Options
Dešiniojo skilvelio miokardo infarktas
Jodžiūnienė, Liucija | Viešoji įstaiga Kauno apskrities ligoninė |
Date Issued |
---|
2009-11-13 |
Bibliogr.: p. 50
Dešiniojo skilvelio miokardo infarktas (DSMI), kaip atskira patologija, yra retas. Jis paprastai lydi kairiojo skilvelio (KS) apatinį miokardo infarktą 30-50 proc. dažniu. Šis dažnis labai priklauso nuo vartojamų DSMI diagnostikos kriterijų. Autopsijų studijų duomenimis DSMI mirtimi pasibaigusį apatinį miokardo infarktą lydi 24-34 proc. dažniu. DSMI dažniausiai sąlygoja dešiniosios vainikinės arterijos proksimalinė okliuzija prieš atsišakojimą šakelių, maitinančių DS. DS nukenčia rečiau už KS, nes jo raumens masė mažesnė (ji sudaro tik 1/6 KS masės), mažesnis deguonies sunaudojimas (100g DS audinio sunaudoja tik 50 proc., to, kiek suvartoja 100g KS raumens). Be to, DS turi platų kolateralių tinklą iš kairiosios vainikinės arterijos ir, nesant DS hipertrofijos, koronarinė kraujotaka DS-yje vyksta tiek sistolės, tiek diastolės metu. Kairiajame skilvelyje ji vyksta tik diastolėje. Kardiogeninis šokas dėl DSMI nedažnas. Jam tenka tik 2,8 proc. visų kardiogeninio šoko atvejų.