Lietuvos psichologų kongresas 2026: Augti psichologijoje

2026 m. balandžio 24–25 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos psichologijos katedroje vyko Lietuvos psichologų kongresas – vienas svarbiausių, visų krypčių psichologus mokslininkus bei praktikus vienijančių renginių Lietuvoje, subūręs daugiau nei 200 dalyvių. Kongresas kas penkerius metus organizuojamas vis kitame psichologus rengiančiame šalies universitete – LSMU paskutinį kartą vyko pandemijos metu nuotoliu. Kasmetinis renginys ne tik atspindi psichologijos raidą Lietuvoje, bet ir suburia šalies psichologų bendruomenę bendram dialogui apie mokslo ir praktikos kryptis, tarpdiscipliniškumą bei ateities perspektyvas.

Šių metų Kongreso tema – „Augti psichologijoje“ – kvietė reflektuoti ne tik asmeninį profesinį tobulėjimą, bet ir platesnį psichologijos augimą Lietuvoje, už jos ribų bei plėtojant tarpdiscipliniškumą. Kaip pabrėžta Kongreso atidarymo metu, augimas nėra atsitiktinis procesas – jis reikalauja krypties, struktūros ir kūrybinės drąsos. Ši idėja, simboliškai susieta su progresyvia Kauno miesto tarpukario raida ir Art Deco stilistika, atsispindėjo Kongreso simbolikoje bei socialinėje programos dalyje.

Kongreso programą sudarė 5 plenariniai pranešimai, kuriuose buvo nagrinėjamos aktualios šiuolaikinės psichologijos temos – nuo psichologijos istorijos iki praktinių bei visuomeninių iššūkių. Psichologė prof. dr. Roma Jusienė pranešime „Vaikai, jaunimas ir internetas: palikti be ryšio?“ analizavo vaikų ir jaunimo santykį su skaitmeninėmis technologijomis bei jų poveikį psichologinei gerovei, antropologė dr. Jekaterina Lavrinec pranešime „Tausojantis miestas: atokvėpio erdvės, lėtumas ir mikro-įvykiai“ kvietė pažvelgti į miesto aplinką kaip į psichologinę gerovę formuojantį veiksnį, psichologė prof. dr. Aistė Pranckevičienė pranešime „Sodas kaip terapija“ pristatė gamtos ir sodininkystės terapinį potencialą psichologinės sveikatos stiprinimui, psichologė prof. dr. Junona Silvija Almonaitienė pranešime „(Ne)mūsų istorijos: Wilhelmo Wundto idėjų ir darbų aidai Lietuvoje“ reflektavo psichologijos mokslo istorines ištakas ir jų atgarsius Lietuvos akademiniame kontekste. Tuo tarpu tarptautinis pranešimas, kurį Urszula Brzezińska (Lenkija), Ian Florence (JK) ir Mark Schittekatte (Belgija), „Building a Quality Testing Culture. Insights from the EFPA flagships: Test Review Model and the EuroTest – a test user qualification framework“, buvo skirtas psichologinio vertinimo kokybės standartams bei sėkmingoms tarptautinėms testavimo praktikoms Europoje apžvelgti, kadangi Lietuvoje psichologinio vertinimo standarto vis dar nėra ir tai kelia didelius iššūkius praktikoje dirbantiems psichologams.

Be plenarinių pranešimų, Kongrese pristatyti 95 įvairių formatų žodiniai bei stendiniai moksliniai ir praktiniai pranešimai, simpoziumai, diskusijos bei praktinės dirbtuvės. Pristatytų pranešimų gausa bei įvairovė atspindi šiuolaikinės psichologijos tarpdiscipliniškumą, aktyvią mokslo bei praktikos sąveiką ir psichologų bendruomenės poreikį burtis į kasmetinį renginį akademinėje aplinkoje.

Svarbus Kongreso aspektas – bendruomenės stiprinimas. Renginio metu buvo ne tik dalintasi naujausiais tyrimų rezultatais ir gerąja praktine patirtimi, bet ir kurta erdvė profesinei tapatybei stiprinti, bendradarbiavimo ryšiams megzti bei naujoms pažintims ir idėjoms generuoti. Kongreso Organizacinis komitetas dėkoja LSMU kolektyvams – akademiniam chorui ,,Neris”, tautinių šokių ansambliui ,,Ave Vita” ir folkloro ansambliui ,,Kupolė”, kurių dėka renginys buvo praturtintas lietuviškumą puoselėjančiomis dainomis, šokiais, Kauno tarpukario romansų dvasia ir sužadino dalyvių socialinę įtrauktį

Nuotraukos: Vincentas Photografas DogShows