Tarptautinė tyrėjų komanda, kurios narys yra ir vienas iš LSMU mokslininkų, savo darbą paskelbė žurnale „Journal of Hepatology“, kurio citavimo rodiklis yra 40.1.

Tyrėjai sukūrė naują dirbtinio intelekto įrankį — ELM Score, kuris leidžia neinvaziniu būdu prognozuoti kliniškai reikšmingą portinę hipertenziją pacientams, sergantiems kompensuota lėtine kepenų liga.

Šis įrankis:

-sujungia kepenų ir blužnies standumo matavimus (bet kuria elastografijos technika) su paprastais klinikiniais duomenimis;

-sumažina neaiškių („pilkosios zonos“) atvejų dalį nuo beveik 48 % (dabartiniai Baveno VII kriterijai) iki vos 12 %;

-išlaiko aukštą diagnostinį tikslumą;

-leidžia anksčiau ir saugiau atrinkti pacientus, kuriems reikalingas gydymas;

-padeda sumažinti invazinių tyrimų poreikį pacientams, sergantiems lėtine kepenų liga.

ELM Score skaičiuotuvas prieinamas adresu: ČIA.

Mokslinę publikaciją galima peržiūrėti: ČIA.

The post LSMU docentas dr. R. Zykus – prestižinės mokslinės publikacijos ir naujo DI įrankio bendraautorius appeared first on LSMU.

„Laisvieji mūrininkai vis labiau sugrįžta į visuomenę. Jie visuomet kovojo už laisvės, lygybės ir brolybės principus. Dažnai tie žmonės būdavo priekinėse linijose, nes tie idealai jų gyvenime visuomet buvo prioritetas. Tokie projektai tarp laisvųjų mūrininkų ir mokslo institucijų išplitę visame pasaulyje ir vis labiau vietą randa ir Lietuvoje“, – sakė laisvųjų mūrininkų ložės „Adomas Mickevičius“ atstovas.

Sprendimas skirtas po 2026 m. balandžio 27 dieną vykusio LSMU Mokslo fondo valdybos posėdžio, kuriame buvo vertinamos devynios stiprios doktorantų paraiškos. Kandidatai buvo vertinami pagal mokslinius pasiekimus, publikacijas, dalyvavimą moksliniuose projektuose bei kitus Mokslinės veiklos reglamente nustatytus kriterijus. Išnagrinėjusi pateiktas paraiškas, valdyba stipendijos laureatu išrinko D. Stuką.

„Adomo Mickevičiaus“ laisvųjų mūrininkų ložės vardinė G. Andziukevičiaus stipendija įsteigta siekiant skatinti perspektyvių jaunųjų mokslininkų veiklą ir įvertinti jų indėlį į mokslą. Stipendija pavadinta gydytojo, ilgamečio Kauno Dainavos poliklinikos vadovo Giedriaus Andziukevičiaus vardu. Jo profesinė veikla buvo grindžiama nuolatiniu siekiu gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, diegti inovacijas ir kurti pacientams palankesnę sveikatos apsaugos sistemą.

D. Stukas doktorantūros studijas vykdo gamtos mokslų srities biologijos krypties programoje. Jo moksliniams tyrimams vadovauja prof. Žilvinas Dambrauskas. Jaunojo mokslininko tyrimų sritis – kasos latakų adenokarcinomos biologija. Šie tyrimai prisideda prie geresnio vienos agresyviausių onkologinių ligų biologinių mechanizmų supratimo ir gali būti svarbūs kuriant naujus diagnostikos bei gydymo metodus.

Pasak stipendijos laureato, šis įvertinimas yra svarbus doktorantūros metu atliekamų darbų pripažinimas.

„Šios stipendijos skyrimas rodo, kad vykdomi tyrimai kasos latakų adenokarcinomos biologijos srityje yra svarbūs ir aktualūs. Stipendiją vertinu ne tik kaip asmeninį pasiekimą, bet ir kaip paskatinimą tęsti pradėtus darbus bei siekti naujų mokslinių rezultatų. Esu nuoširdžiai dėkingas savo disertacijos vadovui, mokslinių tyrimų grupei ir kolegoms už nuolatinę pagalbą, vertingas diskusijas ir palaikymą. Taip pat dėkoju stipendijos skyrėjams už pasitikėjimą jaunaisiais tyrėjais ir jų mokslinės veiklos skatinimą“, – sakė D. Stukas.

Darius Stukas aktyviai dalyvauja tiek mokslinėje, tiek akademinėje veikloje. Jis dirba jaunesniuoju mokslo darbuotoju LSMU Medicinos akademijos Virškinimo sistemos tyrimų instituto Chirurginės gastroenterologijos laboratorijoje, yra Medicinos fakulteto Chirurgijos klinikos bei Biochemijos katedros lektorius, taip pat eina jaunesniojo asistento pareigas LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų institute.

Universiteto vardu dėkodama LSMU Mokslo centro vadovė prof. dr. Ingrida Ulozienė pabrėžė stipendija apdovanoto D. Stuko indėlį į ateities medicinos kūrimą.

„Šis įvertinimas yra labai svarbus visai mūsų mokslo bendruomenei ir reikšminga pagarba Giedriaus Andziukevičiaus atminimui. Šiandien Darius Stukas atlieka labai svarbius tyrimus, kurie reikalauja didžiulio susikaupimo, ilgo darbo laboratorijoje bei didelės kantrybės. Todėl jūsų parodytas dėmesys ir paskirta finansinė parama yra vertinga dovana. Tai yra reali, apčiuopiama parama, kuri padeda kurti ateities mediciną ir kada nors padės gelbėti gyvybes. Jūsų dosnumas rodo puikų ir įkvepiantį pavyzdį visai visuomenei“, – dėkodama sakė LSMU Mokslo centro vadovė.

