Nervų ir raumenų ligos gali pažeisti ne tik judėjimui svarbius raumenis. Jos gali paveikti kvėpavimą, širdies veiklą, rijimą, mitybą, kaulų būklę, sukelti skausmą ir riboti žmogaus savarankiškumą. Todėl paciento priežiūros procesuose dalyvauja vaikų ir suaugusiųjų neurologai, pulmonologai, kardiologai, endokrinologai, ortopedai traumatologai, reabilitacijos specialistai, kineziterapeutai, dietologai, slaugytojai ir kiti specialistai.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neurologijos klinikos profesoriaus, Neurologų draugijos pirmininko prof. Kęstučio Petrikonio, per pastarąjį dešimtmetį vienas didžiausių neurologijos proveržių įvyko būtent nervų ir raumenų ligų srityje.

„Jau taikoma genų terapija, o sunkias, anksčiau nepagydomomis laikytas ligas – spinalinę raumenų atrofiją ar miasteniją – šiandien galima iš esmės suvaldyti. Laukiame proveržių ir gydant kitas ligas, pavyzdžiui, šoninę amiotrofinę sklerozę. Tačiau tuo pačiu visoms šalims tenka spręsti, kaip užtikrinti vienodą prieigą prie brangių naujų vaistų ir kaip organizuoti pacientų priežiūrą jiems gyvenant ilgiau“, – sako prof. K. Petrikonis.

Svarbu ne tik vaistai

Konferencijos mokslinė programa apima visą paciento kelią – nuo tikslios diagnostikos ir individualaus gydymo parinkimo iki kvėpavimo bei širdies funkcijos stebėsenos, mitybos, kaulų sveikatos, ortopedinės pagalbos, kineziterapijos, reabilitacijos ir skausmo valdymo. Atskira sesija skirta naujausiems miastenijos, Diušeno raumenų distrofijos, spinalinės raumenų atrofijos, šoninės amiotrofinės sklerozės ir polineuropatijų gydymo pokyčiams.

LSMU ligoninės Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja vaikų neurologė Milda Dambrauskienė pabrėžia, kad net ir tuomet, kai konkrečiai ligai dar nėra specialaus gydymo, nuosekli stebėsena ir laiku suteikta įvairių specialistų pagalba leidžia užbėgti komplikacijoms už akių.

„Per kelis dešimtmečius Diušeno raumenų distrofija sergančių pacientų gyvenimo trukmė nuo paauglystės pailgėjo iki 30–40 metų. Tai pasiekta ne kokiais stebuklingais vaistais. Didžiulę reikšmę turėjo kokybiška daugiadalykė priežiūra: laiku pradėta ventiliacija, širdies raumenį saugantys vaistai ir ortopedinė pagalba. Šiandien turime padaryti viską, ką galime, kad pacientas kuo geresnės būklės sulauktų jam tinkamo naujo gydymo“, – teigia M. Dambrauskienė.

Šiemet programoje daug dėmesio skiriama ir paties paciento vaidmeniui. Pacientų įgalinimo sesijoje kalbėta apie perėjimą iš vaikų į suaugusiųjų sveikatos priežiūros sistemą ir aktyvų žmogaus dalyvavimą priimant sprendimus.

„Galite nebūti ligos ekspertai, bet jūs esate geriausi savo priežiūros ekspertai“, – drąsino profesorė Ros Quinlivan iš Jungtinės Karalystės, daugiau nei 30 metų dirbanti nervų ir raumenų ligų srityje.

Savo istorija dalijosi ir Sofija Belogorceva – pacientų atstovė iš Latvijos.

Pacientams bei jų artimiesiems Kauno klinikų dietologė Dovilė Urbanavičiūtė-Minelgė pristatė mitybos ypatumus, į kuriuos svarbu atsižvelgti, kai kyla iššūkių dėl judėjimo ar rijimo sutrikimų.

„Pacientas yra svarbus komandos narys. Gydytojas išmano ligą, o pacientas geriausiai pažįsta savo kasdienę situaciją – kas jam padeda ir kas neveikia. Kai žmogus aktyviai domisi savo liga ir įsitraukia į priežiūrą, rezultatai būna geresni“, – sako M. Dambrauskienė.

Nuo tikslios diagnozės iki gyvenimo kokybės

Tarp pagrindinių konferencijos pranešėjų – miopatijų ekspertas prof. Edoardo Malfatti iš Prancūzijos, pabrėžęs tikslios diagnozės reikšmę tolesnei paciento priežiūrai, reabilitacijos specialistė Eva Kristina Melin iš Švedijos bei prof. Anna Kostera-Pruszczyk iš Lenkijos, pristačiusi miastenijos gydymo ir prognozės pokyčius. Patirtimi taip pat dalijosi Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekspertai.

Prof. K. Petrikonis konferencijoje nagrinėjo skausmo mechanizmus sergant nervų ir raumenų ligomis. Pasak jo, nors kartais manoma, kad skausmas šiems pacientams nėra dažnas, tyrimai rodo, kad, priklausomai nuo ligos, jis vargina 50–80 proc. pacientų. Skausmas gali būti raumenų, sąnarinių arba neuropatinis, todėl jo gydymas turi būti daugiapakopis.

