Options
Suaugusių 20-64 metų amžiaus gyventojų gyvensenos įpročių pokyčiai karantino metu
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Mažintas, Arūnas | Komisijos narys / Committee Member |
Vaitkūnaitė, Agnė | Komisijos narys / Committee Member |
Visuomenės sveikata (Gyvensenos medicina) SUAUGUSIŲ 20-64 M. AMŽIAUS GYVENTOJŲ GYVENSENOS ĮPROČIŲ POKYČIAI KARANTINO METU Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas, 2021. 96 p. Lina Bagdonavičienė Mokslinė darbo vadovė: doc. Dr. Vilma Kriaučionienė Mokslinė darbo konsultantė: prof. Rima Kregždytė Tyrimo tikslas - įvertinti suaugusiųjų 20-64 metų amžiaus gyventojų gyvensenos įpročių pokyčius karantino metu. Uždaviniai:
- Išanalizuoti suaugusių 20-64 metų amžiaus gyventojų mitybos įpročius prieš karantiną.
- Įvertinti suaugusių 20-64 metų amžiaus gyventojų mitybos ir maisto ruošimo įpročius karantino metu.
- Nustatyti mitybos, fizinio aktyvumo ir alkoholinių gėrimų vartojimo sąsajas. Tyrimo metodika: Šis tyrimas buvo tarptautinio tyrimo, koordinuojamo Granados Universiteto tyrėjų grupės, viena iš sudėtinių dalių. Lietuvoje buvo atliekamas momentinis tyrimas vykdant nuotolinę anketinę anoniminę apklausą. Internetinė anoniminė apklausa įvykdyta 2020 m. balandžio mėn. Apklausti suaugę 20-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojai. Tyrimo rezultatai: Tyrimas parodė, kad beveik ketvirtadalis respondentų prieš karantiną nesuvalgydavo rekomenduojamo kiekio daržovių ir vaisių. Daugiau nei dešimtadalis respondentų suvartoja mažesnį kiekį žuvies ir jos produktų. Vyrai valgė daugiau raudonos mėsos, mėsainių, dešrelių ar kitų mėsos gaminių. Dauguma respondentų karantino metu nekeitė savo gyvensenos ir mitybos įpročių, dažniausiai vartojo panašų kiekį vaisių ir daržovių, lyginant su laikotarpiu prieš karantiną. Moterys daugiau nei vyrai suvartodavo šių produktų prieš karantiną. Gazuotų ir / ar saldintų gėrimų vartojimas nepakito, o padidėjo naminių konditerinių gaminių vartojimas. Vyrai dažniau nei moterys nurodo, kad jų alkoholinių gėrimų vartojimas padidėjo. Daugiau nei pusė apklaustųjų pradėjo daugiau ir dažniau gaminti namuose. 20,6 proc. respondentų padidino kepto maisto vartojimą, daugiau nei vienas penktadalis respondentų karantino metu pasirinko kepimą keptuvėje, o daugiau nei du penktadaliai visgi rinkosi maisto troškinimą ir virimą. Vyrai dažniau renkasi alyvuogių (35,6 proc.) aliejų kepimui, lyginant su moterimis. Mažiau nei pusė tyrimo respondentų karantino metu rečiau vartojo greitąjį maistą, beveik pusė vyrų ir moterų valgė daugiau. 59,7 proc. vyrų ir 60,8 proc. moterų fizinis aktyvumas sumažėjo. Daugiau nei trečdalis (31,5 proc.) respondentų karantino metu priaugo svorio. Respondentai, padidinę fizinį aktyvumą dažniau nurodė padidinę alyvuogių aliejaus, daržovių, vaisių, ankštinių daržovių vartojimą ir sumažinę raudonos mėsos ir jos gaminių, greito maisto ir padidinę konditerinių gaminių vartojimą. Dažniau gaminantys maistą namuose karantino metu vartojo daugiau kepto maisto, dažniau užkandžiavo, lyginant su tais respondentais, kurie gamino namuose maistą rečiau arba negamino visai. Padažnėjęs maisto gaminimas namuose neturėjo įtakos per savaitę išgeriam vyno kiekiui. Tyrimo išvados: Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad prieš karantiną vyrų ir moterų mityba neatitiko sveikos mitybos rekomendacijų. Ir nors dauguma respondentų karantino metu nekeitė mitybos įpročių, bet dalies jų mityba tapo mažiau palanki sveikatai. Buvo vartojamas nepakankamas kiekis vaisių, daržovių, ankštinių daržovių ir žuvies, taip pat per didelis kiekis gazuotų ir/ ar saldžių gėrimų, naminių konditerinių gaminių, užkandžių, kepto maisto. Respondentai sumažino fizinį aktyvumą. Karantinas padarė didelį, dažniau neigiamą poveikį, nes gyvenimas tapo suvaržytu, žmones pavertė pasyviais, norinčiais daugiau sveikatai nepalankių užkandžių, žmonės priaugo papildomo kūno svorio.
