Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12512/105535
Options
Vyrų, sergančių ūminiais koronariniais sindromais, gydymo režimo laikymosi ryšys su sociodemografinėmis charakteristikomis ir nerimo bei depresijos simptomų raiška
Type of publication
type::text::thesis::master thesis
Title
Vyrų, sergančių ūminiais koronariniais sindromais, gydymo režimo laikymosi ryšys su sociodemografinėmis charakteristikomis ir nerimo bei depresijos simptomų raiška
Other Title
Associations between medication adherence, sociodemographic factors and the expression of anxiety and depression symptoms in male patients with acute coronary syndromes
Author
Tarandaitė, Vilma |
Advisor
Other(s)
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Extent
32 p.
Date Issued
2019
Abstract
Tyrimo tikslas: Nustatyti ir įvertinti vyrų, sergančių ūminiais koronariniais sindromais, gydymo režimo laikymosi ryšį su sociodemografiniais veiksniais bei nerimo ir depresijos simptomų raiška. Uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti vyrų, sergančių ūminiais koronariniais sindromais, sociodemografines charakteristikas. 2. Nustatyti ir įvertinti vyrų, sergančių ūminiais koronariniais sindromais, gydymosi režimo laikymosi ryšį su sociodemografinėmis charakteristikomis. 3. Nustatyti ir įvertinti vyrų, sergančių ūminiais koronariniais sindromais, gydymosi režimo laikymosi ryšį su nerimo simptomų raiška ir sociodemografinėmis charakteristikomis. 4 Nustatyti ir įvertinti vyrų, sergančių ūminiais koronariniais sindromais, gydymosi režimo laikymosi ryšį su depresijos simptomų raiška ir sociodemografinėmis charakteristikomis. Metodai: Tiriamieji apklausti naudojantis sociodemografiniu klausimynu, HADS ir MMAS-8, pagal kurį išskirti į tris grupes. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS20 ir Microsoft Office Excel 2010. Nagrinėjami požymiai vertinti skaičiuojant aritmetinį vidurkį ir standartinį nuokrypį. Tikrinant statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Tyrimo dalyviai: 487 tiriamieji, 2017-2018 metais gydyti LSMUL KK Kardiologijos klinikoje dėl ŪKS. Tyrimo rezultatai: Blogas gydymo režimo laikymasis nustatytas 47,8 proc., vidutinis – 28,6 proc., o geras – 23,6 proc. tiriamųjų. Nustatytas reikšmingas ryšys tarp gydymo režimo laikymosi ir šeimyninės padėties. Nerimo simptomai nenustatyti 64,3 proc. tiriamųjų, lengvai išreikšti nerimo simptomai nustatyti 23,0 proc., vidutiniai – 11,5 proc., sunkūs –1,2 proc. Reikšmingo ryšio tarp gydymo režimo laikymosi ir nerimo simptomų raiškos nestebėta. Blogas gydymo režimo laikymasis reikšmingai susijęs su lengva ir vidutine nerimo simptomų raiška tarp vyresnio amžiaus ir mieste gyvenančių vyrų. Depresijos simptomai nenustatyti 84,5 proc. tiriamųjų, lengvi depresijos simptomai nustatyti 11,8 proc., vidutiniai – 3,7proc. Reikšmingo ryšio tarp gydymo režimo laikymosi ir depresijos simptomų raiškos nestebėta. Nustatytas reikšmingas ryšys tarp blogo gydymo režimo laikymosi ir lengva depresijos simptomų raiška vyrų, turinčių aukštesnį išsilavinimą ir gyvenančių mieste. Išvados: 1. Nustatyta, kad du trečdaliai vyrų, sergančių ūminiais koronariniais sindromais, buvo jaunesni nei 65-kių metų amžiaus, gyveno poroje, turėjo aukštesnį nei 11-kos metų išsimokslinimą ir gyveno mieste. 2. Nustatyta, kad blogai gydymo režimo laikėsi kas antras, vidutiniškai – kas trečias, gerai – kas penktas vyras, sergantis ūminiais koronariniais sindromais, o vieniši vyrai, lyginant su gyvenančiais poroje, reikšmingai dažniau blogai laikėsi gydymo režimo ir vienišumas 2,4 karto didina blogo gydymo režimo laikymosi galimybę, be to, nustatyta, kad ilgėjant šių vyrų amžiui – blogėja gydymo režimo laikymasis. 3. Vyrams, sergantiems ūminiais koronariniais sindromais, nenustatyta reikšmingo ryšio tarp gydymo režimo laikymosi ir nerimo simptomų raiškos, tačiau nustatytas silpnai reikšmingas koreliacinis ryšys tarp ryškėjančių nerimo simptomų ir su tuo susijusio blogėjančio gydymo režimo laikymosi, be to, nustatyta, kad reikšmingai blogai gydymo režimo laikėsi lengvus nerimo simptomus patiriantys vyrai, kurie buvo vyresni nei 65 metų amžiaus bei gyvenantys mieste. 4. Vyrams, sergantiems ūminiais koronariniais sindromais, nenustatyta reikšmingo ryšio tarp gydymo režimo laikymosi ir depresijos simptomų raiškos, tačiau nustatytas silpnai reikšmingas koreliacinis ryšys tarp ryškėjančių depresijos simptomų ir su tuo susijusio blogėjančio gydymo režimo laikymosi, be to, nustatyta, kad reikšmingai blogai gydymo režimo laikėsi lengvus depresijos simptomus patiriantys aukštesnio nei 11-kos metų išsimokslinimo bei mieste gyvenantys vyrai. Rekomendacijos: 1. Renkant anamnezę iš vyrų, sergančių ūminiais koronariniais sindromais, atkreipti dėmesį į pacientų šeimyninę padėtį (vienišumą) ir amžių. 2. Mokėti įtarti ir atpažinti lengvus psichinius ir somatinius nerimo simptomus. 3. Mokėti įtarti ir atpažinti lengvus depresijos simptomus. 4. Įtariant, kad pacientas nebendradarbiauja savo paties gydymo procese, bei įtariant lengvus nerimo ir/ar depresijos simptomus, tikslinga nukreipti gydytojo psichiatro konsultacijai.
