DSpace-CRIS 8

Bakalauro baigiamasis darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakultete, Gyvūnų auginimo technologijų institute ir X ūkyje 2024 – 2025 studijų metais. Baigiamojo darbo tikslas: nustatyti karvės pieno primilžio ir melžimo trukmės įtaką pieno sudėties rodikliams ir somatinių ląstelių skaičiui. Tyrimui buvo naudojama 692 karvių kontrolinio melžimo duomenys. Tyrimo metu analizuota pieno primilžis per melžimą kg, melžimo trukmė min., pieno riebalų kiekis proc., pieno baltymų kiekis proc., somatinių ląstelių skaičius tūkst./ml. Karvės buvo skirtingų laktacijų ir laktacijos laikotarpių. Duomenys buvo grupuojami pagal melžimo trukmę (iki 4:30; 4:31 – 5:30; 5:31 – 6:30; 6:31 – 7:30; 7:31 ir daugiau min.) ir primelžtą pieno kiekį per vieną melžimą (iki 13; 13,01 – 15; 15,01 – 17; 17,01 – 19; 19,01 – 22; 22,01 ir daugiau kg). Buvo apskaičiuotas vidurkis, vidurkio paklaida, korealiacijos koficientai, duomenų statistinis patikimumas. Rezultatų skirtumai laikyti patikimais kai p<0,05. Nustatėme, kad primelžiant iš karvės per melžimą iki 13 kg pieno, pieno riebumas buvo nustatytas 0,62 proc. (p<0,001), o pieno baltymingumas 0,13 proc. (p<0,05) didesni, nei kai primilžis buvo virš 22,01 kg. Primelžiant 17,01 – 19 kg pieno, antros laktacijos karvių pieno riebumas buvo nustatytas 1,05 proc. (p<0,001), o pieno baltymingumas 0,39 proc. (p<0,001) didesnis, nei pirmos laktacijos karvių piene. Kai primilžis buvo iki 13 kg, somatinių ląstelių skaičius piene buvo nustatytas 122,71 tūkst./ml (p<0,05) didesnis, nei kai primilžis buvo 13,01 – 15 kg. Melžimui trunkant nuo 5:31 iki 6:30 min., pieno riebumas buvo nustatytas 0,23 proc. (p<0,05), o pieno baltymingumas 0,10 proc. (p<0,05) didesnis, nei kai karvės buvo melžiamos iki 4:30 min. Melžiant karves 6:31 – 7:30 min. laktacijos laikotarpyje iki 100 dienų, pieno riebumas buvo nustatytas 1,08 proc. (p<0,001), o pieno baltymingumas 0,84 proc. (p<0,001) mažesnis, nei virš 301 laktacijos dienos. Kai melžimo trukmė buvo 6:31 – 7:30 min. primelžto pieno kiekis buvo 5,57 kg (p<0,001) didesnis, nei kai karvės melžėsi iki 4:30 min. Kai karvės melžėsi 7:31 min ir ilgiau, somatinių ląstelių skaičius piene buvo nustatytas 83,27 tūkst./ml. (p<0,05) didesnis, nei kai melžimas truko 4:31–5:30 min.

