Bubnaitienė, Vilija

Straipsnyje pateikiamas pacientės, kuriai kūdikystėje diagnozuotas atopinis dermatitas ir nustatytas raidos bei protinis atsilikimas, atvejis. Pacientei pasireiškė ypač intensyvus niežulys, kuris, lydimas nervinės kilmės draskymosi epizodų, išprovokavo vaikams retos odos būklės - mazginio niežulio - atsiradimą. Straipsnyje nagrinėjami bei aptariami ligos eigos, diagnostikos bei gydymo ypatumai.

Eozinofilinis ezofagitas (EoE) yra liga, kuri vis dažniau diagnozuojama tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Jos paplitimas pasaulyje tiksliai nėra žinomas, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad EoE serga apie 4,3 iš 10 000 vaikų. EoE diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais ir patologiniais radiniais, aptinkamais stemplės gleivinės biopsijoje. Būdinga, kad stemplės bioptate randama ≥15 eozinofilų, nustatytų didelio padidinimo lauke. Klinikiniai ligos požymiai dažniausiai apima gastroezofaginio refliukso simptomus arba stemplės disfunkciją. Šiuo metu nėra standartizuotų EoE gydymo protokolų. Labai svarbu skirti tinkamą EoE gydymą, nes netinkamai gydoma liga gali sukelti lėtinį uždegimą, struktūrinius pakitimus, blogesnę gyvenimo kokybę. Gydymui gali būti taikoma dietoterapija, vietiniai ar sisteminiai kortikosteroidai, imunomoduliacinė terapija arba endoskopinė stemplės dilatacija. Gydymo metodas parenkamas atsižvelgiant į paciento amžių ir ligos stadiją, dažnai naudojant kelių būdų derinį. Kai kuriems kūdikiams ir mažiems vaikams EoE gali būti sukeltas maisto alergenų, dažniausiai pieno baltymo. Šiais atvejais gali įvykti visiška remisija, kai organizmas pradeda toleruoti alerginį maistą. Vis dėlto daugumai pacientų EoE pasireiškia kaip lėtinė, recidyvuojanti liga. Straipsnyje aprašomas eozinofilinio ezofagito klinikinis atvejis. EoE yra retas vaikų amžiuje, todėl kelia diagnostikos ir gydymo iššūkius. Laiku įtarti, diagnozuoti eozinofilinį ezofagitą yra labai svarbu, nes uždelsta diagnozė gali lemti ligos progresavimą, komplikacijas ir gyvenimo kokybės paglobėjimą.

Purpose: To highlight a rare case of nodular prurigo (NP) in a child, emphasizing the importance of early diagnosis and tailored treatment to improve quality of life.

Clinical case: An 11-year-old. Month-long history of increasing itchy skin lesions (VAS: 10/10). Sleep disturbances and functional impairment. Firm, reddish-blue plaques with pale centers, hyperpigmented keratotic nodules, ulcers, and scabs (Pictures 1-3).

History: Atopic dermatitis (AD) from early childhood. Remission ages 3–8. Recurrence of AD at age 8, triggered by asthma and allergic rhinitis. Skin infections since age 10.

Investigations: Allergy Test (Alex2 macroarray test): Sensitization to 66 allergen extracts and molecular allergens (pollen, dust mites, food). Skin culture: Staphylococcus aureus and Malassezia fungus detected. Immune Function: Elevated IgE (983.8 kU/l; normal 0–150), other immune parameters normal. Biopsy: Perivascular dermatitis confirmed NP.

Diagnosis: Nodular prurigo. Atopic dermatitis.

Treatment: Skin Care: Oily emollients, antiseptics. Medications: Topical: Betamethasone + Fusidic Acid, switched to Clobetasol; Oral: Second-generation antihistamines, antifungals (Itraconazole), tricyclic antidepressant (Doxepin for itching control); Intravenous: Cefazolin. Supportive Measures: Socks/gloves at night to minimize scratching (Pictures 4-6).

