ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS (05)

Temos aktualumas ir darbo tikslas: Lytinių hormonų pokyčiai pasireiškia įvairaus amžiaus moterims ir tai neretu atveju daro įtaką ir periodonto audinių sveikatai. Hormoninės kontracepcijos vartojimas dažnai keičia moterų hormoninę pusiausvyrą ir gali lemti pakitimus burnos ertmėje. Ši tema literatūroje nėra pakankamai išanalizuota, stebimas informacijos trūkumas, ypač vertinant būsimųjų burnos priežiūros specialistų žinias ir požiūrį. Darbo tikslas: įvertinti LSMU Odontologijos fakulteto studentų požiūrį bei žinias apie hormoninių pokyčių ir hormoninės kontracepcijos įtaką moterų periodonto audinių sveikatai. Medžiaga ir metodai: Kiekybinis tyrimas buvo vykdomas 2026 m. sausio-kovo mėn., naudojant autorės sukurtą klausimyną. Tyrime dalyvavo 117 LSMU OF burnos higienos 3, 4 kurso ir 3, 4, 5 kurso odontologijos studentų. Duomenys buvo analizuojami naudojantis ,,IBM SPSS Statistics“ 30.0.0.0 programos versiją. Duomenims aprašyti buvo naudojama aprašomoji statistika, taikytas χ2 kriterijus ir jo laisvės laipsnių skaičius (lls). Skirtumas buvo laikomas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Rezultatai: Dauguma LSMU OF burnos higienos ir odontologijos studentų teisingai išskiria būdingiausius galimus periodonto audinių pakitimus brendimo, menstruacinio ciklo ir menopauzės laikotarpiais, tačiau žinias įsivertina nepakankamai (43,6 proc., n=51). Daugiau nei pusė visų respondentų nurodo informacijos trūkumą ir apie hormoninės kontracepcijos poveikį periodonto audiniams, bet simptomus dauguma nurodo teisingai. Abiejų krypčių studentai panašiai išskiria šios temos svarbumą ir pacienčių konsultavimo svarbą. Palyginus rezultatus tarp grupių, burnos higienos studentai statistiškai reikšmingai dažniau išskiria teisingas hormoninių pokyčių ir hormoninės kontracepcijos galimas išraiškas burnos ertmėje, palyginti su odontologijos studentais (p<0,05). Bendras studentų požiūris į šios temos aktualumą statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Darbo išvada: LSMU OF burnos higienos ir odontologijos studentų žinios apie hormoninių pokyčių ir hormoninės kontracepcijos galimą poveikį periodonto audinių sveikatai yra geros, tačiau neužtikrintos ir statistiškai reikšmingai skiriasi (p<0,05). Abiejų krypčių studentų požiūris šia tema yra teigiamas ir statistiškai reikšmingai nesiskiria (p>0,05).

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Nėštumo metu vykstantys fiziologiniai ir hormoniniai pokyčiai gali turėti ypatingą reikšmę burnos sveikatai, o dėl nepakankamų žinių ir burnos priežiūros įpročių didėja rizika susirgti dantų ir dantenų ligomis. Pakankamos žinios ir įpročiai yra labai svarbūs siekiant išsaugoti burnos sveikatą. Šio tyrimo tikslas: įvertinti nėščiųjų žinias, burnos higienos priežiūros įpročius ir jų sąsają su burnos sveikata. Medžiaga ir metodai. Atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant anoniminę anketą bei paskelbiant viešą kvietimą privačiose „Facebook“ nėščiųjų grupėse. Tyrime dalyvavo 119 nėščiųjų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 30.0.0.0“ programą. Tyrime taikyti aprašomosios statistikos metodai. Ryšiui tarp kokybinių kintamųjų buvo taikytas χ² (chi kvadrato) kriterijus, statistiškai reikšmingu skirtumu laikytas rezultatas, kai p< 0,05. Rezultatai. Gauti rezultatai rodo, jog nėščiosios turi pakankamus burnos priežiūros įpročius ir didžiausia tiriamųjų dalis dantis valė du kartus per dieną ar dažniau, rinkosi