Bižokas, Vidmantas

Infectious laryngotracheitis (ILT) is a respiratory tract disease affecting chickens around the world. The disease generates severe production losses due to increased mortality, decreased egg production, delayed body weight gain, and a predisposition to other respiratory pathogens causing enormous economic losses to the intensive poultry industry. Two licensed vaccines, comprising live or vectored ILT, are available to control the disease. The present trial was conducted to determine changes in chicken interferon gamma fold expression levels in chicken spleens and to evaluate tracheal lesion scores before and after vaccination with live and vectored infectious laryngotracheitis vaccines. Broilers were kept under commercial conditions until 35 days of age. Spleen and trachea samples were taken at 14, 28, and 35 days of age. Tracheas were stained with H&E, histopathology was performed, and the INF-γ fold expression level in spleen samples was analyzed. In the spleens of birds vaccinated with the live ILT vaccine, the increase in INF-γ expression levels was statistically significantly (p < 0.01) lower at 28 days of age, or 7 days post vaccination, (trial 1) and higher at 35 days of age, or 14 days post vaccination, (both trials). At 7 days post vaccination with the live ILT vaccine, the mean tracheal lesion score was significantly higher (p < 0.01) than it was in the control group (both trials). At 14 days post vaccination with the live ILT vaccine, the mean tracheal lesion score was significantly higher (p < 0.05) than it was in the control group 3 (trial 1). No significant differences were found between the control group 3 and group 2, which was vaccinated with the vectored HVT/LT vaccine (both trials). The results of the histology of trachea lesions indicate that vaccination with live ILT may have induced early local immunity. The INF-γ analysis results might indicate that the birds in group 2 (HVT/LT) did not develop local immunity until 35 days of age From the practical point of view, the vectored ILT vaccine is more beneficial because of its ease of administration in the hatchery, lower labor cost, and the absence of clinical signs post vaccination. Its potential drawback, however, is poor local immunity and the slow onset of optimal immunity in commercial broiler chickens.

Mokomojoje knygoje aptarti veterinarinės chirurgijos pamatiniai klausimai apie žaizdų įvairiose gyvūno kūno vietose siuvimui naudojamus siūlus, siūles ir tam reikalinga priemones. Pateikti ertminių organų operacinės žaizdos siuvimo technikos variantai skirtingos rūšies naminiams gyvūnams. Leidinys skirtas Veterinarijos fakulteto studijų programos „Veterinarinė medicina“ studentams.

Šiuolaikinė veterinarinė chirurgija neįmanoma be bendrosios ir vietinės nejautros arba anestezijos. Todėl galima tvirtai teigti, kad gyvūnų nejautros žinios ir principų supratimas yra gyvybiškai būtinas visų sričių praktikuojantiems veterinarijos gydytojams. Visiškas paciento nuskausminimo užtikrinimas, nepriklausomai nuo skausmo priežasčių, yra veterinarijos gydytojo prievolė ir humaniškos elgsenos su gyvūnais pagrindas. Anestezija (žodis "be pojūčių) – tai vaistais sukelta nejautra, kuriai esant įmanoma atlikti skausmingas gydymo ar diagnostikos procedūroms. Šiomis dienomis bendroji nejautra taikoma itin dažnai. Ją sukeliantys vaistai gali būti švirkšęiami į veną, įkvepiami per specialias kaukes arba anestezijos aparatus. Anestezijos metu, kol vyksta chirurginė operacija arba procedūra, stebimas vaistų poveikis gyvūnui irjo gyvybinės funkcijos. Šiuo metu esama nemažai anestezijai skirtų medikamentų, kurių tinkamas naudojimas labai praplečia veterinarijos gydytojo galimybes. Veterinarinėje praktikoje dažnai taikoma ir vietinė nejautra. Mokomojoje knygoje yra informacija apie vietinės ir bendrosios nejautros medžiagas, kurios yra naudojamos veterinarinėje chirurgijoje. Antrasis knygos leidimas papildytas santrumpų ir anesteziologijoje vartojamų terminų žodynu, veterinarinės anesteziologijos istorija, nauju skyriumi apie premedikacijos vaistus, atnaujinta informacija apie išbrauktus ar naujai registruotus veterinarinius vaistus. [...].

