Options
Psichologinio distreso įvertinimas kardiologinėje reabilitacijoje
Date Issued |
---|
2013-10-04 |
Bibliogr.: p. 170-171
Įvadas. Depresija yra nepriklausimas rizikos veiksnys galintis lemti susirgimą IŠL. Depresija būdinga 17-47 proc. jau sergančiųjų šia liga. Tyrimais nustatyta, kad depresija gali apsunkinti sveikimą, bloginti gyvenimo kokybę, be to, tris kartus didinti mirštamumą. Detalesni naujausi tyrimai rodo, kad su IŠL rizikos veiksniais ir IŠL prognoze taip pat susijęs asmenybės D tipas. Asmenybės D tipui būdingas polinkis į neigiamas emocijas (pvz., nerimą, dirglumą, nusiminimą) ir socialinį varžymąsi (pvz., uždarumą ir pasitekėjimo savimi stoką). D asmenybės tipas maždaug 3 kartus didina miokardo infarkto (MI) ar mirties tikimybę, nepriklausimai nuo demografinių ir klinikinių IŠL charakteristikų, asmenybės D tipas buvo patikimas prognostinis nuovargio/silpnumo rodiklis po intervencinio IŠL gydymo. Psichologinis distresas – asmenybės D tipas ir depresija – susiję su didesne IŠL rizika, atsižvelgiant į demografines ir klinikines charakteristikas, be to, neigiamai veikia pacientų gyvenimo kokybę, kognityvines funkcijas ir nuovargį. Psichologinio distreso įvertinimas, naudojant patikimas skales, yra svarbus klinikinėje praktikoje. Darbo tikslas – apžvelgti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto mokslininkų atliktus tyrimus, kuriuose išsamiai aprašomi diagnostiniai subjektyvaus ir objektyvaus vertinimo klausimynai, kurie gali būti naudojami klinikinėje praktikoje, vertinant asmenybės D tipą ir depresiją. [...].
Optimal diagnostic algorithms of mental distress have not been studied in Coronary artery disease (CAD) patients in Lithuania, while the world practice shows the importance of such studies. Type D scale (DS14), Beck Depression Inventory – II (BDI-II), Hospital Anxiety and Depression Scale (HADS) are aften used in the clinical settings to collect information about patients Type D personality characteristics and depression symptoms. Findings of the studies carried out in Behavioral Medicine Institute suggest that these questionnaires are valid and have adequate psychometric properties to be used in Lithuanian population.