Balandžio 17 dieną prieš šventinę ceremoniją Pažaislio vienuolyne mecenatai aplankė ankstesniais,  2025, metais apdovanotą doktorantę – Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros doktorantę Jolitą Stabrauskienę. Mecenatai buvo supažindinti su LSMU vaistinės veikla bei pakviesti aplankyti LSMU Farmacijos fakultetą.

Pirmoji vardinė Giedriaus Andziukevičiaus stipendija 2024 metais skirta LSMU kardiologijos doktorantei Karolinai Mėlinytei-Ankudavičei.

Giedriaus Andziukevičiaus vardinė stipendija kasmet skiriama doktorantams, kurių moksliniai pasiekimai ir akademinė veikla išsiskiria profesionalumu, aktyvumu bei reikšmingu indėliu į mokslo pažangą.

Stipendijos įteikimo ceremonijos metu mecenatai dėkojo LSMU rektoriui už bendradarbiavimą siekiant skatinti perspektyvių jaunųjų mokslininkų veiklą.

„Šis universitetas, vadovaujamas prof. dr. Rimanto Benečio yra puikus pavyzdys, kaip turi būti kuriama ateities mokslininkų karta“, – sakė stipendijos mecenatai.

Ypatinga padėka išsakyta ir LSMU Mokslo centro vadovei prof. dr. Ingridai Ulozienei.

„Matydami prof. dr. I. Ulozienės išskirtinį profesionalumą rūpinantis jaunaisiais mokslininkais, lyderystę vadovaujant Mokslo centrui, šiais metais ieškojome būdų, kaip dar paskatinti mokslininkus ir padidinti stipendijos dydį. Tą ir padarėme. Labai tikimės ateityje tik stiprinti tokį bendradarbiavimą. Su tokiais lyderiais galime nuveikti labai daug“, – teigė laisvųjų mūrininkų ložės „Adomas Mickevičius“ atstovas.

„Sveikiname D. Stuką laimėjus vardinę G. Andziukevičiaus stipendiją ir linkime sėkmės ateities darbuose. Ši stipendija jau tapo gražia tradicija ir kitais metais vėl kviesime doktorantus dalyvauti konkurse“ – pabrėžė laisvųjų mūrininkų ložės „Adomas Mickevičius“ atstovas per surengtą stipendijos įteikimo ceremoniją, kurioje dalyvavo LSMU Mokslo centro vadovė prof. dr. I. Ulozienė, Giedriaus Andziukevičiaus šeima bei kiti kviestiniai svečiai.

The post Vardinė Giedriaus Andziukevičiaus stipendija skirta LSMU doktorantui Dariui Stukui appeared first on LSMU.

Vizito metu Lietuvos universitetų atstovai susipažino su EMBL-EBI veikla, pasaulinio masto biologinių duomenų ištekliais ir bioinformatikos infrastruktūra bei aptarė galimybes stiprinti Lietuvos mokslo institucijų bendradarbiavimą su šiuo tarptautiniu kompetencijų centru.

LSMU vardu dr. Rūta Inčiūraitė pristatė universiteto mokslinių tyrimų potencialą, pabrėždama integruotą mokslo, studijų ir klinikinės praktikos modelį, stiprią klinikinių ir biologinių duomenų bazę, biobankų ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą bei augančias kompetencijas genomikos, mikrobiomo tyrimų, bioinformatikos ir duomenimis grįstos biomedicinos srityse. Taip pat buvo pristatytos LSMU plėtojamos tarptautinės iniciatyvos, tarp jų – LSMU ir Kylio universitetų vystomas Mikrobiomo ir precizinės medicinos kompetencijų centras bei universiteto dalyvavimas Europos mokslinių tyrimų programose.

Vizito metu diskutuota apie potencialias bendradarbiavimo kryptis bioinformatikos, daugiapakopių duomenų (angl. multiomics) integracijos, mokslininkų rengimo, mobilumo ir tarptautinių mokslinių projektų srityse. Dalyvavimas tokiuose susitikimuose prisideda prie LSMU tarptautinio matomumo didinimo ir stiprina universiteto pozicijas kuriant naujas partnerystes Europos gyvybės mokslų, genomikos ir sveikatos duomenų ekosistemoje.

The post LSMU mokslinių tyrimų potencialas pristatytas EMBL-EBI Kembridže appeared first on LSMU.

„Kai išgirdau savo vardą, kelias sekundes net nesupratau, kas vyksta. Tai buvo didžiulis džiaugsmas ir kartu – atsakomybės jausmas. Tai įvertinimas ne tik man, bet ir visai komandai, kuri dirba su šia tema“, – sakė V. Belickienė.

Pagrindinė jos pranešimo žinia –  paprasta, bet drąsi: iš kraujo apie Parkinsono ligą galima sužinoti daug daugiau, nei manyta iki šiol. Molekuliniai žymenys, cirkuliuojantys kraujyje, gali atspindėti skirtingus ligos simptomus, vaistų veiksmingumą ir net operacinio gydymo poreikį. Tai atveria kelią tikslesniam, individualizuotam ligos stebėjimui.