One of the main reasons dogs are going lame is a cranial cruciate ligament rupture (CCLR), leading to the tibiofemoral joint instability (Johnston et al., 2001). There is a reason to believe that the CCLR is a consequence of immune-mediated polyarthritis. Recently, many scientists have focused on biomarker researches, which can provide information about changes in the joints and efficiently monitor the progress of the disease, when treatment is started. This is particularly important for investigating the diagnostics of OA. The development of degenerative process can be prevented by the early taken necessary measures. Although there are explored and described some of osteoarthritis biomarkers, to date, none of them is in use in clinical practice (Tobias et al., 2012). The aim was to evaluate changes in the canine synovial fluid physical properties and cells quantity and composition, when the cranial cruciate ligament rupture has been diagnosed. It was also investigated the concentration of biomarkers CRP and COMP in plasma and synovial fluid by the cranial cruciate ligament rupture and by clinically healthy dogs. In total there were 35 dogs tested, twenty-five with CCLR and ten healthy dogs from control group. By researched group in canine synovial fluid there were found neutrophil and mononuclear cells more than usual should be. In synovial fluid there were found a small amount of red blood cells, although they are generally absent from synovial fluid. The study has been informative and has confirmed the assumption that in most cases the CCLR is a secondary disease caused by immune-mediated polyarthritis (IMP). Studies of biomarkers CRP and COMP from plasma and synovial fluid showed that by the cranial cruciate ligament rupture, the concentration of biomarkers was significantly increased compared with the results obtained from the control group samples. The aim of our study was to show the importance of the synovia [...].

Viena pagrindinių šunų apšlubimo priežasčių yra kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio trūkimas (angl. cranial cruciate ligament rupture – CCLR), lemiantis šlaunikaulio-blauzdikaulio sąnario nestabilumą (Johnson et al., 2001). Esama pagrindo manyti, kad CCLR yra imuninės kilmės poliartrito darinys. Darbo tikslas buvo įvertinti šunų sąnarinio skysčio fizinių savybių bei ląstelių kiekio ir sudėties pokyčius , kai buvo diagnozuotas kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio trūkimas. Iš viso ištirta 17 šunų: dešimt šunų, kuriems buvo diagnozuota CCLR ir septyni sveiki, kontrolinės grupės šunys. Tiriamosios grupės šunų sąnariniame skystyje nustatyta daugiau nei įprastai turėtų būti neutrofilų ir mononuklearinių ląstelių. Sąnariniame skystyje rastas ir nedidelis kiekis eritrocitų, nors paprastai sąnariniame skystyje jų nebūna. Tyrimas buvo informatyvus ir leido patvirtinti prielaidą, kad daugeliu atvejų CCLR yra antrinis susirgimas, kurį sukelia imuninės kilmės artritas.

Daugiafaktoriniai ūkinės paskirties ir laboratorinių gyvūnų (parabiontų, gnotobiontų, pelių, žiurkių, triušių, šunų, avių, kiaulių, galvijų ir arklių) bei žmonių, dirbusių Černobylio AE 1982–2002 metais, kraujo serumo tyrimai leidžia teigti, kad egzistuoja nepaprasti, anksčiau nežinomi du reiškiniai: 1) apšvitintų gyvūnų kraujointersticijumo- limfos-kraujo sistemų citocheminių rodiklių grįžtamasis perskirstymas ir 2) specifinės imunocheminės reakcijos į radiobiologinį poveikį, apimančios didelės molekulinės masės (200–250 kDa) glikoproteino formavimąsi, pasireiškiant specifinėms radiacinės ligos cerebrinei, toksinei, skrandžio-žarnų ir tipinei formoms. Vadovaujantis nustatytais reiškiniais sukurta metodika, leidžianti praktiškai įdiegti specifines spindulinės ligos prevencijos, diagnostikos ir gydymo (know-how) priemones.

Lūžis – tai kaulo vientisumo suardymas. Iki vienerių metų šunų ir kačių kaulai dar nesusiformavę. Jaunų gyvūnų kaulų galuose yra epifizinės plokštelės, vadinamos augimo zonomis. Jų dėka kaulai auga į ilgį. Maždaug po metų augimo zonos „užsidaro“, ir gyvūno kaulai nustoja augti. Lūžiai per augimo zonas klasifikuojami į penkis tipus, pavadintus mokslininkų W. R. Salter ir R. Harris (toliau Salter-Harris) vardu. Tyrimo metu buvo įvertintas šunų galūnių kaulų lūžių, pažeidžiančių augimo zonas, dažnumas pagal Salter-Harris tipus, įvairių kaulų lūžių dažnumas pagal gyvūnų amžių ir lytį. Tyrimas buvo atliktas LVA dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje nuo 2007 m. spalio iki 2009 m. liepos mėnesio. Per tiriamąjį laikotarpį užregistruota 16 pacientų, kurie patyrė galūnių kaulų lūžius, sužalojusius augimo zonas. Daugiausia užregistruota petikaulio lūžių – 34 proc. Dažniausiai pagal Salter-Harris klasifikaciją diagnozuota I ir V tipo lūžių, kitų tipų lūžių mažiau. Didžioji dalis pacientų buvo 6 mėnesių. Pooperacinės komplikacijos pastebėtos dviem atvejais, t. y. 12 proc.