Bižokas, Vidmantas

Kaulų lūžių tarpe dažniausiai pasitaiko ilgųjų kaulų lūžiai. Šio darbo tikslas buvo retrospektyviai išanalizuoti šunų ilgųjų kaulų lūžių pobūdį, gydymo metodus ir komplikacijas ,,X“ smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Išanalizuota 63 šunų ilgųjų kaulų lūžiai. Buvo atliekamas retrospektyvus tyrimas analizuojant duomenis esančius pacientų duomenų sistemoje ir rentgenogramas. Buvo vertinamas gyvūnų amžius, lytis, svoris ir veislė, ar kaulų lūžis buvo atviras ar uždaras. Lūžiai buvo klasifikuojama pagal AO VET ir Salter – Harris klasifikacijas. Vėliau buvo vertinama koks gydymo metodas pasirinktas, ir ar kaulas sugijo bei ar buvo kokių nors komplikacijų. Ištyrus 63 ilgųjų kaulų lūžius nustatyta, kad dažniausiai lūžiai pasitaikė amžiaus grupėje iki 1 m. (p > 0,05) ir svorio grupėje iki 5 kg. (p < 0,01) Daugiau lūžių nustatyta patinams (p > 0,05). Daugiausiai tiriamųjų sudarė mišrūnai (p < 0,001). Pagal AO VET klasifikaciją daugiausiai nustatyta 22A2 lūžių (paprastasis dilbio kaulų lūžis diafizės distalinėje dalyje) (p < 0,05), o pagal Salter-Harris – IV tipo lūžių (p < 0,01). Analizuojant gydymo metodus, nustatyta, kad daugiausiai buvo atliekama vidinė fiksacija – 85,7 proc., o tik imobilizacija sudarė tik 14,73 proc. (p < 0,001). Dažniausiai naudojamas gydymo metodas buvo plokštelė ir varžtai (49,2 proc.), taip pat naudoti važtai ir Kiršnerio viela (15,9 proc.), imobilizacija Robert Jones tvarsčiu (14,3 proc.), tik Kiršnerio viela (11,1 proc.), rečiausiai buvo taikoma varžtai atskirai (3,2 proc.), intramedulinė Kiršnerio viela ir varžtai (3,2 proc.) ir Kiršnerio viela kartu su ortopedine viela (3,2 proc.) (p < 0,001). Visiems pacientams kaulai sugijo (p < 0,001). Komplikacijos pasireiškė 7,9 proc. šunų. Iš jų 3,2 proc. sudarė osteomielitas, po 1,6 proc. varžtų lūžis, prailgėjęs gijimas, nesusijungimas (p > 0,05). Komplikacijoms įtakos galėjo turėti daug veiksnių, tačiau statistiškai patikima, tik tai, kad daugiau komplikacijų įvyko atvirų lūžių metu. Prailgintas gijimas ir nesusijungimas pasireiškė tik 22A2 lūžiuose (p < 0,05).

Darbo tikslas: išsiaiškinti įvairius veiksnius, darančius įtaką šunų klubo sąnario ligų atsiradimui ir aptarti dažniausiai taikomus diagnostikos bei gydymo aspektus. Tyrimas atliktas Telšių rajone esančioje smulkių gyvūnų klinikoje per 2014 m. rugsėjo mėn. – 2018 m. spalio mėn. laikotarpį. Darbo metu siekta nustatyti šunų sergamumo dažnumą klubo sąnario ligomis. Atsižvelgiant į šunų veislę, amžių, lytį, svorį bei pažeidimo pobūdį. Praktiškai susipažinti su dažniausiai taikomais diagnostikos ir gydymo metodais. Tyrime aprašytas 61 šunų klubo sąnario patologijos atvejis. Iš visų patologijų, daugiausiai šunims diagnozuota aseptinė šlaunikaulio galvutės nekrozė – 44,26 proc., klubo sąnario išnirimas – 21,31 proc., gūžduobės lūžis – 16,39 proc., šlaunikaulio galvutės ir kaklelio lūžis – 9,84 proc., klubo sąnario displazija – 8,20 proc. Klubo sąnario pažeidimus dažniausiai sukeliančios priežastys yra autotraumos ir genetinis polinkis. Daugiausiai klubo sąnario ligų pasitaikė mišrūnams – 27,87 proc., rečiau Jorkšyro terjerams – 22,95 proc. Tyrimo metu nustatyta, kad dažniausiai serga šunys jaunesni nei 1 metai (40,98 proc.). Atsižvelgiant į lytį nustatyta, kad dažniau serga patinai (60,66 proc.), nei patelės (39,34 proc.) Diagnozuojant klubo sąnario ligas, efektyviausias diagnostikos metodas – rentgenologinis tyrimas. Dažniausiai taikytas chirurginis gydymas (šlaunikaulio galvutės ir kaklelio rezekcija).