dantų pastą su fluoru, tačiau tarpdančių priemonių naudojimas buvo retas ir kasdien šias priemones naudojo tik 27,3 %. Pastebėta, jog profesionalią burnos higieną ne visos atlieka reguliariai, o respondentės kurios nurodė dažną kraujavimą, statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, jog ši procedūra atlikta seniau nei prieš metus (p< 0,05). Vertinant žinias, nustatyta, jog nėščiosios žino apie dantenų pokyčius ir ėduonies riziką nėštumo metu, tačiau fluoro dantų pastos pasirinkimas buvo dažnesnis tarp tų, kurios žinojo apie jo naudą ėduonies prevencijai (p< 0,05). Žinių spragos stebimos apie galimą ryšį tarp periodonto ligų, prastos burnos higienos ir priešlaikinio gimdymo, sunkesnio pastojimo. Respondentės, kurios lankėsi pas odontologą šio nėštumo metu, statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, jog specialistai suteikia pakankamai informacijos apie burnos priežiūrą (p< 0,05). Reikšmingų sąsajų tarp žinių ir burnos sveikatos būklės nenustatyta (p> 0,05). Išvados. Nors didžioji dalis nėščiųjų laikosi burnos priežiūros rekomendacijų, tačiau tarpdančių priemonių naudojimas ar reguliari profesionali burnos higiena nėra pakankami. Nėščiosios pasižymėjo geromis žiniomis, tačiau stebimos žinių spragos sudėtingesniuose aspektuose, tokiuose kaip galimas ryšys tarp periodonto ligų, prastos higienos ir nėštumo eigos. Nustatyta, jog įpročiai yra susiję su burnos sveikatos būkle, tačiau sąsajų tarp žinių ir burnos sveikatos būklės nenustatyta.

Problemos aktualumas. Burnos sveikata yra svarbi bendros žmogaus sveikatos dalis, o tinkama burnos higiena padeda išvengti įvairių burnos ligų. Burnos skalavimo skysčiai dažnai naudojami kaip papildoma burnos priežiūros priemonė. Tačiau jų sąsaja su burnos sveikata nėra vertinama vienareikšmiškai. Tikslas. Įvertinti burnos skalavimo skysčių sąsają su burnos sveikata skirtingose amžiaus grupėse. Tyrimo metodai. Tyrimas atliktas naudojant anoniminę anketinę apklausą. Tyrime dalyvavo 111 respondentų. Buvo analizuojami burnos skalavimo skysčių naudojimo ypatumai bei subjektyviai vertinama (dantenų kraujavimas, blogas burnos kvapas) burnos sveikata. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinę programą, taikant χ2 kriterijų, reikšmingumo lygmuo - p < 0.05. Rezultatai. Nustatyta, kad burnos skalavimo skysčių naudojimas tarp skirtingų amžiaus grupių šiek tiek, skyrėsi, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p = 0,120). Taip pat, nenustatyta statistiškai reikšminga sąsaja tarp amžiaus ir dantenų kraujavimo bei amžiaus ir blogo burnos kvapo (p > 0.05). Bet pastebėtos tam tikros tendencijos. Išvados. Šiame tyrime, burnos skalavimo skysčių naudojimas nėra statistiškai reikšmingai susijęs su subjektyviai vertinama burnos sveikata. Amžius taip pat neturėjo reikšmingos įtakos vertintiems burnos sveikatos rodikliams.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Dažnas papildų bei energetinių gėrimų vartojimas sportuojant turi įtakos ne tik visam organizmui, bet ir burnos sveikatai, ir ne visada tas poveikis būna teigiamas. Daugelio burnos sveikatos sutrikimų, kuriuos patiria atletai, galima būtų išvengti, jei sportininkai būtų labiau apšviesti apie galimą poveikį bei reguliariai lankantis pas burnos sveikatos specialistus. Šiuo tyrimu siekiama sužinoti, kokį poveikį burnos sveikatai daro papildai bei energetiniai gėrimai, vartojami atletų. Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo profesionalūs sportininkai nuo 18 metų. Iš viso į 26 klausimus atsakinėjo 113 respondentų. Statistinė tyrimo dalis buvo atlikta naudojant IBM SPSS Statistics programinį paketą (30 versija) bei Microsoft Excel (2019) programą. Ryšys buvo laikytas reikšmingas, kai p < 0,05. Rezultatai. 63,7 proc. respondentų vartoja energetinius gėrimos, o elektrolitus vartoja 58,4 proc. bei šiuos gėrimus dažniausiai vartoja po treniruotės (53,1 proc.). Dažniausiai vartojami papildai buvo proteinas (31,0 proc.), kreatinas (26,5 proc.) bei amino rūgštys (35,4 proc.), o šiuos papildus 21,2 proc. vartojo treniruočių metu, 28,3 proc. nepriklausomai nuo treniruotės. Daugiau kaip pusė respondentų pastebi kraujuojančias dantenas (54,9 proc.), dantų jautrumą (55,8 proc.) ir skausmą (51,3 proc.) bei blogą burnos kvapą (56,6 proc.). Dauguma žinojo, kad energetiniai gėrimai turi neigiamą poveikį burnos sveikatai (85,0 proc.), taip pat ir apie papildų daromą poveikį burnos sveikatai (80,5 proc.). Tačiau paklausus, ar kas nors užsiminė apie galimą poveikį net 59,4 proc. atsakė, kad ne. Išvados. Papildai ir energetiniai gėrimai iš dalies turi įtakos burnos sveikatai. Dauguma atletų žino apie galimą poveikį burnos sveikatai, vartojant energetinius gėrimus bei papildus. Tačiau trūksta specialisttų įsitraukimo bei pačių atletų susidomėjimo.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Burnos ir bendros organizmo sąsajos atskleidžia dvikryptį ryšį tarp burnos mikrobiotos disbiozės ir sisteminių ligų. Sisteminės ligos gali pasireikšti klinikiniais požymiais burnoje, o burnos mikrobiota gali būti susijusi su sisteminių ligų eiga ir paciento bendra sveikata. Laiku pastebėti simptomai leidžia pradėti ankstyvą gydymą, geriau informuoti pacientą ir tinkamą jo nukreipimą. Todėl darbo tikslas – įvertinti burnos higienistų informuotumą apie burnos mikrobiotos disbiozės vaidmenį sisteminių ligų patogenezėje bei įvertinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą profesinėje praktikoje. Medžiaga ir metodai. Buvo atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 119 burnos higienistų. Tyrimui atlikti naudota anoniminė anketa. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programos 31.0.2.0 versiją. Kintamųjų sąsajų hipotezėms tikrinti buvo taikytas chi–kvadrato kriterijus, o proporcijų skirtumams nustatyti – z kriterijus. Rezultatai statistiškai reikšmingi buvo laikomi, kai p<0,05. Rezultatai. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad 48,7 proc. burnos higienistų turėjo pakankamą informuotumą apie burnos mikrobiotą, disbiozę ir jos reikšmę sisteminių ligų patogenezėje. Respondentų informuotumas apie sistemines ligas, jų klinikinius požymius burnos ertmėje buvo nevienodas, nes pakankamą informuotumo lygį pasiekė 47,1 proc. respondentų. Beveik visi burnos higienistai burnos mikrobiotos disbiozę siejo su cukriniu diabetu, tačiau kai kurių sisteminių ligų klinikinių požymių burnos ertmėje atpažinimas buvo nepakankamas. Prasčiausiai atpažinti grybelinės infekcijos, dantenų uždegimas, liežuvio deginimas ir rijimo sutrikimai kaip galimi su sisteminėmis ligomis susiję burnos ertmės pokyčiai. Tik 26,9 proc. burnos higienistų pažymėjo bendradarbiaujantys su kitų priežiūros specialistais, o iš jų 13,4 proc. tai darantys kartą per mėnesį. Dažniausiai vyksta bendradarbiavimas su šeimos gydytojais, mažiau su gastroenterologais ir kardiologais. Išvados. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pakankamą informuotumą apie burnos mikrobiotos disbiozės vaidmenį sisteminių ligų patogenezėje, sistemines ligas ir jų pasireiškimą burnos ertmėje turėjo tik apie pusė burnos higienistų, o tarpdisciplininis bendradarbiavimas praktikoje labai mažai taikomas.