Outcome: Improvement in skin condition and itching (VAS: 1–2) (Pictures 7-9).

Discussion: NP is a chronic, intensely itchy condition often linked to AD. NP is extremely rare in children, typically affecting older adults. Causes: genetic, immunological, and environmental factors. Diagnosis - clinical, with biopsy confirming uncertain cases. Treatment: For itching - antihistamines, tricyclic antidepressants, antiepileptics; Topical - corticosteroids, calcineurin inhibitors, vitamin D analogs; Advanced: phototherapy (age ≥16), immunosuppressants, biologicals.

Conclusion: NP should be considered in children with chronic skin conditions in order to provide early, individualized treatment and to improve outcomes.

Vaikai ir jaunuoliai sudaro penktadalį Lietuvos populiacijos ir 100 procentų Lietuvos ateities. Jie - būsimoji mūsų šalies darbo jėga ir ateinančių kartų tėvai. Jų sveikata bus svarbus veiksnys, lemiantis šalies klestėjimą ir gyventojų ilgaamžiškumą. Šalys, kurios investuoja į vaikų sveikatą, gauna įspūdingą ekonominį atlygį, nes kiekvienas vaiko sveikatos labui išleistas euras per gyvenimą grįžta dešimteriopa nauda visuomenei. Lietuvoje vaikų sveikata tapo prioritetinė tik politiniuose dokumentuose. Realiame gyvenime valstybės rūpestį vaikų sveikata dažnai užgožia politinės intrigos ir asmeninės ambicijos, o labiausiai kvalifikuotas šios srities specialistas - vaikų ligų gydytojas, išstumiamas iš pirminės vaikų sveikatos priežiūros. Norėdami padėti visiems gydytojams, kurie savo praktikoje susiduria su vaikų sveikatos priežiūra, vedantieji Lietuvos vaikų ligų specialistai parengė trumpus dažniausių vaikų susirgimų ir būklių diagnostikos ir gydymo algoritmus. Tikimės, kad jie padės šeimos gydytojams, skubios pagalbos gydytojams ir pirminėje sveikatos priežiūros grandyje dirbantiems vaikų ligų gydytojams greičiau ir efektyviau įtarti, diagnozuoti ir pradėti gydyti įvairius vaikų susirgimus. Taip pat gydytojams bus lengviau nuspręsti, kur siųsti pacientą, įtariant sudėtingesnę patologiją; su kokiais specialistais ir kokiuose centruose konsultuotis dėl tolimesnio paciento ištyrimo bei ilgalaikio gydymo ir priežiūros. Šia knyga vaikų ligų gydytojai siekia prisidėti prie vaikų sveikatos priežiūros kokybės bei efektyvių paslaugų prieinamumo gerinimo mūsų šalyje ir padėti užtikrinti Vaikų teisių konvencijoje deklaruojamą vaiko teisę į geriausią įmanomą sveikatos priežiūrą.