Tyrimo duomenys buvo surinkti X ir Y privačiose smulkių gyvūnų veterinarijos klinikose. Tyrimas buvo atliekamas keturis mėnesius, tai yra nuo 2018 metų liepos mėnesio iki tų pačių metų lapkričio mėnesio. Magistro baigiamojo darbo apimtis 56 puslapiai, jame yra 27 paveikslai. Panaudoti 54 literatūros šaltiniai. Baigiamojo darbo tikslas nustatyti smulkių gyvūnų lyties organų operacijų dažnumą ir įvertinti jų atlikimo priežastis. Tyrimui buvo surinkta 159 klinikinių atvejų, iš kurių buvo 110 kačių (33 patinai ir 77 patelės) ir 49 šunys (20 patinų ir 29 patelės). Iš 159 atvejų, 79 katėms ir 22 šunims buvo atliktos chirurginės procedūros profilaktikos tikslais arba dėl šeimininko pageidavimo, o iš 58 atvejų, 27 šunims ir 31 katei buvo pritaikytas chirurginės procedūros gydymo tikslais. Buvo renkama informacija apie gyvūno lytį, amžių, kreipimosi į kliniką priežastį, ligų diagnostikos metodus, atliktus kitų specialiųjų tyrimų, pvz., kraujo biocheminio bei kraujo morfologinio tyrimo, rezultatus, chirurginio gydymo metodus. Gauti tyrimo duomenys buvo lyginami tarpusavyje toje pačioje grupėje buvusių gyvūnų, rodiklių pasireiškimo dažnumas bei atskiri duomenys vieni su kitais tose grupėse, kur buvo jų priklausomybė vienas nuo kito. Tyrimo duomenys buvo analizuoti prie p < 0,05. Tyrimo metu nustatytos šio patologijos: piometra (13,8%), kriptorchizmas (6,9%), distokija (6,3%), pieno liaukų navikai (6,3%) ir hidrometra (3,2%). Tačiau didžiausią dalį sudarė kliniškai sveiki gyvūnai (63,5%). Daugiausia buvo nustatyta vienos pusės kirkšninis kriptorchizmas (46%). Taip pat daugumai buvo nustatyti Sertoli ląstelių navikai (80%). Piometros atveju dauguma patelių turėjo padidėjusius ALT (73%), AST (82%) ir bilirubino (77%) kiekius kraujyje. Taip pat buvo nustatyta kraujo morfologinio tyrimo metu leukocitozė (59%) ir anemija (68%). Dažniausios distokijos priežastys patelėms buvo bloga vaisiaus padėtis, per dideli vaisiai (60%). Prieš nustatant pieno liaukų navikus, daugumai patelių nebuvo atlikta OHE (70%). Taip pat daugumoje atvejų buvo pažeista daugiau nei viena pieno liauka (80%). Daugiausia buvo nustatyta piktybinių pieno liaukų navikų (70%). Kaip chirurginio gydymo metodas patelėms buvo atliekama ovariohisterektomija (OHE) bei pieno liaukos navikų atvejais – poros ar vienos pusės pieno liaukų mastektomija. O patinams, tiek atliekant kastraciją, tiek kriptorchizmo gydymą, buvo atliekama orchiektomija.