Parkinsono liga: auganti visuomenės sveikatos našta

Ilgėjant visuomenės gyvenimo trukmei, kartu daugėja ligų, būdingų vyresniam amžiui. Parkinsono liga – viena jų. Šiuo metu šia neurodegeneracine liga serga beveik 10 mln. žmonių, dėl senėjančios populiacijos iki 2050 m. šis skaičius gali perkopti 25 mln. Liga progresuoja skirtingai: vieni pacientai ilgai išlieka savarankiški, kiti greitai susiduria su judėjimo sutrikimais, trumpėjančiu vaistų poveikiu, o laikui bėgant gali išsivystyti ir sunki negalia.

Kadangi liga neišgydoma, svarbiausias tikslas – kuo ilgiau išlaikyti paciento gyvenimo kokybę, nes nustačius diagnozę dažnai lieka neaišku, kaip greitai keisis paciento būklė, kiek ilgai jis išliks savarankiškas ir koks gydymas bus veiksmingiausias.

Būtent šis nenuspėjamumas ir yra didžiausias iššūkis — tiek pacientams, tiek gydytojams.

Kaip smegenų signalai pasiekia kraują

Vienas  perspektyviausių neinvazinių būdų suprasti, kas vyksta smegenyse, galėtų būti užląstelinių pūslelių tyrimas. Užląstelinės pūslelės –  tai mažos dalelės, kuriomis ląstelės keičiasi tarsi žinutėmis. Jos perneša baltymus, lipidus ir nukleorūgštis, o svarbiausia  – gali pereiti kraujo-smegenų barjerą, todėl smegenų siunčiama informacija gali atsidurti kraujyje ir būti aptikta paprastu tyrimu.

V. Belickienė savo disertacijoje tiria šių pūslelių turinį, o konkrečiau, jose esančias – mikroRNR molekules. Tai labai mažos molekulės, veikiančios kaip genų aktyvumo jungikliai. Jos buvo atsitiktinai atrastos prieš trisdešimt metų, o už šio reiškinio atskleidimą mokslininkai Victor Ambros ir Gary Ruvkun pernai gavo Nobelio premiją.

Šiandien žinoma, kad mikroRNR molekulių yra šimtai, ir jų kiekiai kinta esant stresui, uždegimui ar ligai. Todėl jos tampa jautriu rodikliu, atspindinčiu tikrąją ląstelių būklę“, – pasakojo pašnekovė.

Kaip mikroRNR padeda suprasti simptomus ir gydymo poreikį?

V.Belickienės tyrimo rezultatai atskleidė, kad mikroRNR molekulės gali atspindėti įvairius Parkinsono ligos aspektus. Skirtingos mikroRNR siejosi su skirtingais simptomais: tremoru, bradikinezija, pusiausvyros sutrikimais ar sustingimo epizodais. Tai leidžia manyti, kad mikroRNR galėtų padėti atskirti ligos potipius ir suprasti individualią ligos eigą.

Vienas svarbiausių atradimų — mikroRNR pokyčiai jautriai atspindėjo trumpėjantį vaistų poveikį. Tai reiškia, kad iš kraujo galima anksčiau pastebėti, kada standartinis gydymas tampa nepakankamas.

Dar viena reikšminga įžvalga — mikroRNR stipriai siejosi su paciento gyvenimo kokybės rodikliais: sunkumu atlikti kasdienes veiklas ir mobilumu. Šie duomenys ypač vertingi, nes jie tiesiogiai atspindi realų paciento gyvenimą.

Tyrimas taip pat parodė, kad tam tikri mikroRNR pokyčiai būdingi pacientams, kuriems jau reikalingas operacinis gydymas, pavyzdžiui, giluminė smegenų stimuliacija. Vienos iš tirtų mikroRNR molekulių kiekio pokytis pasirodė esantis net jautresnis rodiklis nei daugelis šiuo metu naudojamų klinikinių parametrų, padedančių įvertinti operacijos poreikį, o sukūrus modelį, jungiantį šios mikroRNR kiekį su klinikiniais duomenimis, jis gana tiksliai atpažino pacientus, kuriems gali būti reikalingas operacinis gydymas. Tai rodo, kad tokie modeliai galėtų tapti realiu įrankiu sprendžiant, kada medikamentinis gydymas tampa nebepakankamas.

„Ateities perspektyva aiški: jei mikroRNR tyrimai taptų įprasta klinikine praktika, gydytojai galėtų tiksliau prognozuoti ligos eigą, greičiau pastebėti pokyčius ir individualiai parinkti gydymą. Pacientai, išgirdę diagnozę, nebejaustų visiškos nežinomybės — būtų galima pasakyti, ar liga progresuos lėtai, ar vaistų poveikis yra pakankamas, o gal reikalingos ankstesnės chirurginės intervencijos“, – kalbėjo V. Belickienė.

Paklausta, ar šios naujovės toli nuo realių pacientų, tyrėja pabrėžė: pirminiai rezultatai – labai perspektyvūs, tačiau jie dar preliminarūs. Norint, kad tokie mikroRNR žymenys pasiektų klinikinę praktiką, būtina patvirtinti juos didesnėse pacientų grupėse, standartizuoti tyrimo metodus ir įvertinti jų patikimumą realiose klinikinėse situacijose. Tikimasi, kad mikroRNR galėtų leisti pamatyti pilnesnį Parkinsono ligos vaizdą — ne tik per subjektyvias vertinimo skales, bet ir per individualius molekulinius signalus, atspindinčius tikrąją ligos būklę ir padedančiais suprasti, ko konkrečiam pacientui reikia šiandien ir ko jam prireiks rytoj.

Gegužės 29 d. LOGIN 2026 scenoje vyks šio tyrimo pristatymas plačiajai auditorijai — tai bus proga parodyti, kaip molekuliniai žymenys gali keisti požiūrį į Parkinsono ligą ir atverti kelią individualizuotam gydymui.

