2023 m. spalio–2024 m. sausio mėnesiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje. Taikyta anoniminė anketinė apklausa, naudojant gyvenimo kokybės klausimyną SF–36. Tyrimui gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (Nr. 2023-BEC2-225). Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 121 respondentas, atsako dažnis 100 proc. Daugiau nei pusė tiriamųjų buvo vyrai (57,9 proc.). Vidutinis respondentų amžius – 61 metai (SN = 12,89). Jauniausias respondentas buvo 30 metų, vyriausias – 91 metų. Tyrimo rezultatai. Miokardo infarktu sergantys pacientai geriausiai įvertino gyvenimo kokybės sritį, susijusią su fiziniu aktyvumu (68 balai; SN = 27,4). Pakankamai gerai įvertinta ir tiriamųjų emocinė būklė (66,2 balai; SN = 15,4) bei veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų (65,8 balai; SN = 42,5). Prasčiau įvertinti veiklos apribojimai dėl fizinių negalavimų (45,7 balai; SN = 40,9) ir bendra sveikata (44,3 balai; SN = 17,2). Blogiausiai įvertinta respondentų gyvenimo kokybės sritis, susijusi su jų patiriamu skausmu (41,3 balai; SN = 24,2). Nustatyta, kad pacientai statistiškai reikšmingai geriau įvertino psichinę sveikatą (60,1 balai; SN = 23,7) nei fizinę sveikatą (49,8 balai; SN = 27,4; p<0,05). Išvados. Miokardo infarktu sergantys pacientai geriau vertino psichinės sveikatos sritį, palyginti su fizinės sveikatos sritimis. Aukščiausiais balais įvertintos gyvenimo kokybės sritys, susijusios su fiziniu aktyvumu ir emocine būkle, o žemiausiais – su skausmu ir bendra sveikatos būkle. Gyvenimo kokybės vertinimas skirtingose srityse statistiškai reikšmingai priklauso nuo tokių veiksnių kaip lytis, amžius, šeiminė padėtis, pajamos ir išsilavinimas.

Slauga yra sudėtinė sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichikos, socialinę ir dvasinę priežiūrą. Tačiau slaugytojai turi turėti daug slaugos ir sveikatos priežiūros žinių ir mokėti atlikti įvairias procedūras, išmanyti technologijas, taikyti kritinį mąstymą ir vadovautis naujausiais mokslo įrodymais. Mokslu grįsta praktika - tai klinikinis sprendimų priėmimo metodas, kuriame atsižvelgiama į daugelį mokslinių šaltinių, įskaitant empirinius įrodymus ir analizę, paciento pageidavimus ir pasirinkimus, turimus išteklius, gydymo aplinkybes, kvalifikuoto slaugytojo klinikinę kompetenciją. Įrodymų naudojimas slaugos praktikoje yra ne tik būdas užtikrinti slaugos profesionalumą, bet ir būtinas visuomenės sveikatos gerinimo komponentas. Slaugos mokslo ir praktikos vystymasis, mokslu grįstos slaugos praktikos taikymas paskatino atnaujinti klinikinių įgūdžių vadovėlį. Vadovėlyje aptariamas slaugytojų ir pacientų bendravimas slaugos procese, pateikiami slaugos ir paciento priežiūros procedūrų atlikimo reikalavimai, tokie kaip rankų higiena, paciento higiena, asmens apsaugos priemonių naudojimas, slaugant pacientus, kuriems taikoma izoliacija, paciento antropometrijos vertinimas, pagrindinių gyvybinių funkcijų vertinimas, paciento padėties keitimas, naujagimio priežiūra, aplikacijų naudojimas, vaistų vartojimas, injekcijos, infuzijos, tyrimų paėmimas, paciento kvėpavimo funkcijos, maitinimo, šalinimo funkcijos užtikrinimas bei mirusiojo sutvarkymas ir dokumentų parengimas. Knyga skirta slaugos programos studentams, taip pat studijuojantiems ir kitose sveikatos priežiūros studijų programose, tokiose kaip akušerija, ergoterapija, kineziterapija, burnos higiena, medicina. Tikimės, kad knyga bus naudinga ir dirbantiems klinikinėje praktikoje. Dėkojame visiems, kurie įžvelgė reikalingumą ir būtinybę slaugos klinikinių įgūdžių atnaujinimui ir rado laiko bendradarbiauti rengiant vadovėlį.