Darbo tikslas: Išanalizuoti šunų patelių ovariohisterektomijos metu kilusių komplikacijų pagrindines priežastis. Tyrimo metodika: Tyrimas buvo atliekamas Kaune esančioje „X“ klinikoje nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. imtinai, praktikos metu stebint klinikinius atvejus bei naudojant pacientų registracijos žurnalo duomenis. Tyrimo objektas – 174 kalės kurioms buvo atliekama ovariohisterektomija. Tiriamos dvi grupės pacientų – 51 kalė kurioms buvo atliktas gimdos šalinimas gydymo tikslu (pūlingas gimdos uždegimas, kiaušidžių ir gimdos cistos bei navikai, distokija, pieno liaukų navikai) ir 123 sveikos kalės kurių kastracija buvo atliekama prevencijos tikslu (elgsenos problemos, navikinių procesų prevencija, palikuonių vengimas, komplikacijos ankstesnių atvedimų metu ir pan.), lyginamas komplikacijų pasireiškimas abiems grupėms. Taip pat buvo vertinama amžiaus bei veislės įtaka komplikacijų pasireiškimui ir pakartotinės chirurginės intervencijos dažnumas. Tyrimo rezultatai: Per tyrimo laikotarpį klinikoje buvo atlikta ženkliai daugiau prevencinių operacijų, nei gydymo tikslu. Prevencinių operacijų atlikta 71 proc., o gydymo tikslu – 29 proc. Daugiau komplikacijų užfiksuota po prevencinių operacijų (12 proc.). Tiriant amžiaus įtaką patologijų atsiradimui, patvirtinta literatūroje aprašoma informacija, kad vyresnis amžius yra pagrindinė nekastruotų kalių gimdos patologijų priežastis. Dažniausiai tyrimo metu pasitaikė trauminės kilmės komplikacijos, kai pacientai patys išsilaižė ir išsiplėšė žaizdos kraštus ir jiems buvo suteikiama netinkama pooperacinė priežiūra. Ši komplikacija sudarė 28,2 proc. visų pasitaikiusių komplikacijų. Daugiausiai pakartotinės chirurginės intervencijos atvejų pasitaikė po trauminės kilmės komplikacijų.

Magistro darbas buvo parengtas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje 2017 – 2018 metais. Magistro darbas susideda iš turinio, įvado, literatūros apžvalgos, tyrimo metodikos apžvalgos, rezultatų ir jų aptarimo, išvadų bei padėkos . Visą darbą sudaro 36 puslapiai , 3 paveikslai, 4 lentelės ir 4 diagramos. Tikslas: Įvertinti X smulkiųjų gyvūnų klinikoje naudojamų anestetinių preparatų efektyvumą bendrosios nejautros valdymo metu. Darbo uždaviniai:

1. Išnagrinėti bendrajai nejautrai naudojamų vaistų taikymą smulkių gyvūnų klinikoje.
2. Įvertinti nejautros valdymui reikalingus stebėjimo rodiklius.
3. Stebėti ir įvertinti bendrosios nejautros stadijų pakitimus, taikomus preparatus ir jų kiekį norimai stadijai palaikyti.
4. Įvertinti bendrosios nejautros valdymo efektyvumą smulkių gyvūnų klinikoje.

