Kapturauskas, Juozas

The aim of this study was to analyse the association between blood transfusions and the development of post-operative complications in patients after cardiac surgery. Methods. Retrospective data analysis was conducted with purposive sample selection employed. The target group included patients who underwent planned or urgent cardiac surgery under cardiopulmonary bypass (CPB) at the university hospital during 2018–2019. The sample size was calculated by applying 95% of probability and 0.5 error. The retrospective analysis of 282 patients’ files was performed during the period from June to October, 2019. Results. A strong positive correlation between blood transfusion and post-operative complications was determined in patients after cardiac surgery under cardiopulmonary bypass. A significantly higher number of patients after blood transfusions experienced delirium (P<0.001), anemia (P<0.001), pneumonia (P<0.001), renal function failure (P<0.001), sepsis (P<0.001), atrial fibrillation (P=0.002) and death (P=0.031). Conclusions. Blood transfusion can save lives, but there is a strong positive correlation between blood transfusions and post-operative complications. Blood transfusion can result in some serious complications after cardiac surgery, such as delirium, anaemia, pneumonia, renal failure, sepsis, atrial fibrillation and death. Nurses play an important role in this life-saving process. It is the nurses’ task to perform blood transfusion to a patient when it is needed. At the same time, nurses may be the first ones to identify active or suspected bleeding to prevent massive blood transfusion requirement.

Introduction. Excessive perioperative bleeding continues to complicate cardiac surgery with Cardiopulmonary Bypass (CPB) in spite of improvements in extracorporeal oxygenation and surgical techniques. Patients after cardiac surgery with CPB has various causes of bleeding. Deficient surgical hemostasis and transient platelet dysfunction acquired mainly cause bleeding in CPB patients. Hemodilution causes platelet counts to decline rapidly to about 50% of preoperative levels after starting CPB, and even the progressive loss of platelet function and prolonged prothrombin time (PT) and partial thromboplastin time (PTT) and low levels of fibrinogen are also attributable to coagulopathy dilution. The risk of bleeding reoperation following cardiac surgery is 2.2 to 4.2%. Patients with reoperation have two to six time’s greater death and more morbidity in relation to renal and pulmonary function, sepsis and arrhythmia. Postoperative bleeding may be due to surgery or coagulopathy. Patient-related factors are also indicative of bleeding reoperation (2). Increased blood substitution has been associated with a number of complications postoperatively, including renal failure, acute respiratory distress syndrome, sepsis, atrial fibrillation, severe infections and higher risk of death (3). Aim - To evaluate the perioperative course of adult patients with excessive bleeding after cardiac surgery requiring cardiopulmonary bypass. Methods. A literature review of medical literature, prospective observation of patient, scheduled for the heart surgery from the surgery date to discharge from hospital. Additional data was collected from medical documentation and analyzed. Results. 82-year-old male was referred for emergency CABG (coronary artery bypass graft) surgery at Lithuanian university of health sciences hospital Kaunas Clinics with 1 week history of pectoral angina, intense chest pains with irradiation to the left arm with the [..

Darbo tikslas. Ištirti krešėjimo sistemos ir trombocitų funkcinę būklę apibūdinančius informatyvius įprastinius ir naujus (rotacinė tromboelastografija, trombocitų agregacija su skirtingais induktoriais) rodikliais, jų pokyčiams įtakos turinčius veiksnius, pirmojo plazminogeno aktyviklio inhibitoriaus genetinį polimorfizmą, integruotai lemiančius kraujavimo išsivystymą pirmą pooperacinę parą po aortovainikinių jungčių suformavimo operacijų. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti rotacinės tromboelastometrijos ir biocheminiais metodais prieš ir po aortovainikinių jungčių suformavimo operacijų gautų krešėjimo bei trombocitų agregacijos rodiklių pokyčių ryšį su padidėjusio kraujavimo dažniu ir perpilamų alogeninių kraujo komponentų kiekiu pirmą pooperacinę parą. 2. Įvertinti pirmojo plazminogeno aktyviklio inhibitoriaus (PAI-1) genotipo -675 polimorfizmo reikšmę kraujavimui pirmą pooperacinę parą. 3. Nustatyti antiagregantų (klopidogrelio, aspirino) įtaką kraujavimui po aortovainikinio nuosrūvio suformavimo operacijos (AVJSO). 4. Įvertinti trombocitų funkcinės būklės, fibrinogeno koncentracijos reikšmę nukraujavimui bei nustatyti jų pokyčius pirmą parą po operacijos. [...].

