Sprendimų reikia dabar: žinomiausi pasaulyje probleminio interneto naudojimo tyrėjai – Seime
Probleminis interneto naudojimas (PIN) būdingas vienam iš 10 suaugusiųjų ir vienam iš 4 paauglių, o tokios jos formos kaip probleminis žaidimas ar lošimas, jau laikomi psichikos sutrikimais. Tai mokslu pagrįstos žinios, kurios turėtų ne tik kelti stiprų nerimą, bet ir versti veikti nedelsiant – sprendimų reikia nacionaliniu ir globaliu mastu, siekiant apsaugoti vaikų ir suaugusiųjų psichikos sveikatą. Problema aiški, tačiau ką daryti ir nuo ko pradėti pirmiausia – apie tai gegužės 14 d. Seime diskutavo politikai ir vieni žinomiausių pasaulyje probleminio interneto naudojimo tyrėjų.
„Problema aiški: matome dar vieną skaitmenizacijos pusę – rizikas fizinei ir psichikos sveikatai, turinčias ir aiškią ekonominę kainą. Nuo interneto priklausomo žmogaus svarbios gyvenimo sritys gali nukentėti tiek, kad pasekmes galiausiai patirs visa visuomenė. Sprendimų reikia dabar, laukti nebegalime. Ir dar viena svarbi aplinkybė – naujausi sprendimai už Atlanto, kai interneto platformos pripažintos atsakingomis dėl tyčia kuriamo priklausomybę skatinančio dizaino. Tai aiškus signalas, kad problema peržengė mokslo tyrimų ribas ir reikalauja neatidėliotinų sprendimų“, – sako LSMU Neuromokslų instituto mokslininkas dr. Julius Burkauskas.
Šis renginys Seime – tai itin reta proga Lietuvos visuomenei ir sprendimų priėmėjams išgirsti pasaulinio lygio mokslininkus, daugelį metų nuosekliai tyrinėjančius probleminį interneto naudojimą. Jie atvyko į Lietuvą skaityti pranešimus konferencijoje „Nuo tyrimų prie veiksmų: saugesnis ir sveikesnis jaunimo skaitmeninis rytojus“.
Anot konferencijos globėjos, Seimo Pirmininko pavaduotojos Orintos Leiputės, skaitmeninė aplinka šiandien turi globalią įtaką formuojant jaunų žmonių kasdienybę, jų savijautą ir socialinius ryšius, todėl itin svarbu susipažinti su tarptautine patirtimi jaunimo skaitmeninės gerovės ir psichikos sveikatos srityje. „Ši konferencija – tai vieta, kur mokslas tampa realių sprendimų pagrindu. Tokie forumai stiprina Lietuvos vaidmenį visai Europai aktualiuose procesuose. Privalome ne vien stebėti, bet ir aktyviai kurti saugesnę skaitmeninę erdvę vaikams ir jaunimui“, – pabrėžia O. Leiputė.
Mokslininkai dalinosi savo šalių pamokomis, įvardijo realų probleminio interneto naudojimo mastą Europoje ir Lietuvoje, aptarė tikslines intervencijas, galinčias mažinti šio reiškinio paplitimą ir aptarė strategines gaires, kaip pažaboti konkrečias su internetu susijusias rizikas – nuo saugumo iki aktyviai skatinamų lošimų ir žaidimų.
Konferencijoje buvo aptariami ir pirmieji rezultatai tarptautinio, 14-oje šalių vykdomo tyrimo „BootStRaP“, kuris ir telkia šiuos aukščiausio lygio mokslininkus bendram tikslui – mažinti paauglių probleminio interneto naudojimo rizikas. Šio tyrimo išskirtinumas – ne tik jo siekis padėti formuoti politines kryptis jaunimo apsaugai skaitmeninėje erdvėje Europos ir globaliu mastu, bet ir nuoseklus jaunimo įtraukimas ne tik kaip tyrimo dalyvių, bet ir kaip aktyvių bendrakūrėjų. Jaunuoliai kartu su mokslininkais kuria tyrimo architektūrą, vizualinius ir kitus sprendimus, pataria tyrėjams pačiais įvairiausiais klausimais.
Ši Seime vykusi konferencija – įžanga į Lietuvoje gegužės 15-17 d. vykusį 12–16 metų jaunimo atstovų iš 9 šalių susitikimą, kur jie toliau dirbo drauge su šios konferencijos pranešėjais – mokslininkais iš Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Šveicarijos, Vokietijos, Portugalijos, Estijos, Australijos, Gibraltaro, Italijos ir Lietuvos.
Džiugu, kad su šiais mokslininkais darbavosi ir mūsų šalies mokiniai ir mokytojai iš „BootStRaP“ tyrime dalyvaujančių mokyklų, turėdami galimybę tiesiogiai diskutuoti ir dalintis patirtimi su tarptautine komanda, kad ieškomi sprendimai atlieptų realią paauglių patirtį internete.
- Konferencijos įrašas lietuvių kalba (vertimas)
- Konferencijos Įrašas anglų kalba (originalas)
- Konferencijos PROGRAMA
Nuotraukos: O. Posaškova