Pasak Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro vadovės dr. Evelinos Grušauskienės, Baltijos šalių neuromiologijos mokykla tampa platforma, kuri suvienija Lietuvos, Latvijos ir Estijos specialistus, suteikia progą aptarti naujausius pasiekimus ir kasdienybėje kylančius iššūkius. „Lietuva, o ypač Kauno klinikos, organizuojant daugiadalykę priežiūrą turi didelį pranašumą, nes įvairių sričių specialistai dirba vienoje vietoje. – teigia dr. E. Grušauskienė. – Tai palengvina ir pilnametystės sulaukusių pacientų perdavimą, nors vis dar trūksta šių paslaugų koordinavimo“.

Renginys buvo skirtas neurologams, vaikų neurologams, genetikams, patologams, pulmonologams, ortopedams traumatologams, kineziterapeutams, medicinos gydytojams ir bendrosios praktikos slaugytojams.

Konferenciją organizavo Lietuvos vaikų neurologų asociacija, Neurologų draugija, Lietuvos klinikinės neurofiziologijos ir neurosonologijos draugija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurologijos klinika, drauge su Latvijos ir Estijos nervų raumenų specialistų draugijomis ir komandomis. Konferencijos metu rėmėjai pristatė pačias naujausias ir inovatyvias ir Lietuvoje jau prieinamas nervų raumenų ligų gydymo galimybes.

The post Kaune susitiko Baltijos šalių neuromiologijos ekspertai: gydymo proveržį turi lydėti visapusė paciento priežiūra appeared first on LSMU.

Tarptautinė tyrėjų komanda, kurios narys yra ir vienas iš LSMU mokslininkų, savo darbą paskelbė žurnale „Journal of Hepatology“, kurio citavimo rodiklis yra 40.1.

Tyrėjai sukūrė naują dirbtinio intelekto įrankį — ELM Score, kuris leidžia neinvaziniu būdu prognozuoti kliniškai reikšmingą portinę hipertenziją pacientams, sergantiems kompensuota lėtine kepenų liga.

Šis įrankis:

-sujungia kepenų ir blužnies standumo matavimus (bet kuria elastografijos technika) su paprastais klinikiniais duomenimis;

-sumažina neaiškių („pilkosios zonos“) atvejų dalį nuo beveik 48 % (dabartiniai Baveno VII kriterijai) iki vos 12 %;

-išlaiko aukštą diagnostinį tikslumą;

-leidžia anksčiau ir saugiau atrinkti pacientus, kuriems reikalingas gydymas;

-padeda sumažinti invazinių tyrimų poreikį pacientams, sergantiems lėtine kepenų liga.

ELM Score skaičiuotuvas prieinamas adresu: ČIA.

Mokslinę publikaciją galima peržiūrėti: ČIA.

The post LSMU docentas dr. R. Zykus – prestižinės mokslinės publikacijos ir naujo DI įrankio bendraautorius appeared first on LSMU.

„Laisvieji mūrininkai vis labiau sugrįžta į visuomenę. Jie visuomet kovojo už laisvės, lygybės ir brolybės principus. Dažnai tie žmonės būdavo priekinėse linijose, nes tie idealai jų gyvenime visuomet buvo prioritetas. Tokie projektai tarp laisvųjų mūrininkų ir mokslo institucijų išplitę visame pasaulyje ir vis labiau vietą randa ir Lietuvoje“, – sakė laisvųjų mūrininkų ložės „Adomas Mickevičius“ atstovas.

Sprendimas skirtas po 2026 m. balandžio 27 dieną vykusio LSMU Mokslo fondo valdybos posėdžio, kuriame buvo vertinamos devynios stiprios doktorantų paraiškos. Kandidatai buvo vertinami pagal mokslinius pasiekimus, publikacijas, dalyvavimą moksliniuose projektuose bei kitus Mokslinės veiklos reglamente nustatytus kriterijus. Išnagrinėjusi pateiktas paraiškas, valdyba stipendijos laureatu išrinko D. Stuką.

„Adomo Mickevičiaus“ laisvųjų mūrininkų ložės vardinė G. Andziukevičiaus stipendija įsteigta siekiant skatinti perspektyvių jaunųjų mokslininkų veiklą ir įvertinti jų indėlį į mokslą. Stipendija pavadinta gydytojo, ilgamečio Kauno Dainavos poliklinikos vadovo Giedriaus Andziukevičiaus vardu. Jo profesinė veikla buvo grindžiama nuolatiniu siekiu gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, diegti inovacijas ir kurti pacientams palankesnę sveikatos apsaugos sistemą.