The post Molekuliniai žymenys, galintys pakeisti Parkinsono ligos diagnostiką: LSMU doktorantės kelias į LOGIN sceną appeared first on LSMU.

„Problema aiški: matome dar vieną skaitmenizacijos pusę – rizikas fizinei ir psichikos sveikatai, turinčias ir aiškią ekonominę kainą. Nuo interneto priklausomo žmogaus svarbios gyvenimo sritys gali nukentėti tiek, kad pasekmes galiausiai patirs visa visuomenė. Sprendimų reikia dabar, laukti nebegalime. Ir dar viena svarbi aplinkybė – naujausi sprendimai už Atlanto, kai interneto platformos pripažintos atsakingomis dėl tyčia kuriamo priklausomybę skatinančio dizaino. Tai aiškus signalas, kad problema peržengė mokslo tyrimų ribas ir reikalauja neatidėliotinų sprendimų“, – sako LSMU Neuromokslų instituto mokslininkas dr. Julius Burkauskas.

Šis renginys Seime – tai itin reta proga Lietuvos visuomenei ir sprendimų priėmėjams išgirsti pasaulinio lygio mokslininkus, daugelį metų nuosekliai tyrinėjančius probleminį interneto naudojimą. Jie atvyko į Lietuvą skaityti pranešimus konferencijoje „Nuo tyrimų prie veiksmų: saugesnis ir sveikesnis jaunimo skaitmeninis rytojus“.

Anot konferencijos globėjos, Seimo Pirmininko pavaduotojos Orintos Leiputės, skaitmeninė aplinka šiandien turi globalią įtaką formuojant jaunų žmonių kasdienybę, jų savijautą ir socialinius ryšius, todėl itin svarbu susipažinti su tarptautine patirtimi jaunimo skaitmeninės gerovės ir psichikos sveikatos srityje. „Ši konferencija – tai vieta, kur mokslas tampa realių sprendimų pagrindu. Tokie forumai stiprina Lietuvos vaidmenį visai Europai aktualiuose procesuose. Privalome ne vien stebėti, bet ir aktyviai kurti saugesnę skaitmeninę erdvę vaikams ir jaunimui“, – pabrėžia O. Leiputė.

Mokslininkai dalinosi savo šalių pamokomis, įvardijo realų probleminio interneto naudojimo mastą Europoje ir Lietuvoje, aptarė tikslines intervencijas, galinčias mažinti šio reiškinio paplitimą ir aptarė strategines gaires, kaip pažaboti konkrečias su internetu susijusias rizikas – nuo saugumo iki aktyviai skatinamų lošimų ir žaidimų.

Konferencijoje buvo aptariami ir pirmieji rezultatai tarptautinio, 14-oje šalių vykdomo tyrimo „BootStRaP“, kuris ir telkia šiuos aukščiausio lygio mokslininkus bendram tikslui – mažinti paauglių probleminio interneto naudojimo rizikas. Šio tyrimo išskirtinumas – ne tik jo siekis padėti formuoti politines kryptis jaunimo apsaugai skaitmeninėje erdvėje Europos ir globaliu mastu, bet ir nuoseklus jaunimo įtraukimas ne tik kaip tyrimo dalyvių, bet ir kaip aktyvių bendrakūrėjų. Jaunuoliai kartu su mokslininkais kuria tyrimo architektūrą, vizualinius ir kitus sprendimus, pataria tyrėjams pačiais įvairiausiais klausimais.

Ši Seime vykusi konferencija – įžanga į Lietuvoje  gegužės 15-17 d. vykusį 12–16 metų jaunimo atstovų iš 9 šalių susitikimą, kur jie toliau dirbo drauge su šios konferencijos pranešėjais – mokslininkais iš Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Šveicarijos, Vokietijos, Portugalijos, Estijos, Australijos, Gibraltaro, Italijos ir Lietuvos.

Džiugu, kad su šiais mokslininkais darbavosi ir mūsų šalies mokiniai ir mokytojai iš „BootStRaP“ tyrime dalyvaujančių mokyklų, turėdami galimybę tiesiogiai diskutuoti ir dalintis patirtimi su tarptautine komanda, kad ieškomi sprendimai atlieptų realią paauglių patirtį internete.

• Konferencijos įrašas lietuvių kalba (vertimas)
• Konferencijos Įrašas anglų kalba (originalas)
• Konferencijos PROGRAMA

Nuotraukos: O. Posaškova

The post Sprendimų reikia dabar: žinomiausi pasaulyje probleminio interneto naudojimo tyrėjai – Seime appeared first on LSMU.

Renginio metu Universiteto rektorius prof. Rimantas Benetis ir Medicinos akademijos kanclerė prof. habil. dr. Daiva Rastenytė pristatė Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, supažindino su Universiteto struktūra, įgyvendinamais projektais, tarptautiniu bendradarbiavimu bei kitomis pagrindinėmis veiklos kryptimis.

Universitetui taip pat atstovavo Medicinos akademijos Neuromokslų instituto direktorius  prof. habil. dr. Arimantas Tamašauskas, prorektorius mokslui prof. dr. Juozas Kupčinskas, prorektorė studijoms prof. dr. Indrė Čeponienė ir Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanė prof. dr. Ingrida Janulevičienė, kurie aktyviai ieškojo bendradarbiavimo galimybių ir stiprino tarptautinę partnerystę.