Darbas buvo atliktas nuo 2014 metų iki 2017 metų Kauno veterinarijos klinikoje „X“ ir Kauno veterinarijos klinikoje „Y“. Darbo tikslas - naudojantis literatūros duomenimis, išnagrinėti šunų ir kačių pilvo sienos ir ertmės organų navikų etiologiją, vystymąsi ir pobūdį bei pateikti chirurginio gydymo metodiką, būdus ir atlikti navikų pasireiškimo klinikoje „X“ ir „Y“ statistinių duomenų analizę. Onkologiniai susirgimai yra dažna problema smulkiųjų gyvūnų veterinarinėje praktikoje. Ištirti 148 šunys ir 62 katės ir apklausus jų šeimininkus, surinkti statistiniai duomenys. Tyrimo tema aktuali dėl dažno navikinių susirgimo pasireiškimo ir didelio mirtingumo, siekiant užtikrinti tinkamą jų diagnostiką, gydymą ir prevencijos priemones. Amžiau vidurkis kada dažniausiai pasireiškia pilvo ertmės organų ir pieno liaukos navikai yra 13,5 metų. Tiek veterinarijos klinikoje „X“, tiek veterinarijos klinikoje „Y“ navikiniai susirgimai buvo dažniau diagnozuojami mišrūnams. Buvo tiriama gyvūno rūšies, lyties, amžiaus, veislės, mitybos, atliktos – neatliktos kastracijos, atvestų vadų ir hormoninių preparatų naudojimo įtaka navikų susiformavimui. Navikų gydyme dažniausiai taikoma chirurginė intervencija. Tačiau vis dažniau atliekamas kombinuotas navikų gydymas pasitelkiant chirurgiją, chemoterapiją ir radioterapiją. Atsižvelgiant į naviko dydį ir išplitimą taikomas vienas iš šių šalinimo būdų – ribinė rezekcija, plati ir radikali rezekcija, mazgelio rezekcija, pieno liaukos mastektomija, sritinė pieno liaukos mastektomija, vienos pusės arba abipusė pieno liaukų mastektomija. Veterinarijos klinikoje „X“ chirurginis gydymas buvo taikomas 45 šunims ir 20 kačių, o veterinarijos klinikoje „Y“ chirurginis gydymas buvo taikomas 65 šunims ir 30 kačių.

Darbo tikslas: išsiaiškinti įvairių veiksnių įtaką šunų kelio girnelės išnirimui bei kelio raiščių trūkimui, įvertinti klinikinio pasireiškimo formas, aptarti dažniausiai taikomus gydymo metodus. Tyrimo metu buvo renkami ir nagrinėjami duomenys apie šunis su kelio girnelės išnirimais bei raiščių pažeidimais. Darbo metu buvo siekta nustatyti šunų sergamumo dažnumą atsižvelgiant į pažeidimo laipsnį, veislę, pažeidimo lokalizaciją, amžių, lytį, svorį. Taip pat praktiškai susipažinta su dažniausiai taikomais kelio girnelės išnirimų bei raiščių pažeidimo gydymo metodikomis. Renkant duomenis, buvo kreipiamas dėmesys į šunų pažeidimo laipsnį, veislę, pažeidimo lokalizaciją, amžių, lytį, svorį. Kelio girnelės išnirimas, jo laipsnis bei raiščių pažeidimai nustatytišunims atlikus užpakalinių kojų ortopedinį tyrimą, atkreipiant dėmesį į kelio girnelės bei kryžminių raiščių pažeidimus kelio sąnaryje. Gauti duomenys buvo registruoti skirstant kelio girnelės išnirimo bei raiščių trūkimo atvejus pagal pažeidimo laipsnį. Statistinių duomenų apdorojimui naudota Statistica 2010 metų programinė įrangą. Išanalizavus 2015 birželio mėn. – 2016 rugsėjo mėn. surinktus duomenis, nustatyta, kad iš 327 tirtų atvejų, kelio girnelės išnirimu sirgo 28,13 proc., o raiščių trūkimu 71,83 proc. šunų. Dažniausiai išnirimai diagnozuoti Jorkšyro terjerams, špicams, mišrūnams. Dažniausiai raiščių trūkimai diagnozuoti Jorkšyro terjerams, mišrūnams, labradoro retriveriams. Nustatyta, kad labiausiai paplitęs 2 laipsnio girnelės išnirimas bei priekinio kryžminio raiščio trūkimas kartu su menisko pažeidimu. Pagal gautus duomenis, visi išnirimai buvo į medialinę pusę, visi raiščių trūkimai buvo priekinio kryžminio raiščio. ............Tyrimo metu nustatyta, kad kelio girnelės išnirimu bei raiščių trūkimu dažniausiai serga vyresni nei 7 metų amžiaus šunys (atitinkamai 31,52 proc. ir 45,53 proc.). Atsižvelgiant į lytį, nustatyta, kad dažniau serga patelės (girnelės - 56,52 proc., raiščių - 60 proc.) nei patinai.