D. Stukas doktorantūros studijas vykdo gamtos mokslų srities biologijos krypties programoje. Jo moksliniams tyrimams vadovauja prof. Žilvinas Dambrauskas. Jaunojo mokslininko tyrimų sritis – kasos latakų adenokarcinomos biologija. Šie tyrimai prisideda prie geresnio vienos agresyviausių onkologinių ligų biologinių mechanizmų supratimo ir gali būti svarbūs kuriant naujus diagnostikos bei gydymo metodus.

Pasak stipendijos laureato, šis įvertinimas yra svarbus doktorantūros metu atliekamų darbų pripažinimas.

„Šios stipendijos skyrimas rodo, kad vykdomi tyrimai kasos latakų adenokarcinomos biologijos srityje yra svarbūs ir aktualūs. Stipendiją vertinu ne tik kaip asmeninį pasiekimą, bet ir kaip paskatinimą tęsti pradėtus darbus bei siekti naujų mokslinių rezultatų. Esu nuoširdžiai dėkingas savo disertacijos vadovui, mokslinių tyrimų grupei ir kolegoms už nuolatinę pagalbą, vertingas diskusijas ir palaikymą. Taip pat dėkoju stipendijos skyrėjams už pasitikėjimą jaunaisiais tyrėjais ir jų mokslinės veiklos skatinimą“, – sakė D. Stukas.

Darius Stukas aktyviai dalyvauja tiek mokslinėje, tiek akademinėje veikloje. Jis dirba jaunesniuoju mokslo darbuotoju LSMU Medicinos akademijos Virškinimo sistemos tyrimų instituto Chirurginės gastroenterologijos laboratorijoje, yra Medicinos fakulteto Chirurgijos klinikos bei Biochemijos katedros lektorius, taip pat eina jaunesniojo asistento pareigas LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų institute.

Universiteto vardu dėkodama LSMU Mokslo centro vadovė prof. dr. Ingrida Ulozienė pabrėžė stipendija apdovanoto D. Stuko indėlį į ateities medicinos kūrimą.

„Šis įvertinimas yra labai svarbus visai mūsų mokslo bendruomenei ir reikšminga pagarba Giedriaus Andziukevičiaus atminimui. Šiandien Darius Stukas atlieka labai svarbius tyrimus, kurie reikalauja didžiulio susikaupimo, ilgo darbo laboratorijoje bei didelės kantrybės. Todėl jūsų parodytas dėmesys ir paskirta finansinė parama yra vertinga dovana. Tai yra reali, apčiuopiama parama, kuri padeda kurti ateities mediciną ir kada nors padės gelbėti gyvybes. Jūsų dosnumas rodo puikų ir įkvepiantį pavyzdį visai visuomenei“, – dėkodama sakė LSMU Mokslo centro vadovė.

Balandžio 17 dieną prieš šventinę ceremoniją Pažaislio vienuolyne mecenatai aplankė ankstesniais,  2025, metais apdovanotą doktorantę – Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros doktorantę Jolitą Stabrauskienę. Mecenatai buvo supažindinti su LSMU vaistinės veikla bei pakviesti aplankyti LSMU Farmacijos fakultetą.

Pirmoji vardinė Giedriaus Andziukevičiaus stipendija 2024 metais skirta LSMU kardiologijos doktorantei Karolinai Mėlinytei-Ankudavičei.

Giedriaus Andziukevičiaus vardinė stipendija kasmet skiriama doktorantams, kurių moksliniai pasiekimai ir akademinė veikla išsiskiria profesionalumu, aktyvumu bei reikšmingu indėliu į mokslo pažangą.

Stipendijos įteikimo ceremonijos metu mecenatai dėkojo LSMU rektoriui už bendradarbiavimą siekiant skatinti perspektyvių jaunųjų mokslininkų veiklą.

„Šis universitetas, vadovaujamas prof. dr. Rimanto Benečio yra puikus pavyzdys, kaip turi būti kuriama ateities mokslininkų karta“, – sakė stipendijos mecenatai.

Ypatinga padėka išsakyta ir LSMU Mokslo centro vadovei prof. dr. Ingridai Ulozienei.

„Matydami prof. dr. I. Ulozienės išskirtinį profesionalumą rūpinantis jaunaisiais mokslininkais, lyderystę vadovaujant Mokslo centrui, šiais metais ieškojome būdų, kaip dar paskatinti mokslininkus ir padidinti stipendijos dydį. Tą ir padarėme. Labai tikimės ateityje tik stiprinti tokį bendradarbiavimą. Su tokiais lyderiais galime nuveikti labai daug“, – teigė laisvųjų mūrininkų ložės „Adomas Mickevičius“ atstovas.

„Sveikiname D. Stuką laimėjus vardinę G. Andziukevičiaus stipendiją ir linkime sėkmės ateities darbuose. Ši stipendija jau tapo gražia tradicija ir kitais metais vėl kviesime doktorantus dalyvauti konkurse“ – pabrėžė laisvųjų mūrininkų ložės „Adomas Mickevičius“ atstovas per surengtą stipendijos įteikimo ceremoniją, kurioje dalyvavo LSMU Mokslo centro vadovė prof. dr. I. Ulozienė, Giedriaus Andziukevičiaus šeima bei kiti kviestiniai svečiai.