Švedijos sostinėje vykstančioje „Neurotech EU“ viršūnių susitikime ir generalinėje asamblėjoje daugiausiai dėmesio skirta strategijų nagrinėjimui bei praktinių sprendimų ir bendrų gairių kūrimui, siekiant formuoti tarptautinio švietimo ir mokslinių tyrimų ateitį.

Metų pradžioje LSMU lankėsi „NeurotechEU“ aljanso atstovai. Vizitas tapo svarbiu žingsniu stiprinant tarptautinius ryšius – po susitikimų sutarta tęsti aktyvų bendradarbiavimą, plėtoti tinklaveiką ir toliau diskutuoti apie galimą LSMU prisijungimą prie „NeurotechEU“ aljanso.

„Neurotech EU“ yra Europos universitetus vienijantis aljansas, sutelktas į neurotechnologijas – sparčiai besivystančią mokslinių tyrimų sritį, kuri sujungia mediciną, dirbtinį intelektą ir technologijas.

The post LSMU pristatytas aljanso „Neurotech EU“ viršūnių susitikime ir generalinėje asamblėjoje appeared first on LSMU.

Išaugus mokslinių tyrimų apimtims ir technologiniams poreikiams, Onkologijos mokslo laboratorija iš nedidelių patalpų cokoliniame aukšte perkelta į naujas 330 kvadratinių metrų ploto patalpas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, šalia Spindulinės terapijos skyriaus.

Čia įkurtos molekulinių tyrimų, baltymų tyrimų, ląstelių funkcinių tyrimų, ląstelių kultūrų laboratorijos, auditorija studentams, patalpos mėginiams paruošti ir saugoti, laboratorija bakalauro ir magistro studijų programų studentų baigiamiesiems darbams. 

Prioritetinei sričiai – ambicingi planai

Onkologija – viena strateginių LSMU mokslo tyrimų krypčių. LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis pabrėžė didelius Universiteto planus ir lūkesčius šiai krypčiai.

„Onkologijos mokslo tyrimai Universitete ateityje turėtų plėtotis į molekulinių, virškinimo sistemos tyrimų, branduolinės medicinos, protonų terapijos sritis. Šia kryptimi aktyviai dirbame, diskutuojame dėl finansavimo šaltinių, kad galėtume ateityje įspūdingai papildyti onkologinių pacientų gydymo galimybes. Į onkologijos mokslo plėtrą žvelgiame su viltimi, įsipareigojimu ir įpareigojimu“,  – pažymėjo prof. R. Benetis.

LSMU Onkologijos instituto vadovė, Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė profesorė Elona Juozaitytė pažymėjo, kad atnaujintos, itin palankios sąlygos plėtoti radiobiologijos eksperimentus bei kitas mokslines veiklas žymi naują viso Onkologijos instituto mokslinės veiklos etapą.

„Onkologijos mokslo laboratorijos plėtra nėra vien tik investicija į infrastruktūrą, tai – investicija ir į žmones. Investuojame į tai, kad patogias sąlygas dirbti turėtų jauni mokslininkai – mūsų ateities lyderiai. Atnaujinta infrastruktūra pasitarnaus ir studijoms, ir laboratoriniams magistrantų darbams, padės sutelkti pajėgas tolesnei radiologijos ir onkologijos mokslo plėtrai“,  – kalbėjo profesorė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius išskyrė bendradarbiavimo svarbą:

„Ir LSMU, ir universitetinėje ligoninėje Kauno klinikose onkologija – prioritetinė sritis. Klinikine prasme galime pasidžiaugti stipria pažanga: taikomos naujos technologijos, individualizuota genų diagnostika paremta terapija. Tai – sisteminiai žingsniai; be mokslo, be universiteto tokia pažanga nebūtų įmanoma“, – kalbėjo Kauno klinikų vadovas.

Pasak profesorės E. Juozaitytės, mokslo tyrimų rezultatai tiesiogiai taikomi gydant pacientus – ir tikėdama tokių tyrimų verte, svarba ir nauda pacientams, Onkologijos mokslo laboratorijos rekonstrukciją bei laboratorijoje atliekamus krūties vėžio tyrimus 25 tūkst. eurų suma parėmė žinoma įvairių kovos su vėžiu inciatyvų rengėja, kosmetikos kompanija „Avon“ .

Taiko pažangiausias technologijas

Prieš 15 metų įsteigtas LSMU MF Onkologijos institutas susideda iš Onkologijos ir hematologijos klinikos bei Onkologijos mokslo laboratorijos. Šioje laboratorijoje vykdomi fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai aprėpia platų onkologinių ir onkohematologinių ligų spektrą bei radiobiologinius eksperimentus.

Pagrindinė laboratorijos tyrimų kryptis – naujų vėžio prognozinių ir predikcinių biožymenų paieška: naudojant pacientų kraujo, navikų mėginius bei ląstelių kultūrų modelius, analizuojami genų sekos variantai, genų raiškos pokyčiai RNR ir baltymų lygmenyje.

Tyrimams taikomos pažangios technologijos – tikro laiko PGR, naujos kartos sekoskaitos (NKS), Western blot, tėkmės citometrijos ir kiti metodai. Taikant NKS technologijas jau atlikta apie 200 žmogaus egzomo sekoskaitos tyrimų.

Kita svarbi laboratorijos tyrimų kryptis – radiobiologija: analizuojamas  krūties vėžio ląstelių atsakas į jonizuojančią spinduliuotę, atliekama radiojautrumą didinančių fitocheminių medžiagų paieška.