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Fiksuoti ortodontiniai aparatai apsunkina dantų paviršių valymą, sudaro palankesnes sąlygas apnašų kaupimuisi ir gali didinti karieso riziką. Tinkama individuali burnos higiena, reguliarūs vizitai pas specialistus ir mitybos kontrolė yra svarbūs veiksniai, siekiant išvengti nepalankių burnos būklės pokyčių ortodontinio gydymo metu. Tyrimo tikslas – ištirti burnos higienos įpročių sąsajas su karieso rizika pacientams, nešiojantiems ar nešiojusiems fiksuotus ortodontinius aparatus. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas kiekybinis momentinis tyrimas. Tyrimo instrumentas – anoniminė internetinė anketa. Iš viso tyrime dalyvavo 137 respondentai, o pagrindinei analizei atrinkti 92 tiriamieji, pažymėję fiksuotus ortodontinius aparatus. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 30.0 programą. Taikyta aprašomoji statistika, χ² kriterijus ir Fisher tikslusis kriterijus. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05. Rezultatai. Dauguma respondentų dantis valė du kartus per dieną (71,7 %) ir naudojo dantų pastą su fluoridu (77,2 %). Dažniausiai naudotos papildomos priemonės buvo tarpdančių šepetėliai (68,5 %), tarpdančių siūlas (50,0 %) ir burnos irigatorius (44,6 %). Reguliariai pas burnos higienistą lankėsi daugiau nei pusė tiriamųjų, o ortodonto konsultacijos dėl burnos higienos buvo susijusios su dažnesniais vizitais pas burnos higienistą (p = 0,024). Dažniausiai nurodyti burnos būklės pokyčiai buvo pasunkėjusi prieiga prie dantų paviršių (82,6 %), padidėjęs apnašų kiekis (70,7 %) ir dantų jautrumas (53,3 %). Padidėjęs apnašų kiekis reikšmingai siejosi su dantenų kraujavimu, spalvos pokyčiais ir karieso gydymu ortodontinio gydymo laikotarpiu. Dažnas saldžių užkandžių vartojimas buvo susijęs su karieso gydymu (p = 0,003), o rūgščių vaisių vartojimas – su spalvos pokyčiais ant dantų (p = 0,020). Išvados. Pacientams, nešiojantiems ar nešiojusiems fiksuotus ortodontinius aparatus, burnos priežiūra gydymo metu išlieka sudėtinga. Nors dauguma respondentų nurodė naudojantys pagrindines burnos higienos priemones, daliai jų pasireiškė nepalankūs burnos būklės pokyčiai – dantenų kraujavimas, dantų spalvos pokyčiai ir karieso gydymo poreikis. Nustatytos sąsajos tarp apnašų kiekio, profesionalios burnos higienos, pacientų informuotumo ir mitybos įpročių rodo, kad ortodontinio gydymo metu svarbu stiprinti individualią burnos higieną, reguliariai lankytis pas specialistus ir kontroliuoti saldžių bei rūgščių produktų vartojimą.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Ortodontinis gydymas yra glaudžiai susijęs su burnos sveikatos priežiūra, kurios svarba išlieka ir pasibaigus aktyviai ortodontinio gydymo fazei. Fiksuoti retenciniai aparatai yra būtini gydymo rezultatams išlaikyti, tačiau jie sudaro sąlygas apnašų kaupimuisi, taip didinant dantenų uždegimo ir kitų periodonto ligų riziką. Dėl šių priežasčių pacientų gebėjimas laikytis burnos higienos rekomendacijų yra itin svarbus. Šį gebėjimą lemia ne tik pacientų turimos žinios, bet ir jų motyvacija burnos priežiūrai. Tyrimo tikslas - nustatyti pacientų, gydytų ortodontinėmis priemonėmis ir turinčių fiksuotus retencinius aparatus, individualios burnos higienos įpročius ir burnos priežiūros motyvaciją. Medžiaga ir metodai: Tyrimas atliktas 2026 m. vasario – balandžio mėnesiais, jame dalyvavo 111 respondentų. Tyrimui vykdyti parengtas klausimynas, o apklausa vykdyta per „www.apklausa.lt“ internetinį puslapį, užtikrinant respondentų anonimiškumą. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 29.0” programą. Taikytas chi kvadrato testas (χ2), z kriterijus, bei Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientas. Reikšmingumo lygmuo p < 0,05. Rezultatai: Nustatyta, kad visi respondentai naudoja dantų šepetėlį, 98,2 proc. naudoja dantų pastą ir tik 11,7 proc. respondentų nenaudoja tarpdančių valymo priemonių. Didžioji dalis apklaustųjų pasižymėjo labai stipria motyvacija burnos priežiūrai (61,3 proc.), o vidutiniškai savo motyvaciją įvertino 38,7 proc. apklaustųjų. Nustatyta, kad sveikatos aspektai yra labiausiai motyvuojantys veiksniai rūpintis burnos higiena (76,6 proc.). Išvados: Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp lyčių ar amžiaus grupių burnos higienos įpročiuose nerasta. Nustatyta, kad stipresnė motyvacija yra susijusi su geresniu burnos higienos laikymusi – dažnesniu ir ilgesniu dantų valymu (p < 0,05), bei labiau motyvuoti pacientai reikšmingai dažniau nurodė, kad ortodontinis gydymas padėjo suformuoti naujus burnos higienos įpročius (p < 0,05).

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Sudėtinga karių darbo aplinka bei daugelio karių žalingi mitybos įpročiai ir tabako vartojimas gali paspartinti burnos sveikatos sutrikimų atsiradimą. Dantų bei dantenų skausmas gali sutrikdyti tarnybos atlikimo kokybę. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kokie karių burnos higienos įpročiai, žinios ir požiūris į burnos sveikatą. Medžiaga ir metodai. Atliktas kiekybinis aprašomasis momentinis tyrimas naudojant klausimyną. Tyrime dalyvavo 111 Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnaujančių karių. Statistinių duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 30.0.0.0” programos paketą. Naudotas chi-kvadrato kriterijus, skirtumas laikomas statistiškai reiksmingu, kuomet p < 0,05. Rezultatai. 64 proc. respondentų dantis valo du kartus per dieną, 58,6 proc. naudoja minkštą arba labai minkštą dantų šepetėlį, 62,1 proc. valo tarpdančius, bet nevisi tai atlieka reguliariai, kartą per dieną – iš valančiųjų vyrų – 42 proc., o iš valančių tarpdančius moterų – 42,1 proc. 56,8 proc. tyrimo dalyvių nežino ar jų naudojamoje dantų pastoje yra fluoro. 78,4 proc. girdėjo apie dantų ėduonį, bet apie periodonto ligas rečiau – apie gingivitą 48,6 proc., o apie periodontitą 55 proc. Dažniausiai burnos vėžio rizikos veiksniu, karių žiniomis, nustatytas rūkymas (81,1 proc.). 48,6 proc. reguliariai lankosi pas burnos higienistą, 41,4 proc. lankosi profilaktiškai pas odontologą, o 55 proc. tik pajutus skausmą. Tiriamųjų žiniomis, dažniausiai jiems diagnozuotas dantų ėduonis (37,8 proc.), o periodonto ligos tik 9,9 proc. Išvados. Tyrime dalyvavę kariai geba suvokti dėl ko atsiranda dantų ėduonis, tačiau trūksta žinių apie periodonto ligas – gingivitą ir periodontitą. Gyvenimo sąlygos karių tarnybos metu gali sutrikdyti kasdienę burnos priežiūros rutiną, dėl ko vėliau gali atsirasti burnos sveikatos problemų, todėl kariai turėtų skirti ypatingą dėmesį burnos higienai. Lietuvos karių burnos higienos įpročiai ir žinios yra baziniai, didžioji dalis geba tinkamai pasirūpinti savo burnos sveikata, tačiau, yra tam tikrų spragų, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį atliekant mokymus kariams apie burnos higieną bei burnos sveikatą.