Tyrimo tikslas: Apžvelgti dubens kaulų lūžius pasitaikančius smulkiems gyvūnams ir jų chirurginį gydymą. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti ir apibendrinti užsienio literatūrą smulkių gyvūnų dubens kaulų lūžių srityje, išnagrinėti lūžių priežastis, nustatyti ryšį tarp dubens kaulų lūžių dažnumo ir gyvūno rūšies, lyties, amžiaus bei svorio, išanalizuoti dažniausiai pasitaikančių dubens kaulų lūžių pobūdį ir kokie chirurginio gydymo metodai jiems taikomi. Rezultatai ir išvados: buvo išanalizuoti duomenys apie 36 gyvūnus. Dažniausia dubens kaulų lūžių priežastis- automobilio traumos (89 proc.). Didesnę dalį tiriamųjų sudarė šunys (81 proc.), patinai (61 proc.), iki vienerių metų amžiaus (59 proc.), iki 10 kg svorio (70 proc.).Dažniausiai pasitaikantys lūžiai jauniems gyvūnams buvo klubakaulio kūno (34 proc.) ir sėdynkaulio (28 proc.), vyresniems pacientams dažniausiai pasitaikantys lūžiai buvo dubens dugno (40 proc.) ir gūžduobės (27 proc.) srityse. Dažniausiai taikytas gydymo metodas- fiksacija Kiršnerio strypu (39 proc.).

Darbas atliktas siekiant išanalizuoti šunų akių junginės citologinio ir mikrobiologinio tyrimo duomenis kai kurių akių ligų atvejais. Buvo atliekamas mikrobiologinis ir citologinis šunų akių junginių tyrimas. Mėginiai buvo imami iš 19 šunų, sergančių akių ligomis (tiriamoji grupė), ir iš 10 kliniškai sveikų šunų (kontrolinė grupė). Mėginiai mikrobiologiniam tyrimui buvo imami į transportinę terpę (EUROTUBO®) ir pristatomi į laboratoriją mikrobiologiniam tyrimui. Mėginiai citologiniam tyrimui buvo imami steriliu tamponėliu (DOC®), tepinėliai dažomi Hemacolor® dažais. Mikroskopuojama šviesiniu mikroskopu, imersine sistema, 1000 kartų didinimu. Mikroorganizmai išskirti iš 73,7 proc. tiriamosios grupės mėginių ir iš 50 proc. kontrolinės grupės mėginių. Tiriamojoje grupėje dažniausiai išskiriamos buvo Staphylococcus spp. mikroorganizmų padermės - 57,1 proc. visų aptiktų mikroorganizmų. Dažniausiai išskiriami stafilokokai buvo S. pseudintermedius (35,7 proc. visų išskirtų mikroorganizmų). Kontrolinėje grupėje dažniausiai išskiriamos mikroorganizmų padermės taip pat buvo Staphylococcus spp. (80 proc.). S. aureus ir nehemolizuojantys stafilokokai sudarė po 40 proc. visų kontrolinėje grupėje išskirtų mikroorganizmų. Šunų, su akių patologijomis, junginėse mikroorganizmai buvo aptinkami 2,8 karto dažniau (P<0,01), nei kliniškai sveikų šunų junginėse. Citologinio tyrimo metu paviršinių suragėjusių epitelinių ląstelių tiriamojoje grupėje aptikta 42 proc., paviršinių nesuragėjusių epitelinių ląstelių - 84,2 proc., tarpinio sluoksnio ląstelių - 73,7 proc., makrofagų - 26,3 proc., eozinofilų - 5,3 proc., neutrofilų - 79 proc., limfocitų - 15,8 proc. mėginių. Kontrolinėje grupėje paviršinių suragėjusių epitelinių ląstelių aptikta - 40 proc., paviršinių nesuragėjusių epitelinių ląstelių - 80 proc., tarpinio sluoksnio ląstelių - 10 proc., limfocitų - 10 proc. mėginių. Makrofagų, eozinofilų ir neutrofilų - neaptikta. S. pseudintermedius išskyrimui įtakos turėjo amžius. S. pseudintermedius buvo išskirta iš šunų, kurių amžius 6 metai ar mažiau (100 proc., P<0,05). Neutrofilų aptikimui įtakos taip pat turėjo amžius. Neutrofilai dažniau aptikti mėginiuose iš šunų, kurių amžius 6 metai ar mažiau (80 proc., P<0,05).

