Options
Porezekcinis tiesiosios žarnos sindromas
Apžvalga / Review
Tyrimo tikslas − apžvelgti porezekcinio sindromo (PRS) patofiziologiją, epidemiologiją ir jį galinčias sukelti priežastis, aptarti sindromo apibrėžimą bei gydymo galimybes. Tyrimui atlikti pasirinktas mokslinės literatūros analizės metodas. Šaltinių paieškai naudoti nurodyti raktažodžiai ir jų kombinacijos. Elektroninė literatūros paieška atlikta naudojantis PubMed (Medline), ScienceDirect, Cochrane Library elektroninėmis duomenų bazėmis. Buvo atrinkti viso teksto straipsniai anglų kalba. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiesiosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių patologijų, kurios radikalus gydymas yra daugiadisciplininis, įtraukiant ir chirurginį gydymą bei chemoterapines ir spindulines procedūras. Tai mažina pacientų mirtingumą, prailgina gyvenimo trukmę, tačiau gydymo eigoje dažnai išsivysto porezekcinis sindromas, kuris pastebimai sumažina gyvenimo kokybę. Porezekcinis tiesiosios žarnos sindromas yra tiesiosios žarnos vėžio gydymo pasekmė, pasireiškianti grupe simptomų. Dažniausiai − išmatų nelaikymas, dažnas tuštinimasis, negalėjimas diferencijuoti dujų nuo išmatų. Rizikos veiksniai susiję su gydymo būdais. Dažniausi rizikos veiksniai yra adjuvantinė ir neoadjuvantinė chemoterapija, naviko lokalizacija tiesiojoje žarnoje − tai nulemia formuojamos anastomozės aukštį ir operacijos apimtį. PRS gydyti rekomenduojama pakopomis, pradedant nuo dietos pokyčių, medikamentinio gydymo, nepadėjus neinvaziniams metodams, bandyti sfinkterių reabilitaciją grįžtamojo ryšio terapija. Galiausiai taikytina tibialinio ar sakralinio nervo stimuliacija, kritiniu atveju svarstytinas kolostomos suformavimas. Išvados. Statistiškai reikšmingu rizikos veiksniu laikytina neoadjuvantinė chemospindulinė terapija. [...].
Low anterior resection syndrome (LARS) is a consequence of rectal cancer treatment that manifests with variety of symptoms such as: incontinence, urgency, inability to differentiate between stools and gas. Rectal cancer is one of the most common oncological pathologies; its radical treatment is multidisciplinary and involves surgical treatment as well as chemotherapy and radiotherapy. Treatment modalities have lowered mortality rate and have increased life expectancy. However, in most cases during the course of treatment LARS develops, therefore the quality of life decreases significantly. Risk factors are closely linked to treatment modalities. Literature puts an emphasis on adjuvant and neoadjuvant chemotherapy, localization of tumor- it determines the level of anastomosis and the extent of surgery. Management of LARS should be started from dietary changes, medications, if noninvasive options have no effect treatment should be escalated further. Biofeedback therapy and tibial or sacral nerve stimulation is an option. As a last resort to control the symptoms of LARS- colostomy can be considered. Despite multiple treatment options there are not enough randomized clinical trials done so that clinicians could follow evidence based algorithms.