Darbo tikslas. Ištirti krešėjimo sistemos ir trombocitų funkcinę būklę apibūdinančius informatyvius įprastinius ir naujus (rotacinė tromboelastografija, trombocitų agregacija su skirtingais induktoriais) rodikliais, jų pokyčiams įtakos turinčius veiksnius, pirmojo plazminogeno aktyviklio inhibitoriaus genetinį polimorfizmą, integruotai lemiančius kraujavimo išsivystymą pirmą pooperacinę parą po aortovainikinių jungčių suformavimo operacijų. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti rotacinės tromboelastometrijos ir biocheminiais metodais prieš ir po aortovainikinių jungčių suformavimo operacijų gautų krešėjimo bei trombocitų agregacijos rodiklių pokyčių ryšį su padidėjusio kraujavimo dažniu ir perpilamų alogeninių kraujo komponentų kiekiu pirmą pooperacinę parą. 2. Įvertinti pirmojo plazminogeno aktyviklio inhibitoriaus (PAI-1) genotipo -675 polimorfizmo reikšmę kraujavimui pirmą pooperacinę parą. 3. Nustatyti antiagregantų (klopidogrelio, aspirino) įtaką kraujavimui po aortovainikinio nuosrūvio suformavimo operacijos (AVJSO). 4. Įvertinti trombocitų funkcinės būklės, fibrinogeno koncentracijos reikšmę nukraujavimui bei nustatyti jų pokyčius pirmą parą po operacijos. [...].

Pasaulyje daugėja pacientų, gydomų biguanidais, kuriems atliekamos aortovainikinio nuosruvio suformavimo operacijos. Metforminas išlieka pirmo pasirinkimo vaistu gydant antro tipo cukrinį diabetą ir jo teigiamas efektas sergantiems dismetaboliniu sindromu yra plačiai ištyrinėtas ir aprašytas medicininėje literatūroje. Taip pat literatūroje nurodomos rekomendacijos nutraukti metformino skyrimą 2 dienas prieš numatomą širdies operaciją dėl jo sukeliamos laktatacidozės rizikos. Tačiau biguanidai ne tik didina laktatacidozės tikimybę, taip pat turi poveikį fibrino polimerizacijai, XIII faktoriaus aktyvacijai ir tai siejama su padidėjusia fibrinolize ir sumažėjusiu krešulio stabilumu. Tyrėme 74 pacientus, kuriems atliekama aortovainikinio nuosruvio operacija. Iš jų aštuoniolika sirgo cukriniu diabetu, keturiolika buvo gydomi metforminu, kurio nutraukimo laikas svyravo nuo 72 iki 24 valandų iki operacijos. Pacientams buvo atliekami rutininiai kraujo krešėjimo tyrimai prieš operaciją, po 2, 6 ir 24 valandų nuo operacijos pabaigos. Taip pat tirta kraujo krešėjimo sistemos būklė rotaciniu tromboelastografu ROTEM (Tem Innovation, Vokietija) prieš operaciją bei užbaigus dirbtinę kraujo apytaką po heparino inaktyvacijos protamino sulfatu. Rezultatai. Pacientams, kurie prieš operaciją buvo gydyti metforminu, sekrecija per drenus pirmas 24 valandas buvo mažesnė (457,1 ± 143,9 ml), nei pacientams, kurie metforminu gydyti nebuvo (622,2 ± 269,9 ml), r=-0,255, p=0,03. Tromboelastografinis tyrimas neparodė kliniškai reikšmingos fibrinolizės, maksimali krešulio lizė (ML) buvo 3,5 ± 2,5%, o apTEM testas taip pat neparodė maksimalaus krešulio storio (MCF) pagerėjimo ar krešėjimo laiko (CT) sutrumpėjimo, kas rodytų fibrinolizę kraujo mėginyje.