The post Vardinė Giedriaus Andziukevičiaus stipendija skirta LSMU doktorantui Dariui Stukui appeared first on LSMU.

Vizito metu Lietuvos universitetų atstovai susipažino su EMBL-EBI veikla, pasaulinio masto biologinių duomenų ištekliais ir bioinformatikos infrastruktūra bei aptarė galimybes stiprinti Lietuvos mokslo institucijų bendradarbiavimą su šiuo tarptautiniu kompetencijų centru.

LSMU vardu dr. Rūta Inčiūraitė pristatė universiteto mokslinių tyrimų potencialą, pabrėždama integruotą mokslo, studijų ir klinikinės praktikos modelį, stiprią klinikinių ir biologinių duomenų bazę, biobankų ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą bei augančias kompetencijas genomikos, mikrobiomo tyrimų, bioinformatikos ir duomenimis grįstos biomedicinos srityse. Taip pat buvo pristatytos LSMU plėtojamos tarptautinės iniciatyvos, tarp jų – LSMU ir Kylio universitetų vystomas Mikrobiomo ir precizinės medicinos kompetencijų centras bei universiteto dalyvavimas Europos mokslinių tyrimų programose.

Vizito metu diskutuota apie potencialias bendradarbiavimo kryptis bioinformatikos, daugiapakopių duomenų (angl. multiomics) integracijos, mokslininkų rengimo, mobilumo ir tarptautinių mokslinių projektų srityse. Dalyvavimas tokiuose susitikimuose prisideda prie LSMU tarptautinio matomumo didinimo ir stiprina universiteto pozicijas kuriant naujas partnerystes Europos gyvybės mokslų, genomikos ir sveikatos duomenų ekosistemoje.

The post LSMU mokslinių tyrimų potencialas pristatytas EMBL-EBI Kembridže appeared first on LSMU.

„Kai išgirdau savo vardą, kelias sekundes net nesupratau, kas vyksta. Tai buvo didžiulis džiaugsmas ir kartu – atsakomybės jausmas. Tai įvertinimas ne tik man, bet ir visai komandai, kuri dirba su šia tema“, – sakė V. Belickienė.

Pagrindinė jos pranešimo žinia –  paprasta, bet drąsi: iš kraujo apie Parkinsono ligą galima sužinoti daug daugiau, nei manyta iki šiol. Molekuliniai žymenys, cirkuliuojantys kraujyje, gali atspindėti skirtingus ligos simptomus, vaistų veiksmingumą ir net operacinio gydymo poreikį. Tai atveria kelią tikslesniam, individualizuotam ligos stebėjimui.

Parkinsono liga: auganti visuomenės sveikatos našta

Ilgėjant visuomenės gyvenimo trukmei, kartu daugėja ligų, būdingų vyresniam amžiui. Parkinsono liga – viena jų. Šiuo metu šia neurodegeneracine liga serga beveik 10 mln. žmonių, dėl senėjančios populiacijos iki 2050 m. šis skaičius gali perkopti 25 mln. Liga progresuoja skirtingai: vieni pacientai ilgai išlieka savarankiški, kiti greitai susiduria su judėjimo sutrikimais, trumpėjančiu vaistų poveikiu, o laikui bėgant gali išsivystyti ir sunki negalia.

Kadangi liga neišgydoma, svarbiausias tikslas – kuo ilgiau išlaikyti paciento gyvenimo kokybę, nes nustačius diagnozę dažnai lieka neaišku, kaip greitai keisis paciento būklė, kiek ilgai jis išliks savarankiškas ir koks gydymas bus veiksmingiausias.

Būtent šis nenuspėjamumas ir yra didžiausias iššūkis — tiek pacientams, tiek gydytojams.

Kaip smegenų signalai pasiekia kraują

Vienas  perspektyviausių neinvazinių būdų suprasti, kas vyksta smegenyse, galėtų būti užląstelinių pūslelių tyrimas. Užląstelinės pūslelės –  tai mažos dalelės, kuriomis ląstelės keičiasi tarsi žinutėmis. Jos perneša baltymus, lipidus ir nukleorūgštis, o svarbiausia  – gali pereiti kraujo-smegenų barjerą, todėl smegenų siunčiama informacija gali atsidurti kraujyje ir būti aptikta paprastu tyrimu.

V. Belickienė savo disertacijoje tiria šių pūslelių turinį, o konkrečiau, jose esančias – mikroRNR molekules. Tai labai mažos molekulės, veikiančios kaip genų aktyvumo jungikliai. Jos buvo atsitiktinai atrastos prieš trisdešimt metų, o už šio reiškinio atskleidimą mokslininkai Victor Ambros ir Gary Ruvkun pernai gavo Nobelio premiją.

Šiandien žinoma, kad mikroRNR molekulių yra šimtai, ir jų kiekiai kinta esant stresui, uždegimui ar ligai. Todėl jos tampa jautriu rodikliu, atspindinčiu tikrąją ląstelių būklę“, – pasakojo pašnekovė.