Fundamentinės žinios – gydymui ir diagnostikai

Onkologijos mokslo laboratorijoje dirbantys biologai, genetikai glaudžiai bendradarbiauja su  gydytojais onkologais ir hematologais ir atlieka transliacinius tyrimus, kurių rezultatai tiesiogiai pritaikomi klinikinėje praktikoje.

LSMU MF Onkologijos institutas išsiskiria augančiomis mokslinių tyrimų apimtimis bei reikšmingais rezultatais tarptautinėje erdvėje.

Onkologijos instituto mokslininkai dalyvauja Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) veiklose. 2022 m. įsijungė į CERN Baltijos šalių universitetų grupę (angl. CERN Baltic Group), dalyvauja  „Dalelių fizikos konsorciumo“ veiklose, kurios telkia įvairių mokslo sričių ir krypčių Lietuvos mokslininkų pajėgas moksliniams tyrimams aktualiomis CERN tematikomis. Šio konsorciumo sudėtyje yra Radiobiologijos tyrimų grupė, atstovaujanti LSMU.

Reikšmingai išaugus mokslinių tyrimų apimtims ir mokslo publikacijų skaičiui, tikimasi, kad kryptinga plėtra sudarys prielaidas tolesniam Onkologijos instituto stiprėjimui ir dar didesniam indėliui į onkologijos mokslo pažangą Lietuvoje.

The post Naujos galimybės moksliniams tyrimams: atidaryta atnaujinta Onkologijos instituto Onkologijos mokslo laboratorija appeared first on LSMU.

Šių metų Kongreso tema – „Augti psichologijoje“ – kvietė reflektuoti ne tik asmeninį profesinį tobulėjimą, bet ir platesnį psichologijos augimą Lietuvoje, už jos ribų bei plėtojant tarpdiscipliniškumą. Kaip pabrėžta Kongreso atidarymo metu, augimas nėra atsitiktinis procesas – jis reikalauja krypties, struktūros ir kūrybinės drąsos. Ši idėja, simboliškai susieta su progresyvia Kauno miesto tarpukario raida ir Art Deco stilistika, atsispindėjo Kongreso simbolikoje bei socialinėje programos dalyje.

Kongreso programą sudarė 5 plenariniai pranešimai, kuriuose buvo nagrinėjamos aktualios šiuolaikinės psichologijos temos – nuo psichologijos istorijos iki praktinių bei visuomeninių iššūkių. Psichologė prof. dr. Roma Jusienė pranešime „Vaikai, jaunimas ir internetas: palikti be ryšio?“ analizavo vaikų ir jaunimo santykį su skaitmeninėmis technologijomis bei jų poveikį psichologinei gerovei, antropologė dr. Jekaterina Lavrinec pranešime „Tausojantis miestas: atokvėpio erdvės, lėtumas ir mikro-įvykiai“ kvietė pažvelgti į miesto aplinką kaip į psichologinę gerovę formuojantį veiksnį, psichologė prof. dr. Aistė Pranckevičienė pranešime „Sodas kaip terapija“ pristatė gamtos ir sodininkystės terapinį potencialą psichologinės sveikatos stiprinimui, psichologė prof. dr. Junona Silvija Almonaitienė pranešime „(Ne)mūsų istorijos: Wilhelmo Wundto idėjų ir darbų aidai Lietuvoje“ reflektavo psichologijos mokslo istorines ištakas ir jų atgarsius Lietuvos akademiniame kontekste. Tuo tarpu tarptautinis pranešimas, kurį Urszula Brzezińska (Lenkija), Ian Florence (JK) ir Mark Schittekatte (Belgija), „Building a Quality Testing Culture. Insights from the EFPA flagships: Test Review Model and the EuroTest – a test user qualification framework“, buvo skirtas psichologinio vertinimo kokybės standartams bei sėkmingoms tarptautinėms testavimo praktikoms Europoje apžvelgti, kadangi Lietuvoje psichologinio vertinimo standarto vis dar nėra ir tai kelia didelius iššūkius praktikoje dirbantiems psichologams.

Be plenarinių pranešimų, Kongrese pristatyti 95 įvairių formatų žodiniai bei stendiniai moksliniai ir praktiniai pranešimai, simpoziumai, diskusijos bei praktinės dirbtuvės. Pristatytų pranešimų gausa bei įvairovė atspindi šiuolaikinės psichologijos tarpdiscipliniškumą, aktyvią mokslo bei praktikos sąveiką ir psichologų bendruomenės poreikį burtis į kasmetinį renginį akademinėje aplinkoje.

Svarbus Kongreso aspektas – bendruomenės stiprinimas. Renginio metu buvo ne tik dalintasi naujausiais tyrimų rezultatais ir gerąja praktine patirtimi, bet ir kurta erdvė profesinei tapatybei stiprinti, bendradarbiavimo ryšiams megzti bei naujoms pažintims ir idėjoms generuoti. Kongreso Organizacinis komitetas dėkoja LSMU kolektyvams – akademiniam chorui ,,Neris”, tautinių šokių ansambliui ,,Ave Vita” ir folkloro ansambliui ,,Kupolė”, kurių dėka renginys buvo praturtintas lietuviškumą puoselėjančiomis dainomis, šokiais, Kauno tarpukario romansų dvasia ir sužadino dalyvių socialinę įtrauktį

Nuotraukos: Vincentas Photografas DogShows

The post Lietuvos psichologų kongresas 2026: Augti psichologijoje appeared first on LSMU.

Aiškėja, kad efektyviausiai mokomės ne monotoniškai kažką kartodami – o per gyvą patyrimą, prisitaikydami ir tyrinėdami. Šios įžvalgos jau keičia ne tik reabilitacijos ar sporto praktikas, bet ir suteikia platesnį požiūrį į žmogaus gebėjimą prisitaikyti prie nuolat kintančio pasaulio.