Kraujavimas širdies chirurgijoje išlieka visame pasaulyje aktuali problema. Pacientai, kuriems atliekamos širdies operacijos dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis, turi didelę nukraujavimo riziką. Kraujo kiekis, netenkamas tokių operacijų metu, yra tiesiogiai susijęs su kraujo komponentų poreikiu, ilgesne hospitalizacijos trukme, blogesnėmis baigtimis. Darbo tikslas - nustatyti veiksnius, kurie lemia didesnę sekreciją per drenus perioperaciniu laikotarpiu (pirmą pooperacinę parą po aortovainikinio nuosrūvio suformavimo operacijų), kraujo komponentų transfuzijų apimtis, komplikacijas bei baigtis. Įvertinti vyresnių nei 65 metai pacientų pooperacinės eigos ypatumus. Darbo metodika - atliktas prospektyvinis tyrimas, ištirtas 51 ligonis, kuriems buvo atliekama aortovainikinio nuosrūvio suformavimo operacija Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje. Rezultatai. Pooperaciniu laikotarpiu mirė du pacientai iš 51 (3,9%). Komplikuota eiga nustatyta 16 pacientų (31,3%). Dažniausiai nustatyta pneumonija (10 atvejų, 19,6%), krūtinkaulio žaizdos infekcija (5 atvejai, 9,8%), mediastinitas (2 atvejai, 3,9%). Resternotomija dėl kraujavimo atlikta vienam pacientui (1,96%). Kraujo komponentų transfuzija atlikta trims pacientams reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje (5,9%) bei aštuoniems pacientams po iškėlimo iš reanimacijos skyriaus. Dirbtinės plaučių ventiliacijos laikas iki ekstubacijos, gulėjimo reanimacijos skyriuje bei hospitalizacijos trukmė buvo reikšmingai ilgesni pacientams daugiau kaip 65 metų amžiaus, nors didesnio kraujo komponentų poreikio vyresnio amžiaus pacientams tyrimo metu nenustatėme. Pacientai, kurie ikioperaciniu laikotarpiu vartojo klopidogrelį (n=21), pirmą pooperacinę parą turėjo didesnę tikimybę reikšmingam kraujo netekimui (>500ml) (šansų santykis 3,692 [1.0

Metformino hidrochloridas – tai geriamasis hipoglikemizuojamasis vaistas 2 tipo cukriniam diabetui gydyti. Biguanidas vartojamas Europoje nuo 1957 m., t. y. daugiau kaip 50 metų. Viena pavojingiausių komplikacijų, vartojant šį vaistą, laktatacidozė. Tai reta, tačiau potencialiai mirtina metabolinė būklė, pasireiškianti atsiradus audinių hipoksijai ir hipoperfuzijai, mirštamumas nuo jos, įvairių šaltinių duomenimis, 50 proc. Laktatacidozė apibūdinama laktatų padidėjimu serume (>5 mmol/l ar >45 mg/dl), sumažėjusiu kraujo pH (<7,35) ir elektrolitų disbalansu su padidėjusiu anijoniniu tarpu. Tikras metformino sukeltos laktatacidozės dažnis tiksliai nežinomas. Remiantis paskelbtų tyrimų duomenimis, laktatacidozės dažnis yra 2–9 atvejai iš 100 000. Tačiau dažniausiai aprašyti laktatacidozės atvejai nustatyti pacientams, sergantiems sunkia ūmine gretutine liga: inkstų funkcijos nepakankamumu, kuris ir pats savaime gali sukelti laktatacidozę. Šiuo metu nėra standartizuotų metformino vartojimo rekomendacijų, o literatūroje paskelbti duomenys yra prieštaringi. Vieni autoriai siūlo metformino nevartoti prieš numatomą didelės apimties operaciją, kiti autoriai teigia, kad metforminas kontraindikuotinas esant daugeliui lėtinių ligų: širdies ir kraujagyslių, inkstų, kepenų, kvėpavimo funkcijos nepakankamumui, nes jų metu susidaro sąlygos rastis audinių hipoksijai ir laktatacidozei. Šiame straipsnyje apžvelgiami įvairių autorių tyrimai, kuriuose nagrinėjamas metformino sąlygotos laktatacidozės dažnis perioperaciniu laikotarpiu bei tyrėjų pateikiamos rekomendacijos.