Objectives To reveal patients’ experiences after lower limb amputation focusing on their psychological, physical, and social challenges and adaptations. Materials and Methods A qualitative research methodology was utilized. Data were collected through semi-structured interviews conducted with 15 patients aged 45-75 years undergoing rehabilitation at the Physical Medicine and Rehabilitation Department. Participants had undergone their first prosthetic fitting following a unilateral lower limb amputation. Results Before the amputation, patients were insufficiently informed about their chronic diseases and complications, despite undergoing vascular surgeries and suffering from circulatory disorders, non-healing wounds, gangrene, and severe pain. Emotional states prior to the procedure ranged from joy and relief to anxiety, anger, and unwillingness to live. Post-amputation, patients faced significant challenges, including phantom and postoperative pain, complex wound healing, restricted mobility, and physical dependence. They sought to regain lost independence but faced difficulties using prosthetics, wheelchairs, and performing daily activities like cooking and dressing. Environmental barriers such as inaccessible inpatient facilities, high thresholds, stairs, and small public spaces further hindered recovery. Socially, patients experienced stigmatization, a reduced circle of friends, and societal exclusion. However, emotional, and physical support from family and friends was critical. A lack of respectful communication and empathy from medical staff was noted, particularly in hospitals and rehabilitation settings. Conclusions Lower limb amputation profoundly impacts patients’ lives. Effective rehabilitation strategies must address not only physical recovery but also psychological and social reintegration. Increased emphasis on emotional support and adaptive infrastructure is vital to improving patients’ quality of life

Objectives to determine the adherence of students of the Lithuanian University of Health Sciences of the Nursing Faculty about the Mediterranean diet. Materials and Methods This quantitative survey research collected data from 107 students enrolled in the Lithuanian University of Health Sciences. The “Mediterranean Diet Knowledge/Adherence Questionnaire” questionnaire was used in survey. Results A significant difference was noticed between Lithuanian and International students, indicating a higher level of adherence of the Mediterranean diet among the International students. No significant difference was observed based on religion and gender, but a significant medium correlation was noticed between age and diet adherence. Nursing students were observed to have a higher mean score in knowledge in comparison to physiotherapy and occupational therapy students. Conclusions Students do not consume enough vegetables, olive oil, fish and nuts than recommended. More than half of the students consume sweets and red meat than recommended. A weak correlation was noticed between Mediterranean diet knowledge and it’s adherence among the participants.

Objectives* To determine the relation between nursing quality and demographic characteristics. Materials and Methods The data acquisition was conducted from 2023 June to 2023 August. Patients, their relatives, and nurses from 4 Lithuanian nursing institutions participated in the study. The standardized Quality evaluation questionnaires

• nursing homes (QEQ-NH) questionnaires were used for the study to determine the quality of nursing care in nursing hospitals. A total of 254 (n) persons participated in the study. 165 questionnaires were distributed to nurses of nursing hospitals, of which 102 were answered and suitable for further analysis (response rate 61.8%). 112 patients and 40 relatives answered the questionnaire questions. Results A better assessment of patient-centered care (r=-0,492; p<0,001), safety (r=-0,223; p<0,001), leadership (r=-0,459; p<0,001), and use of information (r=-0,527; p<0,001) is associated with younger respondents age. Lower education levels are associated with better assessments of living and well-being (r=-0,275; p<0,001), safety (r=-0,171; p=0,006), and healthcare professionals (r=-0,246; p<0,001). Those living in less populated areas have better assessments of patient-centered care (r=0,240; p=0,003), living and well-being (r=0,181; p=0,026), and healthcare professionals (r=0,273; p=0,001). Fewer people in the ward are associated with better assessments of living and well-being (r=-0,224; p=0,018). Nurses with less working experience is associated with better assessments of learning and quality improvement (r=-0,215; p=0,031) and leadership (r=-0,218; p=0,028). Conclusions Younger patients, their relatives, and nurses provide better evaluations of patient-centered care, safety, leadership, and use of information. Lower education levels are associated with better assessments of life and wellbeing, safety, and healthcare professionals. Those living in less populated areas give higher ratings for patientcentered care, living and well-being, and healthcare professionals. A smaller number of people in the ward improves the assessment of living and well-being. Nurses with less working experience more positively assessed the learning, quality improvement and leadership.

Clinical practice is one of the components of nursing staff training. The goal of clinical practice is to improve professional nursing skills by providing theoretical knowledge and practical skills. The practice aims to develop students' critical thinking, ability to communicate with patients, to work independently and as part of a team, to examine the patient and to independently develop a plan of nursing and care. This practice diary is designed to document the practice of first year students in the Nursing programme and is to be completed each day at the practice site. The practice diary contains the criteria for the evaluation of the skills and tasks of the clinical practice. The curriculum includes two student practices in the first year of studies: Introductory Practice, during which students get acquainted with the healthcare institution, its structure, principles of operation, peculiarities of communication with healthy and sick patients and members of the healthcare team. Clinical practice I is designed to consolidate students' clinical skills and their ability to work in a team of personal health care specialists.

