Ožkų infekcinio artrito-encefalito viruso paplitimas ir molekulinis charakterizavimas Lietuvos ožkų populiacijoje

Abstract

Ožkų infekcinės ligos yra svarbus veiksnys, galintis neigiamai paveikti gyvūnų sveikatą, gerovę ir produktyvumą. Viena iš reikšmingiausių ožkų infekcinių ligų yra ožkų artritas-encefalitas (OAE), kurį sukelia smulkiųjų atrajotojų lentivirusai (SALV). Lietuvoje duomenų apie OAE paplitimą, cirkuliuojančių SALV genotipų įvairovę ir kitų infekcinių ligų paplitimą ožkų populiacijoje iki šiol buvo nedaug. Darbo tikslas – atlikti OAE ir kitų ožkų infekcinių ligų epidemiologinius tyrimus Lietuvos ožkininkystės ūkiuose, įvertinti jų paplitimą, molekulinę įvairovę, diagnostikos galimybes ir galimus ryšius tarp infekcijų. Tyrimo metu buvo ištirti 380 ožkų kraujo serumo mėginių, surinktų iš 30 ožkininkystės ūkių skirtinguose Lietuvos regionuose. OAE infekcija vertinta serologiniais ir molekuliniais metodais, atliktas Lietuvoje cirkuliuojančių SALV genotipų molekulinis charakterizavimas. Taip pat įvertintas greitojo neinvazinio CAE-RAPID testo tinkamumas OAE diagnostikai, tiriant kraujo ir pieno mėginius. Papildomai tirta toksoplazmozė, hipodermozė, neosporozė, mikoplazmozė, Q karštinė ir pestivirusinė infekcija bei vertintos koinfekcijos. Specifiniai antikūnai prieš OAE virusą nustatyti 75 iš 380 ožkų (19,7 proc.; 95 proc. PI 15,61–23,82 proc.), o bent vienas serologiškai teigiamas gyvūnas nustatytas 17 iš 30 ūkių (56,7 proc.; 95 proc. PI 37,43–74,54 proc.). Nustatyti A ir B SALV genotipai, genetiškai artimi kitose Europos šalyse cirkuliuojančioms padermėms. Vilniaus apskrityje identifikuota Lietuvai nebūdinga A1 potipiui artima padermė, A2 nustatyta Vakarų Lietuvoje, o B1 ir B1/A2 – Vidurio ir Rytų Lietuvoje. CAE-RAPID testas pasižymėjo pakankamu jautrumu kraujo (83,4 proc.) ir pieno (88,1 proc.) mėginiuose bei aukštu specifiškumu (95,1–100 proc.) ir pakartojamumu (97,7–98,6 proc.), todėl gali būti taikomas atrankinei diagnostikai. Tarp kitų tirtų infekcijų dažniausiai nustatyta toksoplazmozė – specifiniai antikūnai nustatyti 38,9 proc. ožkų ir 96,6 proc. ūkių. Hipodermozės, neosporozės ir mikoplazmozės paplitimas buvo mažas, o antikūnų prieš Q karštinės ir pasienio ligos sukėlėjus nenustatyta. Mišrios infekcijos nustatytos 7,9 proc. mėginių, dažniausiai susijusios su toksoplazmoze ir OAE. Reikšmingos sąsajos nustatytos tarp toksoplazmozės, OAE ir hipodermozės. Tyrimo rezultatai pirmą kartą išsamiai apibūdino OAE paplitimą ir SALV genetinę įvairovę Lietuvos ožkų populiacijoje bei kitų svarbių infekcinių ligų paplitimą ir koinfekcijų ypatumus. Gauti duomenys prisideda prie OAE epidemiologinės stebėsenos, diagnostikos ir kontrolės gerinimo Lietuvos ožkininkystės ūkiuose.