Kaip mikroRNR padeda suprasti simptomus ir gydymo poreikį?

V.Belickienės tyrimo rezultatai atskleidė, kad mikroRNR molekulės gali atspindėti įvairius Parkinsono ligos aspektus. Skirtingos mikroRNR siejosi su skirtingais simptomais: tremoru, bradikinezija, pusiausvyros sutrikimais ar sustingimo epizodais. Tai leidžia manyti, kad mikroRNR galėtų padėti atskirti ligos potipius ir suprasti individualią ligos eigą.

Vienas svarbiausių atradimų — mikroRNR pokyčiai jautriai atspindėjo trumpėjantį vaistų poveikį. Tai reiškia, kad iš kraujo galima anksčiau pastebėti, kada standartinis gydymas tampa nepakankamas.

Dar viena reikšminga įžvalga — mikroRNR stipriai siejosi su paciento gyvenimo kokybės rodikliais: sunkumu atlikti kasdienes veiklas ir mobilumu. Šie duomenys ypač vertingi, nes jie tiesiogiai atspindi realų paciento gyvenimą.

Tyrimas taip pat parodė, kad tam tikri mikroRNR pokyčiai būdingi pacientams, kuriems jau reikalingas operacinis gydymas, pavyzdžiui, giluminė smegenų stimuliacija. Vienos iš tirtų mikroRNR molekulių kiekio pokytis pasirodė esantis net jautresnis rodiklis nei daugelis šiuo metu naudojamų klinikinių parametrų, padedančių įvertinti operacijos poreikį, o sukūrus modelį, jungiantį šios mikroRNR kiekį su klinikiniais duomenimis, jis gana tiksliai atpažino pacientus, kuriems gali būti reikalingas operacinis gydymas. Tai rodo, kad tokie modeliai galėtų tapti realiu įrankiu sprendžiant, kada medikamentinis gydymas tampa nebepakankamas.

„Ateities perspektyva aiški: jei mikroRNR tyrimai taptų įprasta klinikine praktika, gydytojai galėtų tiksliau prognozuoti ligos eigą, greičiau pastebėti pokyčius ir individualiai parinkti gydymą. Pacientai, išgirdę diagnozę, nebejaustų visiškos nežinomybės — būtų galima pasakyti, ar liga progresuos lėtai, ar vaistų poveikis yra pakankamas, o gal reikalingos ankstesnės chirurginės intervencijos“, – kalbėjo V. Belickienė.

Paklausta, ar šios naujovės toli nuo realių pacientų, tyrėja pabrėžė: pirminiai rezultatai – labai perspektyvūs, tačiau jie dar preliminarūs. Norint, kad tokie mikroRNR žymenys pasiektų klinikinę praktiką, būtina patvirtinti juos didesnėse pacientų grupėse, standartizuoti tyrimo metodus ir įvertinti jų patikimumą realiose klinikinėse situacijose. Tikimasi, kad mikroRNR galėtų leisti pamatyti pilnesnį Parkinsono ligos vaizdą — ne tik per subjektyvias vertinimo skales, bet ir per individualius molekulinius signalus, atspindinčius tikrąją ligos būklę ir padedančiais suprasti, ko konkrečiam pacientui reikia šiandien ir ko jam prireiks rytoj.

Gegužės 29 d. LOGIN 2026 scenoje vyks šio tyrimo pristatymas plačiajai auditorijai — tai bus proga parodyti, kaip molekuliniai žymenys gali keisti požiūrį į Parkinsono ligą ir atverti kelią individualizuotam gydymui.

The post Molekuliniai žymenys, galintys pakeisti Parkinsono ligos diagnostiką: LSMU doktorantės kelias į LOGIN sceną appeared first on LSMU.

„Problema aiški: matome dar vieną skaitmenizacijos pusę – rizikas fizinei ir psichikos sveikatai, turinčias ir aiškią ekonominę kainą. Nuo interneto priklausomo žmogaus svarbios gyvenimo sritys gali nukentėti tiek, kad pasekmes galiausiai patirs visa visuomenė. Sprendimų reikia dabar, laukti nebegalime. Ir dar viena svarbi aplinkybė – naujausi sprendimai už Atlanto, kai interneto platformos pripažintos atsakingomis dėl tyčia kuriamo priklausomybę skatinančio dizaino. Tai aiškus signalas, kad problema peržengė mokslo tyrimų ribas ir reikalauja neatidėliotinų sprendimų“, – sako LSMU Neuromokslų instituto mokslininkas dr. Julius Burkauskas.

Šis renginys Seime – tai itin reta proga Lietuvos visuomenei ir sprendimų priėmėjams išgirsti pasaulinio lygio mokslininkus, daugelį metų nuosekliai tyrinėjančius probleminį interneto naudojimą. Jie atvyko į Lietuvą skaityti pranešimus konferencijoje „Nuo tyrimų prie veiksmų: saugesnis ir sveikesnis jaunimo skaitmeninis rytojus“.