Public health (Lifestyle medicine) CHANGES IN LIFESTYLE HABITS OF THE ADULT POPULATION AGED 20-64 DURING THE LOCKDOWN Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Academy of Medicine. Kaunas, 2021. 96 p. Lina Bagdonavičienė Scientific supervisor: Assoc. Prof. Dr. Vilma Kriaučionienė Scientific consultant of work: Prof. Rima Kregždytė The aim of the research was to evaluate the changes in lifestyle habits of the adult population aged 20-64 during the lockdown. Tasks:
- To analyse the eating habits of the adult population aged 20-64 before the lockdown.
- To assess the eating and cooking habits of the adult population aged 20-64 during the lockdown.
- To determine the links between nutrition, physical activity and consumption of alcoholic beverages. Method of research: This research was part of an international study coordinated by a group of researchers from the University of Granada. An instantaneous survey was conducted in Lithuania by using a remote questionnaire – anonymous survey. An online anonymous survey was conducted in April 2020. Adult Lithuanian residents aged 20-64 were interviewed. Results of the research: The survey showed that almost a quarter of respondents were not eating the recommended amount of vegetables and fruits before the lockdown. More than a tenth of respondents consume less fish and fish products. Men ate more red meat, burgers, sausages, or other meat products. Most respondents did not change their lifestyle and eating habits during the lockdown, and mostly used a similar amount of fruits and vegetables compared to the period before the lockdown. Women consumed more of these products than men before the lockdown. Consumption of carbonated and / or sweetened beverages did not change, but consumption of homemade confectionery increased. Men more likely than women report an increase in their alcohol consumption. More than half of the respondents started cooking more often at home. 20.6 percent respondents increased their consumption of fried food, more than one fifth of respondents chose frying in a frying pan during the lockdown, and more than two-fifths still chose food stewing and boiling. Men are more likely to choose olive oil (35.6%) for frying compared to women. Less than half of the survey respondents consumed fast food less frequently during the lockdown, and almost half of men and women ate more. Physical activity of 59.7 percent of men and 60.8 percent of women decreased. More than a third (31.5%) of respondents gained weight during the lockdown. Respondents who increased physical activity were more likely to report increased consumption of olive oil, vegetables, fruits, legumes and reduced consumption of red meat and meat products, fast food and increased the use of confectionery. Those who cooked more frequently at home consumed more fried food during the lockdown and more frequently had snacks compared to the respondents who cooked at home less frequently or did not cook at all. Increased home cooking did not affect the amount of wine consumed per week. Conclusions of the research: Upon summarising the results of the study, it can be stated that before the lockdown, the diet of men and women did not meet the recommendations of a healthy diet. And although most respondents did not change their eating habits during the lockdown, some of their diets became less healthy. Insufficient amounts of fruits, vegetables, legumes and fish, as well as excessive amount of carbonated and / or sweet drinks, homemade confectionery, snacks, fried foods were used. Respondents reduced physical activity. The lockdown has had a major, more often negative effect as life has become more constrained, people have become passive, wanting more unhealthy snacks, and have gained extra body weight.