The aim of the study: To determine and evaluate the associations between medication adherence, sociodemographic factors and anxiety and depression symptoms in male patients with acute coronary syndromes (ACS). Objectives: 1. To determine and evaluate the sociodemographic factors of male patients with ACS. 2. To determine and evaluate the link between medication adherence and sociodemographic factors in male patients with ACS. 3. To determine and evaluate the link between medication adherence, the expression of anxiety symptoms and sociodemographic factors in male patients with ACS. 4. To determine and evaluate the link between medication adherence, the expression of depression symptoms and sociodemographic factors in male patients with ACS. Methods:A sociodemographic questionnaire, HADS and MMAS-8, according to which the patients were divided into three groups, have been used. The data was analysed using SPSS20 and Microsoft Office Excel 2010.The examined data was evaluated by calculating arithmetic mean and Standard deviation. P-values of less than 0,05 were accepted to indicate statistical significance. Target group: 487 patients who were hospitalized at the Hospital of LUHS Kaunas Clinics Cardiology Department in 2017-2018 with ACS. Results: Men were significantly younger than women. Bad medication adherence was observed in 47,8 pct., moderate – 28,6 pct., good – 23,6 pct. of the patients. A significant link between medication adherence and marital status was observed. No anxiety symptoms were observed in 64,3%. of the patients, mild anxiety symptoms were observed in 23,0%, moderate – 11,5%, severe – 1,2%. No significant link between medication adherence and the expression of anxiety symptoms was observed. Bad medication adherence is significantly associated with the expression of mild and moderate anxiety symptoms in older men (p = 0,024) and those who live in urban areas. No depression symptoms were observed in 84,5% of the patients, mild depression symptoms – 11,8%, moderate – 3,7%. No significant link between medication adherence and the expression of depression symptoms was observed. A significant link between bad medication adherence and mild expression of depression symptoms was observed in male patients who had higher education and those in urban areas. Conclusions: 1. It was determined that two thirds of male patients with ACS were younger than 65 years of age, lived with a partner, had an education of 11 years and more and lived in the city. 2. Bad medication adherence was observed in every second, moderate – every third, good – every fifth male patient with ACS; men, living alone, expressed a significantly worse medication adherence than those who lived with a partner, and it was determined that loneliness increases the risk of bad medication adherence by 2,4, furthermore, it was determined that the medication adherence gets worse the older the patient gets. 3. No significant link between medication adherence and the expression of anxiety symptoms was determined in male patients with ACS, however, a weak significant correlation between worsening anxiety symptoms and worse medication adherence was determined, furthermore, it was determined that significantly bad medication adherence was observed in men older than 65 years of age and living in cities. 4. No significant link between medication adherence and the expression of depression symptoms was determined in male patients with ACS, however, a weak significant correlation between worsening depression symptoms and worse medication adherence was determined, furthermore, it was determined that significantly bad medication adherence was observed in men with education higher than 11 years and living in cities. Recommendations: 1. When collecting clinical history from male patients with ACS, speicla attention should be paid to marital status (living alone) and age. 2. To be able to suspect and recognize mild mental and somatic anxiety symptoms. 3. To be able to suspect and recognize mild depression symptoms. 4. When suspecting that patient is not cooperating in their treatment, and suspecting mild anxiety and/or depression symptoms, a psychiatrist consultation is necessary.
Publisher
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Other Identifier(s)
id-36881193
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Defended
Taip / Yes
Access Rights
Atviroji prieiga / Open Access