Apie tai – pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Slaugos fakulteto Sporto medicinos klinikos docente, Sveikatos tyrimų instituto vyresniąja mokslo darbuotoja, kineziterapeute Agne Slapšinskaite-Dackevičiene.

Pasak mokslininkės, mūsų judesiai nėra mechaninis tokių pačių veiksmų kartojimas – tai dinamiška, nuolat kintanti sistema, atspindinti mūsų fiziologiją, emocinę būseną. Kiekvieno mūsų judesiai – unikalūs: net menkiausias mikrojudesys gali veikti kaip unikalus biometrinis identifikatorius – tarsi piršto atspaudas.

Kas nauja atrasta ir konstatuota apie judesį, kuo šios įžvalgos ypatingos?

Judesys yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis – nuo įprastų rytinių veiksmų iki sudėtingos meninės ar profesinės veiklos. Tarkime, kavos puodelį ryte galite paimti tūkstančiu įvairiausių būdų, nes mūsų centrinė nervų sistema turi plačią judesių variaciją.

Tačiau šiuolaikinis mokslas vis aiškiau rodo, kad judesys nėra identiškai pakartojamas procesas. Remiantis Nikolajaus Bernšteino suformuluota idėja „pakartojimas be pakartojimo“, kiekvienas judesio atlikimas pasižymi tam tikru kintamumu, arba variacija.

Net jei tas pats žmogus nuolat atliks tą patį veiksmą, kaskart jis bus šiek tiek kitoks, atsižvelgiant į nervų sistemos būseną, nuovargį, emocijas ar cirkadinius ritmus. Dėl šios priežasties judesys tampa individualus – kaip parašas ar piršto atspaudas.

Šis individualumas turi praktinę reikšmę: kasdienėje patirtyje artimą žmogų dažnai atpažįstame būtent iš judėjimo būdo, specifinių judesių. Pasaulyje judesio analizė jau ganėtinai plačiai taikoma biometrikoje ir kriminalistikoje – tarkime, kai kuriose šalyse žmonės identifikuojami vien pagal eiseną.

Gebėjimas varijuoti judesius tiesiogiai susijęs su saugumu ir traumų prevencija. Žmogaus judesių variabilumas – puiki savybė, ji padeda prisitaikyti pasaulyje. Štai vaikai Lietuvoje nuo mažumės pripranta vaikščioti ant plikledžio ar ledo: jų centrinė nervų sistema ir raumenys mokėsi iš tos aplinkos, sąveikavo su ja. O atvykusių iš užsienio ir pirmą kartą Lietuvoje su ledu susidūrusių žmonių centrinė nervų sistema nėra pajėgi išsyk prisitaikyti – ir jie žymiai dažniau pargriūva.

Tačiau jeigu netreniruojame to variabilumo, nebandome atlikti veiksmo kitaip nei mums įprasta – mažiname savo judesio repertuarą, mažėja adaptacijos galimybės ir auga traumų rizika, ypač vyresniame amžiuje.

Variabilumą kaip galimybę galime plačiai taikyti ir reabilitacijos srityje, ir sporto salėje.

Judesys ir mokymasis: kaip jie susiję?

Judesys yra išmokstamas gebėjimas, glaudžiai susijęs su bendrais bet kokio mokymosi procesais. Tačiau tradicinis požiūris, grindžiamas pakartojimu, vis labiau kvestionuojamas.

Repeticinis mokymasis – kai veiksmas kartojamas identiškai – laikomas mažiau efektyviu, ypač vyresniame amžiuje. Pakartojimo būdu mokytis judesių vertėtų, jeigu jums mažiau nei 12 metų. Jei yra daugiau – judesį reikėtų atlikti ne daugiau kaip tris kartus: tada judesyje dar lieka subjektyvios informacijos, kuri yra nauja besimokančiajam.

Moksliniai duomenys rodo, kad per didelis kartojimas mažina naujos informacijos kiekį, todėl mokymasis lėtėja.

Alternatyva – kontekstinė interferencija ir diferencinis mokymasis. Šie metodai remiasi variacija: keičiama aplinka, užduotys, judesio atlikimo būdai. Diferencinis mokymasis, pristatytas prof. Wolfgango Schoellhorno, skatina sistemą saviorganizuotis, išlaikant aukštą „subjektyvios informacijos“ lygį – tai yra tai, kas besimokančiajam nauja.

Svarbu ir tai, kad judesio mokymasis nėra linijinis: net iš naujo mokantis anksčiau įvaldytą judesį, jis atliekamas kitaip, nes pasikeičia tiek kūnas, tiek patirtis. Pavyzdžiui, jei lankėtės sporto klube ar pas kineziterapeutą, ir po ilgokos pertraukos jau esate visiškai pamiršę tam tikrą judesį – vėl grįžę jo mokysitės visiškai kitaip, nei pirmąjį kartą. Kaip sakė Heraklitas, į tą pačią upę du kartus neįbrisi.

Šis, diferencinis, judesių mokymosi metodas iš sporto į reabilitacijos sritį persikėlė 2009 m. Kaip matome, mokslinės žinios į kasdienę praktiką keliauja kartais ir dešimtmečiais: Lietuvoje ir netgi Europoje, metodas – vis dar per mažai žinomas.

