Options
Plaučių mikrobiotos sudėtis ir pokyčiai sergant nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu
Date Issued | Start Page | End Page |
---|---|---|
2023-11-23 | 22 | 22 |
Medicinos ir sveikatos mokslų sekcija - Medicina
Įvadas. Ilgą laiką plaučiai buvo laikomi steriliu organu, tačiau naujos genominės mikroorganizmų tyrimų technologijos nustatė, kad plaučiuose egzistuoja įvairios mikroorganizmų rūšys. Pastaraisiais metais atliekama vis daugiau apatinių kvėpavimo takų mikrobiomo tyrimų, kuriuose pateikiami bakterijų kompozicijos pokyčiai tarp sveikų savanorių ir plaučių ligomis sergančių asmenų, įskaitant ir plaučių vėžio atvejus. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad Streptococcus, Enterobacter, Veillonella, Legionella ir Megasphera bakterijų rūšys gali būti susijusios su plaučių vėžio išsivystymu. Tačiau duomenys yra kontraversiški, kadangi yra autorių, kurie minėtas bakterijas įvardija kaip sveikų asmenų plaučių mikrobiomo dalį. Tikslas. Tyrimo tikslas buvo ištirti nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu (NSLPV) sergančių pacientų plaučių ir žarnyno mikrobiomos kompoziciją, ją palyginti su kontroline grupe bei įvertinti mikrobiomo ryšį su klinikiniais parametrais ir molekuliniais žymenimis. Metodai. Perspektyvinis tyrimas atliktas 2019–2023 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Pulmonologijos klinikoje ir Virškinimo sistemos tyrimų institute, gavus biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą. Tyrimo laikotarpiu buvo įtraukta daugiau kaip 200 tiriamųjų, iš kurių galutinė statistinė analizė atlikta su 74 plaučių navikinio audinio, 54 plaučių parenchimos biopsijų ir 55 išmatų mėginiais, paimtais iš NSLPV pacientų bei 50 kontrolinės grupės pacientų išmatų mėginių. Mikrobiomos indentifikavimui buvo panaudota 16S rRNR V1–V2 regionų sekos nustatymo technologija, molekuliniai ir laboratoriniai žymenys buvo įvertinti komerciniais rinkiniais pagal gamintojo instrukcijas. Rezultatai. Bakterijų sekoskaitos analizė parodė 56 statistiškai reikšmingus bakterijų skirtumus visuose taksonominiuose lygmenyse tarp plaučių naviko ir plaučių parenchimos audinių bei 17 statistiškai reikšmingų bakterijų skirtumų tarp NSLPV ir kontrolinės grupės išmatų mėginių. Bakterijų α įvairovės analize buvo nustatyta, kad NSLPV pacientų, sergančių plaučių adenokarcinoma palyginti su plokščiųjų ląstelių karcinoma, bakterijų gausa ir Simpsono indeksas išmatų mėginiuose buvo statistiškai reikšmingai didesnis (atitinkamai p = 0,027, p = 0,034). β įvairovės analizė atskleidė, kad rūkančiųjų plaučių naviko audiniai buvo praturtinti Alloprevotella tannerae ir Streptococcus salivarius, palyginti su nerūkančiaisiais. Išgyvenamumo analizė parodė, kad NSLPV sergančiųjų pacientų, kurių Simpsono indeksas išmatų mėginiuose viršijo medianą, bendras išgyvenamumas buvo statistiškai reikšmingai ilgesnis, palyginti su tais NSLPV pacientais, kurių Simpsono indeksas buvo mažesnis (p = 0,0426). Išvados. Nustatėme statistiškai reikšmingą ryšį tarp NSLPV sergančiųjų mikrobiomo kompozicijos ir rūkymo įpročių, histologijos tipo, naviko diferenciacijos laipsnio, CD8+ ląstelių kiekio, bakterijų endotoksino ir išgyvenamumo duomenų. Be to, išgyvenamumo analizė parodė, kad didesnis bakterijų gausumas buvo susijęs su ilgesniu NSLPV pacientų išgyvenimu.