Anot konferencijos globėjos, Seimo Pirmininko pavaduotojos Orintos Leiputės, skaitmeninė aplinka šiandien turi globalią įtaką formuojant jaunų žmonių kasdienybę, jų savijautą ir socialinius ryšius, todėl itin svarbu susipažinti su tarptautine patirtimi jaunimo skaitmeninės gerovės ir psichikos sveikatos srityje. „Ši konferencija – tai vieta, kur mokslas tampa realių sprendimų pagrindu. Tokie forumai stiprina Lietuvos vaidmenį visai Europai aktualiuose procesuose. Privalome ne vien stebėti, bet ir aktyviai kurti saugesnę skaitmeninę erdvę vaikams ir jaunimui“, – pabrėžia O. Leiputė.

Mokslininkai dalinosi savo šalių pamokomis, įvardijo realų probleminio interneto naudojimo mastą Europoje ir Lietuvoje, aptarė tikslines intervencijas, galinčias mažinti šio reiškinio paplitimą ir aptarė strategines gaires, kaip pažaboti konkrečias su internetu susijusias rizikas – nuo saugumo iki aktyviai skatinamų lošimų ir žaidimų.

Konferencijoje buvo aptariami ir pirmieji rezultatai tarptautinio, 14-oje šalių vykdomo tyrimo „BootStRaP“, kuris ir telkia šiuos aukščiausio lygio mokslininkus bendram tikslui – mažinti paauglių probleminio interneto naudojimo rizikas. Šio tyrimo išskirtinumas – ne tik jo siekis padėti formuoti politines kryptis jaunimo apsaugai skaitmeninėje erdvėje Europos ir globaliu mastu, bet ir nuoseklus jaunimo įtraukimas ne tik kaip tyrimo dalyvių, bet ir kaip aktyvių bendrakūrėjų. Jaunuoliai kartu su mokslininkais kuria tyrimo architektūrą, vizualinius ir kitus sprendimus, pataria tyrėjams pačiais įvairiausiais klausimais.

Ši Seime vykusi konferencija – įžanga į Lietuvoje  gegužės 15-17 d. vykusį 12–16 metų jaunimo atstovų iš 9 šalių susitikimą, kur jie toliau dirbo drauge su šios konferencijos pranešėjais – mokslininkais iš Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Šveicarijos, Vokietijos, Portugalijos, Estijos, Australijos, Gibraltaro, Italijos ir Lietuvos.

Džiugu, kad su šiais mokslininkais darbavosi ir mūsų šalies mokiniai ir mokytojai iš „BootStRaP“ tyrime dalyvaujančių mokyklų, turėdami galimybę tiesiogiai diskutuoti ir dalintis patirtimi su tarptautine komanda, kad ieškomi sprendimai atlieptų realią paauglių patirtį internete.

• Konferencijos įrašas lietuvių kalba (vertimas)
• Konferencijos Įrašas anglų kalba (originalas)
• Konferencijos PROGRAMA

Nuotraukos: O. Posaškova

The post Sprendimų reikia dabar: žinomiausi pasaulyje probleminio interneto naudojimo tyrėjai – Seime appeared first on LSMU.

Renginio metu Universiteto rektorius prof. Rimantas Benetis ir Medicinos akademijos kanclerė prof. habil. dr. Daiva Rastenytė pristatė Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, supažindino su Universiteto struktūra, įgyvendinamais projektais, tarptautiniu bendradarbiavimu bei kitomis pagrindinėmis veiklos kryptimis.

Universitetui taip pat atstovavo Medicinos akademijos Neuromokslų instituto direktorius  prof. habil. dr. Arimantas Tamašauskas, prorektorius mokslui prof. dr. Juozas Kupčinskas, prorektorė studijoms prof. dr. Indrė Čeponienė ir Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanė prof. dr. Ingrida Janulevičienė, kurie aktyviai ieškojo bendradarbiavimo galimybių ir stiprino tarptautinę partnerystę.

Švedijos sostinėje vykstančioje „Neurotech EU“ viršūnių susitikime ir generalinėje asamblėjoje daugiausiai dėmesio skirta strategijų nagrinėjimui bei praktinių sprendimų ir bendrų gairių kūrimui, siekiant formuoti tarptautinio švietimo ir mokslinių tyrimų ateitį.

Metų pradžioje LSMU lankėsi „NeurotechEU“ aljanso atstovai. Vizitas tapo svarbiu žingsniu stiprinant tarptautinius ryšius – po susitikimų sutarta tęsti aktyvų bendradarbiavimą, plėtoti tinklaveiką ir toliau diskutuoti apie galimą LSMU prisijungimą prie „NeurotechEU“ aljanso.

„Neurotech EU“ yra Europos universitetus vienijantis aljansas, sutelktas į neurotechnologijas – sparčiai besivystančią mokslinių tyrimų sritį, kuri sujungia mediciną, dirbtinį intelektą ir technologijas.