Michel Haitov Malyovanec magistro baigiamasis darbas „Burnos gleivinės preparato su natūraliais bioaktyviais junginiais modeliavimas ir technologija“ / mokslinis vadovas doc. dr. Giedrė Kasparavičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas. Tyrimo tikslas: Sukurti burnos skalavimo skysčio formuluotę su augaliniais ekstraktais ir įvertinti jo kokybę. Tyrimo uždaviniai: Parinkti ingredientus burnos skalavimo skysčio kompozicijai, įvertinti technologinių veiksnių įtaką burnos skalavimo skysčio formulės stabilumui bei įvertinti burnos skalavimo skysčio formulės kokybės parametrus: pH vertę, klampumą ir stabilumą. Tyrimo metodai: augalinių ekstraktų įvertinimas: bendras fenolinių junginių kiekis ir DPPH aktyvumas, viskozimetrija, potenciometrija, stabilumas. Rezultatai: Nustatyta, kad pagalbinių medžiagų pridėjimas padeda pagerinti ekstrahavimo efektyvumą ir apskritai padidinti ekstraktų ir burnos skalavimo skysčių TPC ir AA, todėl formulė yra tinkama periodontito gydymui ir profilaktikai. Klampa išliko stabili, o pH šiek tiek svyravo per šešis mėnesius, tačiau išliko priimtino diapazono, tinkamo burnos skalavimo skysčiams, ribose. Ilgalaikio 6 mėnesių stabilumo tyrimo metu išliko stabilūs kokybės parametrai. Išvada: Modeliuoti pasirinkta tokia burnos skalavimo skysčio sudėtis: saldiklis-ksilitolis; drėgmę išlaikanti medžiaga - glicerinas; paviršinio aktyvumo medžiaga - natrio laurilsulfatas; kvapioji medžiaga- pipirmėčių aliejaus 1% tirpalas; konservantas- natrio benzoatas; stabilizatorius- Tween 80; išgrynintas vanduo; veiklioji medžiaga: augaliniai ekstraktai, kurio sudėtyje yra Matricaria chamomilla ir Salvia Officinalis su PEG. Nustatyta, kad pagalbinių medžiagų pridėjimas padeda pagerinti ekstrahavimo efektyvumą ir apskritai padidinti ekstraktų ir burnos skalavimo skysčių TPC ir AA (p≤0,05), todėl formulė yra tinkama periodontito gydymui ir profilaktikai. Klampos analizė parodė, kad padidinus ksantano koncentraciją, padidėja preparato klampa. Siūlomas kiekis būtų 0,01–0,05 % ksantano lipų. Nustatyti kokybės parametrai atitiko reikalavimus, keliamus burnos skalavimo skysčiams. Po 6 mėnesių stabilumo bandymo klampa išliko stabili, pH vertė šiek tiek svyravo, tačiau išliko priimtinose burnos skalavimo skysčiams tinkamame diapazone, kuris yra 3-10.5.

D. I. Juknos magistro darbas „Dekoratyvinių rožių antžeminės dalies fenolinių junginių tyrimai, taikant instrumentinius analizės metodus“, mokslinis vadovas lekt. M. Marksa, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra – Kaunas 2025. Raktiniai žodžiai: dekoratyvinė rožė, rožė, spektrofotometrija, fenoliniai junginiai, flavonoidai. Tikslas: Atlikti skirtingų rušių dekoratyvinių rožių ėminių fenolinių junginių ir antiradikalinio aktyvumo įvertinimą, nustatant bendrą jų kiekį spektrofotometriniais metodais bei atlikti kokybinės sudėties įvertinimą skysčių chromatografijos-masių spektrometrijos metodu. Uždaviniai: . Nustatyti bendrą fenolinių junginių kiekį dekoratyvinių rožių ėminiuose, taikant spektrofotometrinį Folin-Ceuocalte metodą. . Įvertinti bendrą flavonoidų kiekį dekoratyvinių rožių ėminiuose, taikant spektrofotometrinį metodą su trivalenčio aliuminio chloridu. . Atlikti antiradikalinio aktyvumo tyrimus spektrofotometriniu ABTS metodu dekoratyvinių rožių ėminiuose. . Taikant skysčių chromatografijos-masių spektrometrijos metodą, nustatyti fenolinių junginių kokybinę sudėtį dekoratyvinių rožių ėminiuose. Tyrimo metodika: Dekoratyvinių rožių lapų, stiebų ir žiedų ekstraktai ruošiami susmulkintą žaliavą užpilant 70% V/V etanolio ir ekstrahuojant ultragarso vonelėje 50 min. kamabario temperatūroje. Bendras fenolinių junginių kiekis nustatytas sprektrofotometriniu metodu, naudojant Folin – Ciocalteu reagentą. Tyrimo rezultatai apskaičiuoti ir išreikšti galo rūgšties ekvivalentu mg/g. Bendras flavonoidų kiekis nustatytas, naudojant aliuminio (III) chlorido reakciją spektrofotometriniu metodu. Tyrimo rezultatai apskaičiuoti ir išreikšti rutino ekvivalentu mg/g. Antiradikalinis aktyvumas nustatytas, naudojant spektrofotometriniu metodą, naudojant ABTS reageantą. Tyrimo rezultatai apskaičiuoti ir išreikti trolokso ekvivalentu µmol/l. Skysčių chromatografijos – masių sprektrometrijos analizė buvo 8 atlikta su SHIMADZU Nexera X2 skysčių chromatografu ir SHIMADZU LCMS-2020 masių spektrofotometru. Rezultatai: Susumavus tirtų dekoratyvinių rožių dalių fenolinius junginius, nustatyta, jog didžiausias bendras fenolinių junginių kiekis nustatytas dekoratyvinėje rožėje „Good Time“ 132,44 GRE mg/g. Mažiausias bendras fenolinių junginių kiekis nustatytas dekoratyvinės rožės „ TOP GEAR“ veislėje 54,41 GRE mg/g. Susumavus tirtų dekoratyvinių rožių dalių flavonoidų kiekį, nustatyta, kad didžiausias bendras flavonoidų kiekis aptiktas dekoratyvinėje rožėje „Good Time“ 48,47 RE mg/g. Mažiausias bendras flavonoidų kiekis nustatytas dekoratyvinės rožės „PGR JUMILIA“ veislėje 33,33 RE mg/g. Susumuoti skirtingų dekoratyvinių rožių dalių antiradikalinio aktyvumo rezultatai atskleidė, jog didžiausias antiradikalinis aktyvumas nustatytas “Good Time” rožės veislėje 19929,78 TE µmol/l. Mažiausias antiradikalinis aktyvumas nustatytas “TOP GEAR” dekoratyvinės rožės veislėje 10693,67 TE µmol/l. Skysčių chromatografijos – masių sprektrometrijos analizės metu pavyko identifikuoti 4 junginius: rutinas, elago rūgštis, kvercitrinas, kvercitrino-3-gliukozidas, tačiau chromatografiniame profilyje matyti daugiau chromatografinių pikų, kurių nepavyko identifikuoti.