Tyrimai: atlikti Vilniaus mieste esančioje smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje X. Darbo apimtis 38 psl. Jame yra 2 lentelės, 21 paveikslas, panaudoti 47 literatūros šaltiniai. Tyrimų tikslas: išnagrinėti šunų tarpe pasitaikančias pilvo sienos išvaržas ir jų chirurginį gydymą. Tyrimų uždaviniai:

1. Ištirti ir įvertinti pasitaikančias pilvo sienos išvaržas pagal jų vietą, taip pat šunų lytį, amžių, veislę.
2. Įvertinti pasitaikančių priešoperacinių komplikacijų dažnumą, pažeidimų pobūdį.
3. Įvertinti pasitaikančių pooperacinių komplikacijų dažnumą, pažeidimų pobūdį.
4. Apžvelgti naudojamus chirurginio gydymo metodus. Tyrimų metodika: šunys tyrimui buvo pasirenkami pagal surinktą anamnezę. Anamnezėje buvo pateikiami duomenys apie gyvūno lytį, veislę, amžių, pirmųjų ligos požymių pastebėjimo laiką, gyvūno savijautą. Tyrimo metu buvo taikomi bendrieji tyrimo metodai. Bendruosius tyrimus sudarė: apžiūra, palpacija, perkusija ir auskultacija. Gautų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant Microsoft Office Excel (2013) programa. Rezultatai ir išvados:
5. Tyrimo metu fiksuotų atvejų santykis tarp patelių ir patinų panašus, to išvada, kad lytis neturi įtakos išvaržos pasireiškimui. Bambos išvaržų atvejų 65,63 proc. sudarė šuys iki 1 m. amžiaus. Kirkšnies išvaržų atvejų 33,33 proc. sudarė šunys iki 1 m. amžiaus, likę – vidutinio ir vyresnio amžiaus. Dažniausiai išvaržos pasitaikė neveisliniuų šunų tarpe – 26 proc. Iš veislinių šunų dažniausiai išvaržas turėjo pekinai, vokiečių aviganiai, prancūzų buldogai ir Jorkšyro terjerai.
6. Dažniausiai pasitaikiusios priešoperacinės komplikacijos buvo inkarceruotos išvaržos ir stipriai pažeisti aplink išvaržą esantys audiniai. Rečiausiai pasitaikė senyvas gyvūno amžius bei vaikingumas.
7. Tyrimo metu nustatyta, kad dažniausiai pasitaikanti hernioplastikos pooperacinė komplikacija yra žaizdos infekcija, kuri galėjo būti įnešta prieš operaciją arba operacijos metu. Vienodai dažnai pasireiškė žaizdos atsinaujinimas ir išvaržos atsinaujinimas.
8. Lietuvoje naudojamas vienintelis chirurginio gydymo metodas – žaizdos kraštų suartinimas. Šio metodo privalumai yra, tai kad jis yra nesudėtingas, nereikalauja specialios įrangos ar priemonių. Trūkumai – esant stipriai pažeistiems audiniams gali būti sudėtinga suartinti žaizdos kraštus nesukeliant per didelio spaudimo tiek audiniams, tiek pilvo ertmėje.