Options
Atsipalaidavimo pratimų įtaka skubios pagalbos skyriuje dirbančių gydytojų rezidentų autonominės nervų sistemos balansui
Date Issued |
---|
2017-05-17 |
Įžanga Gydytojai, teikiantys skubią medicinos (SM) pagalbą, susiduria su nuolatiniu stresu [1]. Ilgalaikis stresas gali pereiti į perdegimo sindromą, kuris pasireiškia depersonalizacija, empatijos trūkumu, sumažėjusiu produktyvumu [2]. Yra įrodyta, kad tokie metodai kaip dėmesingu įsisąmoninimu pagrįstas streso valdymas veiksmingai mažina perdegimo sindromo reiškinius, gerinant pacientams suteikiamų paslaugų kokybe. Tačiau tai yra sąlyginai brangūs ir daug laiko reikalaujantys streso valdymo būdai. Nusprendėme ištirti kokią įtaką skubiosios pagalbos skyriuje (SPS) dirbančių rezidentų autonominės nervų sistemos (ANS) balansui turi trumpi kasdieniniai atsipalaidavimo pratimai: vedama meditacija ir relaksacinė muzika. Įrodyta, kad širdies veiklos variabiliškumas (ŠVV) yra tikslus rodiklis įvertinant individo ANS balansą, patiriamo streso lygį bei pasiruošimo kognityvinei veiklai [3]. Šiuo tyrimu norėjome įvertinti, kaip trumpos atsipalaidavimo metodikos veikia skubios medicinos rezidentų patiriamo streso lygį, bei ANS balansą. Tikslas Įvertinti kaip trumpos atsipalaidavimo metodikos (relaksacinės muzikos klausymas rytais ir rytinė vedama meditacija) veikia SM rezidentų ANS balansą atspindinčius rodiklius. Uždaviniai 1. Nustatyti Įvertinti SM rezidentų ANS balansą vertinant ŠVV dinamiką dviejų mėnesių bėgyje. 2. Nustatyti, kaip skiriasi SM rezidentų ANS rodiklių reikšmės prieš ir po budėjimų SPS. 3. Nustatyti, kokią įtaką SM rezidentų ANS aktyvumui turi 12min. trukmės kasdieniai atsipalaidavimo pratimai. Metodika Tyrimo Dizainas – klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas. Dalyviai – skubios medicinos rezidentai, anketiniu būdu pareiškę norą dalyvauti tyrime. Tyrimas vyko nuo 2017 metų spalio 1d. iki 2017 metų lapkričio 31d. Įvadinio susitikimo metu, prieš tyrimo pradžią [...].