G. Pilkauskaitės magistro baigiamasis darbas „Hidrogelių su paprastųjų aviečių (Rubus idaeus L.) lapų ekstraktu sudėties modeliavimas, optimizavimas ir reologinių savybių vertinimas“. Mokslinis vadovas dr. Modestas Žilius. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Farmacinių technologijų institutas. – Kaunas. Tyrimo tikslas – įvertinti sumodeliuotų hidrogelių su paprastųjų aviečių (Rubus idaeus L.) liofilizuotų lapų ekstraktu antioksidacines, fizikines ir reologines savybes. Tyrimo objektas – hidrogeliai su paprastųjų aviečių (Rubus idaeus L.) liofilizuotų lapų ekstraktu. Tyrimo metodika – Vandeninių paprastųjų aviečių (Rubus idaeus L.) liofilizuotų lapų ekstraktų antioksidacinis aktyvumas nustatytas ABTS metodu, o bendras fenolinių junginių kiekis – Folin–Ciocalteu metodu; abu rodikliai įvertinti spektrofotometriškai, naudojant spektrofotometrą („Beckman DU – 70“) . Hidrogelių reologinės savybės buvo tirtos atliekant temperatūrinį ir tiksotropijos testus, naudojant reometrą („Anton Paar® GmbH“, Modular Compact Rheometer, MCR 102). pH išmatuotas – pH-metru („pH-meter 766“ su elektrodu „Knick SE 104 N“). Atliktas in vitro fenolinių junginių atpalaidavimo tyrimas. Tyrimo rezultatai: nustatyta, kad vandeniniai ekstraktai be pagalbinių medžiagų (PEG400) turėjo didžiausią fenolinių junginių kiekį ir stipriausią antioksidacinį aktyvumą. Įterpus ekstraktą į hidrogelius pH tapo silpnai rūgštinis, hidrogelių kompleksinė klampa didėjo temperatūrai didėjant nuo 15 iki 40 °C, tiksotropijos atsistatymas neviršijo 50 proc. ribos. Paprastųjų aviečių (Rubus idaeus L.) liofilizuotų lapų ekstraktas pasižymėjo tinkamomis fizikinėmis ir reologinėmis savybėmis. Atsirinkti trys hidrogeliai HGA-1, HGA-1a ir HGA-1b, kurie fenolinius junginius in vitro tyrime, per 24 h atpalaidavo 21,37–27,81 proc. Tyrimo išvados: pagaminti vandeniniai ekstraktai, su paprastųjų aviečių (Rubus idaeus L.) liofilizuotų lapų ekstraktu santykiu 1:50. Įvertintos fizikinės ir reologinės savybės ekspermentinių hidrogelių su ir be ekstrakto. Tyrimo rezultatai parodė, kad atsirinkta hidrogelio sudėtis, užtikrinanti geriausią reologinių savybių ir veikliųjų medžiagų atpalaidavimą, yra hidrogelio su 22,5 proc. P407 ir 7,5 proc. PEO 100000. Paprastųjų aviečių lapų ekstraktas nesutrikdė hidrogelių struktūros. Šie hidrogeliai gali būti tinkami dermatologinių preparatų gamybai.