The post LSMU pristatytas aljanso „Neurotech EU“ viršūnių susitikime ir generalinėje asamblėjoje appeared first on LSMU.

Išaugus mokslinių tyrimų apimtims ir technologiniams poreikiams, Onkologijos mokslo laboratorija iš nedidelių patalpų cokoliniame aukšte perkelta į naujas 330 kvadratinių metrų ploto patalpas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, šalia Spindulinės terapijos skyriaus.

Čia įkurtos molekulinių tyrimų, baltymų tyrimų, ląstelių funkcinių tyrimų, ląstelių kultūrų laboratorijos, auditorija studentams, patalpos mėginiams paruošti ir saugoti, laboratorija bakalauro ir magistro studijų programų studentų baigiamiesiems darbams. 

Prioritetinei sričiai – ambicingi planai

Onkologija – viena strateginių LSMU mokslo tyrimų krypčių. LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis pabrėžė didelius Universiteto planus ir lūkesčius šiai krypčiai.

„Onkologijos mokslo tyrimai Universitete ateityje turėtų plėtotis į molekulinių, virškinimo sistemos tyrimų, branduolinės medicinos, protonų terapijos sritis. Šia kryptimi aktyviai dirbame, diskutuojame dėl finansavimo šaltinių, kad galėtume ateityje įspūdingai papildyti onkologinių pacientų gydymo galimybes. Į onkologijos mokslo plėtrą žvelgiame su viltimi, įsipareigojimu ir įpareigojimu“,  – pažymėjo prof. R. Benetis.

LSMU Onkologijos instituto vadovė, Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė profesorė Elona Juozaitytė pažymėjo, kad atnaujintos, itin palankios sąlygos plėtoti radiobiologijos eksperimentus bei kitas mokslines veiklas žymi naują viso Onkologijos instituto mokslinės veiklos etapą.

„Onkologijos mokslo laboratorijos plėtra nėra vien tik investicija į infrastruktūrą, tai – investicija ir į žmones. Investuojame į tai, kad patogias sąlygas dirbti turėtų jauni mokslininkai – mūsų ateities lyderiai. Atnaujinta infrastruktūra pasitarnaus ir studijoms, ir laboratoriniams magistrantų darbams, padės sutelkti pajėgas tolesnei radiologijos ir onkologijos mokslo plėtrai“,  – kalbėjo profesorė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius išskyrė bendradarbiavimo svarbą:

„Ir LSMU, ir universitetinėje ligoninėje Kauno klinikose onkologija – prioritetinė sritis. Klinikine prasme galime pasidžiaugti stipria pažanga: taikomos naujos technologijos, individualizuota genų diagnostika paremta terapija. Tai – sisteminiai žingsniai; be mokslo, be universiteto tokia pažanga nebūtų įmanoma“, – kalbėjo Kauno klinikų vadovas.

Pasak profesorės E. Juozaitytės, mokslo tyrimų rezultatai tiesiogiai taikomi gydant pacientus – ir tikėdama tokių tyrimų verte, svarba ir nauda pacientams, Onkologijos mokslo laboratorijos rekonstrukciją bei laboratorijoje atliekamus krūties vėžio tyrimus 25 tūkst. eurų suma parėmė žinoma įvairių kovos su vėžiu inciatyvų rengėja, kosmetikos kompanija „Avon“ .

Taiko pažangiausias technologijas

Prieš 15 metų įsteigtas LSMU MF Onkologijos institutas susideda iš Onkologijos ir hematologijos klinikos bei Onkologijos mokslo laboratorijos. Šioje laboratorijoje vykdomi fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai aprėpia platų onkologinių ir onkohematologinių ligų spektrą bei radiobiologinius eksperimentus.

Pagrindinė laboratorijos tyrimų kryptis – naujų vėžio prognozinių ir predikcinių biožymenų paieška: naudojant pacientų kraujo, navikų mėginius bei ląstelių kultūrų modelius, analizuojami genų sekos variantai, genų raiškos pokyčiai RNR ir baltymų lygmenyje.

Tyrimams taikomos pažangios technologijos – tikro laiko PGR, naujos kartos sekoskaitos (NKS), Western blot, tėkmės citometrijos ir kiti metodai. Taikant NKS technologijas jau atlikta apie 200 žmogaus egzomo sekoskaitos tyrimų.

Kita svarbi laboratorijos tyrimų kryptis – radiobiologija: analizuojamas  krūties vėžio ląstelių atsakas į jonizuojančią spinduliuotę, atliekama radiojautrumą didinančių fitocheminių medžiagų paieška.

Fundamentinės žinios – gydymui ir diagnostikai

Onkologijos mokslo laboratorijoje dirbantys biologai, genetikai glaudžiai bendradarbiauja su  gydytojais onkologais ir hematologais ir atlieka transliacinius tyrimus, kurių rezultatai tiesiogiai pritaikomi klinikinėje praktikoje.

LSMU MF Onkologijos institutas išsiskiria augančiomis mokslinių tyrimų apimtimis bei reikšmingais rezultatais tarptautinėje erdvėje.