Klinikinė praktika yra viena iš sudedamųjų slaugos rengimo dalių. Klinikinės praktikos tikslas – suteikiant teorinių ir praktinių žinių tobulinti slaugos profesinius įgūdžius. Praktikos metu siekiama ugdyti studentų kritinį mąstymą, gebėjimą bendrauti su pacientais, dirbti savarankiškai bei komandoje, gebėjimą tirti pacientą ir savarankiškai sudaryti slaugos ir priežiūros planą. Šis praktikos dienynas skirtas Slaugos studijų programos I kurso studentams klinikinėms praktikoms dokumentuoti. Jis pildomas kiekvieną dieną praktikos vietoje. Praktikos dienyne pateikiami klinikinės praktikos įgūdžių ir užduočių kriterijai. Studijų plane pirmaisiais studijų metais numatytos dvi studentų praktikos: • įvadinė praktika, kurios metu studentai susipažįsta su sveikatos priežiūros įstaiga, jos struktūra, veiklos principais, bendravimo ypatumais su sveikais ir sergančiais pacientais bei sveikatos priežiūros komandos nariais. • Praktika I skirta studentų klinikiniams įgūdžiams įtvirtinti ir gebėti dirbti asmens sveikatos priežiūros specialistų komandoje.

Klinikinė praktika yra viena iš sudedamųjų slaugos specialistų rengimo dalių. Klinikinės praktikos tikslas – suteikiant teorinių ir praktinių žinių tobulinti slaugos profesinius įgūdžius. Praktikos metu siekiama ugdyti studentų kritinį mąstymą, gebėjimą bendrauti su pacientais, dirbti savarankiškai bei komandoje, gebėjimą tirti pacientą ir savarankiškai sudaryti slaugos ir priežiūros planą. Šis praktikos dienynas skirtas Slaugos studijų programos III kurso studentams klinikinėms praktikoms dokumentuoti. Jis pildomas kiekvieną dieną praktikos atlikimo vietoje. Praktikos dienyne pateikiami klinikinės praktikos įgūdžių ir užduočių vertinimo kriterijai. Studijų plane trečiaisiais studijų metais numatytos dvi studentų praktikos: • Praktika III (Bendruomenės slaugos klinikinė praktika), kurios metu studentai įgis praktinių įgūdžių vertinant bendruomenės narių sveikatą, nustatys jų slaugos poreikius, organizuos ir įgyvendins atitinkamą sveikatos mokymą pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose ir pacientų namuose. • Praktika IV (Chirurginės slaugos klinikinė praktika), kurios metu studentai savarankiškai vertins chirurginio paciento poreikius, iškels slaugos problemas, planuos slaugą, ją atliks ir vertins rezultatus perioperaciniame laikotarpyje.

The aim of the study was to detect the associations between heart rate variability (HRV) and weather variables in patients who underwent coronary artery bypass grafting or valve surgery. The study was performed in Kaunas, Lithuania, during 2008-2012. We used data of 220 patients. HRV was assessed by a 5-minute electrocardiogram. The data were collected at 1.5 months, 1 year, and 2 years after the surgery (495 measurements). A negative association of standard deviation of beat-to-beat interval (SDNN), very low frequency (VLF), low frequency, and high frequency (HF) powers with a decrease in air temperature (T) during a 3-day period in the range of T < 1°C wind speed >2.75 knots 2 days before, and the daily North Atlantic Oscillation indices were observed. The effect of wind speed on SDNN and VLF power was stronger in males. Two days after relative humidity >89%, a lower mean VLF and higher HF in normalized units were found; in females, this effect was stronger 1.5 months after the surgery. Among patients after open-heart surgery, the HRV variables may be related to specific weather changes and the effect of weather was different for males and females and at different times after the surgery.

Clinical practice is one of the components of nursing staff training. The goal of clinical practice is to improve professional nursing skills by providing theoretical knowledge and practical skills. The practice aims to develop students' critical thinking, ability to communicate with patients, to work independently and as part of a team, to examine and to independently develop a plan of nursing and care. This practice diary is designed to document the practice of second year students in the Nursing programme and is to be filled in each day at the practice site. The practice diary contains the evaluation criteria of the clinical practice skills and tasks. The curriculum includes two student practices in the third year of study: Practice III, during which students will take care of patients treated in therapy or surgery departments and will be able to assess the basic teaching needs of patients and plan their teaching. Practice IV, during which students will independently assess the needs of a surgical patient, raise nursing problems, plan nursing care, perform it, and evaluate outcomes in the perioperative period.