„Kardiologijos pagrindai studentams “ apima širdies ir kraujagyslių ligų sindrominę diagnostiką, paciento ištyrimo metodiką, kardiologijoje vartojamų vaistų klinikinę farmakologiją, vaizdinius tyrimo metodus, taip pat atskirų širdies ir kraujagyslių ligų diagnostiką bei gydymą. Jis skirtas medicinos specialybės studentų, taip pat kardiologijos ir kitų vidaus ligų specialybių gydytojų rezidentų mokymui, vidaus ligų, skubiosios pagalbos gydytojų, gydytojų kardiologų bei kitų specialybių gydytojų kvalifikacijos kėlimui.

Mokomoji knyga skirta pirmojo kurso Veterinarinės medicinos studentams, studijuojantiems „Atramos ir judėjimo“ modulį. Osteologija – mokslas apie kaulus – sudaro didelę šio modulio dalį. Šia mokomąja knyga galės naudotis ir studentai, studijuojantys modulio „Gyvybės mokslai – 1“ bendrosios anatomijos dalį. Knyga taip pat bus naudinga aukštesniojo kurso studentams, studijuojantiems chirurgijos ir ortopedijos studijų dalykus, žemės ūkio srities magistrantams bei doktorantams, veterinarijos gydytojams. Veterinarinės anatomijos literatūros studijoms lietuvių kalba labai trūksta, o vos keli išleisti vadovėliai mena praeitą šimtmetį. Manome, kad šis leidinys atitiks šiuolaikinės veterinarinės medicinos poreikius savo turiniu, struktūra bei iliustracijomis ir padės studentams geriau įsisavinti veterinarinės osteologijos žinias. Šiame naujame leidinyje išsamiai apžvelgta mėsėdžių griaučių struktūra, kuri iki šiol nebuvo labai akcentuojama, tačiau laikui bėgant tapo viena aktualiausių ir labiausiai tiriamų sričių veterinarinėje praktikoje. Studentams osteologija yra vienas pirmųjų prisilietimų prie veterinarinės anatomijos mokslo, todėl svarbu užtikrinti, kad šis įspūdis neišblėstų ir motyvuotų toliau semtis anatomijos žinių. Knygoje pateikiama išsami ašinių ir pridėtinių griaučių anatominė sandara, nagrinėjami visų aktualiausių naminių gyvūnų – atrajotojų (galvijų, avių, ožkų), arklių, kiaulių, mėsėdžių (šunų ir kačių) rūšiniai skirtumai. Knyga gausiai iliustruota geros kokybės nuotraukomis, kurių didžioji dalis yra nufotografuota pačių autorių. Pateikiami anatomijos terminai (lietuvių ir lotynų kalbomis) suderinti su „Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminų žodynu“ (2013).

[...]. Tyrimo tikslas. Nustatyti neurosonografinių galvos ir kaklo arterijų parametrų vertę prognozuojant demenciją lengvą kognityvinį sutrikimą turintiems pacientams. Tyrimo uždaviniai. 1. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų demografines ir klinikines charakteristikas ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 2. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų ekstrakranijinės kraujotakos parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 3. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų intrakranijinės kraujotakos parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 4. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų miego arterijų sienelių parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 5. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų miego arterijų aterosklerozinius požymius ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 6. Įvertinti bendrą tiriamųjų demografinių ir klinikinių charakteristikų bei neurosonografinių parametrų diagnostinę reikšmę prognozuojant progresavimą iš lengvo kognityvinio sutrikimo į demenciją. [...].