Onkologijos instituto mokslininkai dalyvauja Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) veiklose. 2022 m. įsijungė į CERN Baltijos šalių universitetų grupę (angl. CERN Baltic Group), dalyvauja  „Dalelių fizikos konsorciumo“ veiklose, kurios telkia įvairių mokslo sričių ir krypčių Lietuvos mokslininkų pajėgas moksliniams tyrimams aktualiomis CERN tematikomis. Šio konsorciumo sudėtyje yra Radiobiologijos tyrimų grupė, atstovaujanti LSMU.

Reikšmingai išaugus mokslinių tyrimų apimtims ir mokslo publikacijų skaičiui, tikimasi, kad kryptinga plėtra sudarys prielaidas tolesniam Onkologijos instituto stiprėjimui ir dar didesniam indėliui į onkologijos mokslo pažangą Lietuvoje.

The post Naujos galimybės moksliniams tyrimams: atidaryta atnaujinta Onkologijos instituto Onkologijos mokslo laboratorija appeared first on LSMU.

Šių metų Kongreso tema – „Augti psichologijoje“ – kvietė reflektuoti ne tik asmeninį profesinį tobulėjimą, bet ir platesnį psichologijos augimą Lietuvoje, už jos ribų bei plėtojant tarpdiscipliniškumą. Kaip pabrėžta Kongreso atidarymo metu, augimas nėra atsitiktinis procesas – jis reikalauja krypties, struktūros ir kūrybinės drąsos. Ši idėja, simboliškai susieta su progresyvia Kauno miesto tarpukario raida ir Art Deco stilistika, atsispindėjo Kongreso simbolikoje bei socialinėje programos dalyje.

Kongreso programą sudarė 5 plenariniai pranešimai, kuriuose buvo nagrinėjamos aktualios šiuolaikinės psichologijos temos – nuo psichologijos istorijos iki praktinių bei visuomeninių iššūkių. Psichologė prof. dr. Roma Jusienė pranešime „Vaikai, jaunimas ir internetas: palikti be ryšio?“ analizavo vaikų ir jaunimo santykį su skaitmeninėmis technologijomis bei jų poveikį psichologinei gerovei, antropologė dr. Jekaterina Lavrinec pranešime „Tausojantis miestas: atokvėpio erdvės, lėtumas ir mikro-įvykiai“ kvietė pažvelgti į miesto aplinką kaip į psichologinę gerovę formuojantį veiksnį, psichologė prof. dr. Aistė Pranckevičienė pranešime „Sodas kaip terapija“ pristatė gamtos ir sodininkystės terapinį potencialą psichologinės sveikatos stiprinimui, psichologė prof. dr. Junona Silvija Almonaitienė pranešime „(Ne)mūsų istorijos: Wilhelmo Wundto idėjų ir darbų aidai Lietuvoje“ reflektavo psichologijos mokslo istorines ištakas ir jų atgarsius Lietuvos akademiniame kontekste. Tuo tarpu tarptautinis pranešimas, kurį Urszula Brzezińska (Lenkija), Ian Florence (JK) ir Mark Schittekatte (Belgija), „Building a Quality Testing Culture. Insights from the EFPA flagships: Test Review Model and the EuroTest – a test user qualification framework“, buvo skirtas psichologinio vertinimo kokybės standartams bei sėkmingoms tarptautinėms testavimo praktikoms Europoje apžvelgti, kadangi Lietuvoje psichologinio vertinimo standarto vis dar nėra ir tai kelia didelius iššūkius praktikoje dirbantiems psichologams.

Be plenarinių pranešimų, Kongrese pristatyti 95 įvairių formatų žodiniai bei stendiniai moksliniai ir praktiniai pranešimai, simpoziumai, diskusijos bei praktinės dirbtuvės. Pristatytų pranešimų gausa bei įvairovė atspindi šiuolaikinės psichologijos tarpdiscipliniškumą, aktyvią mokslo bei praktikos sąveiką ir psichologų bendruomenės poreikį burtis į kasmetinį renginį akademinėje aplinkoje.

Svarbus Kongreso aspektas – bendruomenės stiprinimas. Renginio metu buvo ne tik dalintasi naujausiais tyrimų rezultatais ir gerąja praktine patirtimi, bet ir kurta erdvė profesinei tapatybei stiprinti, bendradarbiavimo ryšiams megzti bei naujoms pažintims ir idėjoms generuoti. Kongreso Organizacinis komitetas dėkoja LSMU kolektyvams – akademiniam chorui ,,Neris”, tautinių šokių ansambliui ,,Ave Vita” ir folkloro ansambliui ,,Kupolė”, kurių dėka renginys buvo praturtintas lietuviškumą puoselėjančiomis dainomis, šokiais, Kauno tarpukario romansų dvasia ir sužadino dalyvių socialinę įtrauktį

Nuotraukos: Vincentas Photografas DogShows

The post Lietuvos psichologų kongresas 2026: Augti psichologijoje appeared first on LSMU.