Background and Objectives: Assess the quality of life of children aged 2–10 with mild to moderate bronchial asthma. To evaluate the general health condition of children with mild and moderate severity bronchial asthma. To determine health changes in children with mild- and moderate-severity bronchial asthma as they grow older. To evaluate the impact of mild- and moderate-severity bronchial asthma on children’s daily and social activities, physical health, emotional state, and general well-being. Materials and Methods: A comparative cross-sectional study was conducted in March–June 2020. Parents or guardians of 2–10-year-old children without bronchial asthma and children with mild to moderate bronchial asthma were interviewed after receiving their written informed consent. The questionnaire was based on the standardized quality-of-life quiz SF-36. A total of 248 questionnaires were collected—106 from the parents or guardians of children with bronchial asthma and 142 from parents/guardians of children without bronchial asthma. For further analysis, 106 children without bronchial asthma and with no chronic conditions were selected. Quantitative variables were compared using the Mann–Whitney U test and qualitative data using the chi-square (χ2) criteria. Quantitative data were described by giving means, medians, and standard deviations (SD); qualitative features by giving relative frequencies. Statistical data were analyzed using SPSS and Excel 2020. Results: Children with mild and moderate asthma exhibit poorer health compared to their healthy counterparts. Only 20.7% of respondents with asthma reported excellent or very good health, contrasting with 64.1% of healthy children (p < 0.001). As children with asthma age, their general condition improves, with 46.2% showing improvement in the past year, while 42.5% of healthy children had a stable condition (p < 0.05). In various activities, children with asthma face more constraints than healthy children (p < 0.05), including energetic activities (sick—59.5%; healthy—10.3%), moderate activities (sick—24.5%; healthy—4.7%), climbing stairs (sick—22.7%; healthy—3.8%), and walking over 100 m (sick—9.4%; healthy—0%). Children with asthma are more likely to experience exhaustion, anxiety, tiredness, lack of energy, and restraint in public activities (p < 0.05). Conclusions: Parents/caregivers of children with mild to moderate bronchial asthma rate their health worse than those of healthy children do. As children with mild to moderate bronchial asthma grow, the disease impact on their overall well-being decreases. Children with mild to moderate bronchial asthma, compared to healthy children, experience more limitations in vigorous or moderate activities; face more difficulties climbing stairs or walking more than 100 m; frequently feel exhaustion, anxiety, fatigue, or lack of energy; and encounter restrictions in social activities.

MIS-C – tai naujas ir mažai žinomas sindromas, susijęs su buvusia SARS–CoV–2 infekcija vaikams. Pagrindiniams šio sindromo kriterijams priskiriamas karščiavimas, uždegiminiai pokyčiai laboratoriniuose tyrimuose, 2 ir daugiau organų sistemų pažeidimo požymiai bei persirgimas SARS– CoV–2 infekcija ar kontaktas su sergančiuoju asmenims, jaunesniems nei 21 m. (arba iki 19 m. pagal PSO). Dėl sunkių su sindromu susijusių komplikacijų, svarbu žinoti MIS–C pasireiškimo dažnį ir riziką, laiku jį atpažinti bei tinkamai gydyti. Tyrimo tikslas − aprašyti 2 MIS–C atvejus, pasireiškusius panašaus amžiaus pacientams, parodant pagrindinius sindromo simptomų panašumus bei skirtumus. 1 atveju pacientas atvyko dėl galvos skausmo, karščiavimo ir vėmimo. Simptomai truko 3 dienas iki paciento atvykimo į gydymo įstaigą, temperatūra pakildavo iki 40 0C, kraujo tyrimai buvo būdingi bakterinei infekcijai, SARS–CoV–2 PGR – neigiamas, COVID–19 sirgo 2021 m. balandžio mėnesį. Paskyrus pradinį gydymą cefuroksimu i/v, paciento būklė negerėjo, išliko karščiavimas, atsirado mieguistumas, odos marmuruotumas, pokyčiai krūtinės ląstos organų r/o, širdies UGT, kraujo tyrimuose. Įvertinus simptomus, tyrimų duomenis bei radus IgG klasės antikūnių prieš SARS–CoV–2 (S1), pacientui buvo diagnozuotas MIS–C sindromas. 2 atveju pacientas atvyko dėl karščiavimo iki 39,5 0C ir kosulio. Iš anamnezės sužinota, kad keletui vaiko bendraklasių buvo diagnozuota COVID–19 liga. Šio paciento tyrimai rodė nespecifinius infekcijos požymius, SARS–CoV– 2 PGR – neigiamas. Pastebėtas besivystantis paciento silpnumas, alsavimo sunkumas, akių junginių paraudimas bei virškinimo sutrikimai, vėmimas. Hospitalizavus paskirtas gydymas ceftriaksonu i/v, tačiau būklė toliau blogėjo. Stebėtas veido paraudimas ir specifinis bėrimas, pokyčiai kraujo tyrimuose, pilvo UG. Įvertinus pokyčius, nustatytas MIS–C sindromas bei Kawasaki liga. Koregavus gydymą pagal diagnozę, pacientų būklė pagerėjo, tačiau 2 atveju buvo diagnozuoti nauji infiltraciniai pakitimai plaučiuose, nustatyta Chlamydia pneumoniae infekcija. Paskyrus gydymą, būklė pagerėjo, abu pacientai pasveiko ir buvo išleisti toliau gydytis ambulatoriškai. Apžvelgus atvejus, galima daryti išvadą, jog MIS–C yra polimorfinis, ūmiai ir sunkiais simptomais pasireiškiantis sindromas, galintis pažeisti keletą organų sistemų, tačiau, suteikus tinkamą gydymą, retai būna mirtinas.