Beje, diferencinis mokymasis taikytas ir kitoms mokymosi sritims, tarkime, Vokietijos mokyklose šiuo metodu vaikai buvo mokomi rašyti. Vietoje vieno „teisingo“ modelio vaikams buvo sudaromos įvairios sąlygos eksperimentuoti – skirtingi rašymo pviršiai, rašymo priemonės, kūno padėtys. Siekta, kad visa tai išmėginęs ir sukaupęs labai įvairios ir skirtingos rašymo patirties, vaikas pats atrastų sau tinkamiausią judesio modelį, atrastų, kas optimalu jo centrinei nervų sistemai ir jo raumenynui.

Šis požiūris remiasi sistemų teorija, neurofiziologija ir reformine pedagogika (Ž. Ž. Ruso, F. Fröbelio, M. Montessori idėjomis), akcentuojančiomis individualią patirtį ir turtingą mokymosi aplinką.

Kur link šioje srityje suka pasaulinis mokslas, į ką telkiamas didžiausias dėmesys?

Šiuolaikinis judesio mokslas vystosi dviem kryptimis: technologijų integracijos ir subjektyvios informacijos analizės. Šiuo atžvilgiu išgyvename tikrą revoliuciją.

Pažangios technologijos – 3D judesio fiksavimo sistemos, nešiojami sensoriai, dirbtinis intelektas – leidžia analizuoti ne tik judesio parametrus, bet ir sudėtingesnius rodiklius, tokius kaip fluktuacijos. Jos gali veikti kaip biomarkeriai, padedantys diagnozuoti ar stebėti ligas, pavyzdžiui, Parkinsono.

Kas vyksta, tarkime, analizuojant tą pačią eiseną? Galime matyti ne tik žingsnio ilgį, greitį, amplitudę, vertinti gydymo veiksmingumą, bet ir stebėti vadinamąsias fluktuacijas – biomechaninio signalo virpesius. Jeigu žmogus serga Parkinsono liga, šie virpesiai skirsis nuo sveikų žmonių. Šį reiškinį tyrinėjantis profesorius Jeffrey Hausdorffas iš Tel Avivo universiteto teigia, kad fluktuacijos – ne koks papildomas triukšmas, o biomarkeris, padedantis identifikuoti pirmuosius „šąlančios“ eisenos, būdingos Parkinsono ligai, požymius.

Stebint skirtingų mokymosi būdų veiksmingumą, taikomi encefalogramos tyrimai atskleidžia, kaip keičiasi smegenų aktyvumas, kaip jos sužadinamos arba slopinamos judesio metu, kas vyksta po treniruotės, kuri buvo taikoma diferencinio mokymosi metu.

Kita svarbi kryptis – subjektyvios patirties vertinimas. Vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip žmogus jaučia savo kūną ir kaip interpretuoja judesį, kaip geba pajusti, kas vyksta kūne, atpažinti naują informaciją ir ją panaudoti prisitaikymui. Šis gebėjimas laikomas esminiu tiek mokymuisi, tiek aukšto meistriškumo sporte.

Objektyvi užduotis visiems gali būti ta pati – pavyzdžiui, pereiti gimnastikos buomą, tačiau subjektyvi patirtis skirsis iš esmės: profesionaliam sportininkui tai bus beveik automatinis veiksmas, mažiau patyrusiam žmogui – sudėtinga užduotis, o aukščio bijančiam asmeniui – galbūt net traumuojanti patirtis.

Todėl terapeutui, treneriui ar mokytojui svarbu ne tik matuoti judesį, bet ir suprasti, kaip žmogus jį patiria, o tinkamai parinktos nedidelės kliūtys gali padėti atskleisti, koks mokymosi metodas konkrečiam asmeniui tinkamiausias.

Apibendrinant – judesys ir mokymasis yra neatsiejami procesai, priklausomi nuo pradinių sąlygų ir nuolatinės kaitos. Net nedideli pokyčiai gali reikšmingai paveikti judesio atlikimą, ypač ankstyvame mokymosi etape. Todėl svarbiausia ugdyti gebėjimą varijuoti, prisitaikyti ir tyrinėti. Mokymasis vyksta ne per mechaninį kartojimą, o per gyvą patyrimą – kelią, kuris pats savaime tampa tikslu.

Pristatytas reabilitacijos ir sporto specialistams itin vertingas leidinys

Šios įžvalgos sukauptos knygoje „Diferencinis mokymasis kineziterapijoje“. Knygos sudarytojai – Wolfgangas Schoellhornas ir Agnė Slapšinskaitė-Dackevičienė. Kiti LSMU mokslininkai, kurie prisidėjo prie knygos rašymo – dr. Deivydas Velička ir Vidmantas Zaveckas.

Balandžio 27 dieną knygos „Diferencinis mokymasis kineziterapijoje“ pristatyme visuomenei vienas iš sudarytojų prof. Wolfgangas Schoellhornas, pateikdamas išsamius pavyzdžius, atskleidė, ko gali tikėtis skaitytojai.

„Dauguma metodų, kurie šiandien taikomi kineziterapijoje, iš pradžių buvo išbandyti sporte. Kitaip tariant, dabartiniai metodai yra ilgo su profesionaliais sportininkais rezultatas. Būtent todėl nesikoncentravome tik į vieną sritį, o plėtėme žinias ir jų pritaikymą plačiau“, – apie knygos atsiradimą pasakojo vienas iš sudarytojų. 

Susidomėję knyga turėjo galimybę ne tik pirmieji pavartyti leidinį, bet ir užduoti kylančius klausimus prof. W. Schoellhornui bei LSMU bendraautoriams.

The post Kineziterapeutė: žmogaus judesys – tarsi piršto atspaudas, o geriausiai mokomės per gyvą patyrimą appeared first on LSMU.