Atopinis dermatitas (AD) yra lėtinė, banguojančios eigos odos liga, dažniausiai sukelianti stiprų odos niežėjimą ir vientisumo pažeidimą. AD serga 20 proc. kūdikių ir vaikų iki 2 metų, iš kurių maždaug trečdalio simptomai siejami su alergija maistui. AD kartais pasireiškia su pirminiu imunodeficitu, o AD sergančių vaikų odą neretai kolonizuoja Staphylococcus aureus (S. aureus). AD gali būti sunki liga, kurią gali sukelti su IgE susijusios arba nesusijusios bei mišrios imuninės reakcijos. Nuo AD sukėlusio mechanizmo priklauso diagnostinių tyrimų pasirinkimas bei simptomų kontrolei naudojamų vaistų paskyrimas. Esant sunkiai AD formai su dauginės alergijos maistui sindromu ir pirminiu imunodeficitu, gyvenimo kokybę gerina tinkamas kompleksinis gydymas. Darbo tikslas – remiantis mokslinės literatūros šaltinių analize, išnagrinėti ir pristatyti sunkios formos atopinio dermatito atvejį, kuris pasireiškė kūdikiui kartu su dauginės alergijos maistui sindromu bei pirminiu imunodeficitu.

Pasaulyje daugėja nuo imunoglobulino E nepriklausomos maisto alergijos atvejų, pasireiškiančių eozinofiliniu ezofagitu, alerginiu proktokolitu bei kitomis eozinofilinėmis virškinamojo trakto ligomis. Eozinofilinis ezofagitas gali būti nustatomas vaikams ir suaugusiesiems, o alerginis proktokolitas yra kūdikiams būdinga liga, dažniausiai išnykstanti iki vienerių metų. Klinikinius simptomus abiem atvejais sukelia vartojamuose maisto produktuose esantys antigenai, o motinos pienu maitinamiems kūdikiams – motinos vartojamo maisto alergenai, patekę į kūdikio organizmą su pienu. Efektyviausias eozinofilinio ezofagito ir alerginio proktokolito gydymo pasirinkimas – dietos taikymas. Visi gydymo dieta variantai pagrįsti vienu principu – visiškai pašalinti alergeną iš vartojamų maisto produktų. Eozinofilinio ezofagito gydymui galimi trys dietos pasirinkimai: amino rūgščių, empirinė ir tikslinė eliminacinės, o sėkmingam alerginio proktokolito gydymui dažniausiai užtenka empirinės eliminacinės dietos. Prieš pradedant taikyti gydymą dieta, svarbu išsiaiškinti visus veiksnius, galinčius turėti įtakos efektyvumui ir parinkti kiekvienam pacientui labiausiai tinkamą metodą.

"Visa ko pradžia, man atrodo, yra ten, toli vaikystėje, kur žmogus pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo rankos ir širdis privalo ką nors pridengti nuo skausmo, prievartos, melo, kad jis privalo būti žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia pareiga" (Just. Marcinkevičius). Vaikas – labiausiai pažeidžiama ir negalinti savęs apsaugoti visuomenės dalis. Siekiant užtikrinti vaikų sveikatos stiprinimą, ligų profilaktiką, efektyvią ligų diagnostiką ir gydymą, negalima pamiršti vienos pagrindinių vaiko teisės – vaiko teisė būti sveikam ir teisė į kokybišką sveikatos apsaugą, kurią vaikams garantuoja Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Šių dienų galimybės gauti naujausią informaciją yra neribotos. Gyvename laikmetyje, kuriame greitis yra įprastas dalykas. Bendraujame ir naudojamės išmanaisiais telefonais, amžius kaupta intormacija pasiekiama akimirksniu. Begalinėje interneto erdvėje ne visi geba atsirinkti bazines ir teisingas žinias, kartais medikas pasiklysta medicininės informacijos lavinoje, o teisingą sprendimą reikia priimti čia ir dabar. Šis vadovėlis – tai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų praktikos specialistų, mokslininkų ir pedagogų bendro darbo rezultatas. Praktikos gydytojui, bet kokioje grandyje jis bedirbtų, labai pravartu "po ranka" turėti lengvai prieinamą ir randamą informaciją viename šaltinyje. Paskutinis daugiatomis leidinys "Vaikų ligos" išleistas bendradarbiaujant Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos ir tuometinio Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikos darbuotojams (I t. išleistas 2000 m., II – 2003, III -2004, IV – 2005, V – 2007). Šiame vadovėlyje aptariamos pagrindinės vaikų sveikatos problemos 17-oje skirtingų vaikų sveikatos priežiūros sričių, su kuriomis tenka susidurti bet kurios specialybės gydytojui, teikiančiam sveikatos priežiūros paslaugas ir vaikams.[...].

"Visa ko pradžia, man atrodo, yra ten, toli vaikystėje, kur žmogus pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo rankos ir širdis privalo ką nors pridengti nuo skausmo, prievartos, melo, kad jis privalo būti žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia pareiga" (Just. Marcinkevičius). Vaikas – labiausiai pažeidžiama ir negalinti savęs apsaugoti visuomenės dalis. Siekiant užtikrinti vaikų sveikatos stiprinimą, ligų profilaktiką, efektyvią ligų diagnostiką ir gydymą, negalima pamiršti vienos pagrindinių vaiko teisės – vaiko teisė būti sveikam ir teisė į kokybišką sveikatos apsaugą, kurią vaikams garantuoja Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Šių dienų galimybės gauti naujausią informaciją yra neribotos. Gyvename laikmetyje, kuriame greitis yra įprastas dalykas. Bendraujame ir naudojamės išmanaisiais telefonais, amžius kaupta intormacija pasiekiama akimirksniu. Begalinėje interneto erdvėje ne visi geba atsirinkti bazines ir teisingas žinias, kartais medikas pasiklysta medicininės informacijos lavinoje, o teisingą sprendimą reikia priimti čia ir dabar. Šis vadovėlis – tai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų praktikos specialistų, mokslininkų ir pedagogų bendro darbo rezultatas. Praktikos gydytojui, bet kokioje grandyje jis bedirbtų, labai pravartu "po ranka" turėti lengvai prieinamą ir randamą informaciją viename šaltinyje. Paskutinis daugiatomis leidinys "Vaikų ligos" išleistas bendradarbiaujant Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos ir tuometinio Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikos darbuotojams (I t. išleistas 2000 m., II – 2003, III -2004, IV – 2005, V – 2007). Šiame vadovėlyje aptariamos pagrindinės vaikų sveikatos problemos 17-oje skirtingų vaikų sveikatos priežiūros sričių, su kuriomis tenka susidurti bet kurios specialybės gydytojui, teikiančiam sveikatos priežiūros paslaugas ir vaikams.[...].