Problemos aktualumas. Mitybos ir burnos priežiūros ypatumų įtaka burnos sveikatai yra plačiai žinoma ir toliau nagrinėjama sritis, kuria siekiama sumažinti neigiamą poveikį ir didinti burnos sveikatos išsaugojimą. Mamų burnos sveikatos raštingumas yra svarbus siekiant apsaugoti jau pirmuosius vaiko dantis. Ši tema aktuali siekiant įvertinti mamų žinias apie sveiką mitybą, burnos sveikatą ir tinkamą elgseną, siekiant išvengti pasekmių jų vaikų burnos sveikatai. Darbo tikslas. Įvertinti mamų burnos sveikatos raštingumą bei žinias apie sveiką mitybą ir nustatyti jų įtaką vaikų burnos sveikatai. Medžiagos ir metodai. Tyrime dalyvavo 201 mamos, auginančios vaikus iki 18 metų amžiaus. Dalyvės buvo prašomos užpildyti anoniminę anketą, kurią sudarė 48 klausimai. Respondenčių burnos sveikatos raštingumui nustatyti naudotas Oral Health Literacy Profile (OHLP) klausimynas, o mitybos įpročiams – Healthy Diet Index (HDI). Statistinei duomenų analizei pasitelkta IBM SPSS programa. Analizei atlikti buvo taikoma Chi kvadrato kriterijus (χ2) , atsižvelgiant į sąryšio laisvės laipsnio skaičių (lls). Skirtumams tarp grupių palyginti, naudoti koreguoti Bonferroni poriniai palyginimai, naudojant z testą. Rezultatai. Rezultatai parodė, kad bendras burnos sveikatos raštingumo lygio balų vidurkis buvo vidutinis – 52,97 (SN = 20,79), o balai svyravo nuo 13,33 iki 93,33. 55,7 proc., respondenčių teigė, kad dantis valosi apie 2 minutes. 64,7 proc., keičia dantų šepetėlį kas 3 mėnesius, o dantų pastą su fluoru du kartus dienoje naudoja 59,2 proc. respondenčių. Pagal mitybos įpročius, 49,8 proc., respondenčių pateko į geros mitybos grupę. 31,8 proc., motinų pasižymėjo prasta, o 18,4 proc., - vidutine mitybos kokybe. Nustatyti sistemiškai reikšmingi ryšiai tarp motinų burnos sveikatos raštingumo ir vaikų burnos sveikatos būklės. Aukšto raštingumo grupėje vaikai, dažniau neturėjo ėduonies pažeistų dantų (87,5 proc.), lyginant su vidutinio ir žemo burnos sveikatos raštingumo grupėmis, atitinkamai 60,4 proc., ir 65, proc., (p < 0,001). Išvados. Motinų žinios turi įtakos prisidedant prie vaiko burnos sveikatos būklės. Nustatyta tendencija, kad aukštesnis burnos sveikatos raštingumo lygis siejasi su geresniais vaikų burnos sveikatos rodikliais. Geresnius mitybos įpročius turėjo beveik pusė respondenčių, o tai asocijavosi su geresne vaikų burnos sveikata. Raktiniai žodžiai. Burnos sveikatos raštingumas, mitybos įpročiai, vaikų burnos sveikata.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Bruksizmas - tai veido raumenų disfunkcija, kuriai būdingas nevalingas dantų griežimas ar sukandimas, dažniausiai pasireiškiantis miegant. LSMU Medicinos studijų programos studentai, kaip būsimi sveikatos priežiūros specialistai, turėtų turėti pakankamai žinių apie dantų bruksizmą, kad galėtų atpažinti simptomus, įvertinti rizikos veiksnius ir nukreipti pacientus tinkamam gydymui. Taigi, šio tyrimo tikslas - nustatyti LSMU medicinos studijų programos I ir V kurso studentų žinias apie bruksizmą sukeliančius veiksnius ir jų poveikį burnos sveikatai. Medžiaga ir metodai. Vienmomentis kiekybinis tyrimas buvo atliktas patalpinus klausimyną, kurį sudarė 21 klausimas, į socialinio tinklo ,,Facebook“ dvi grupes: LSMU STUDENTAI ir LSMU Pirmakursiai 2025. Tyrimo buvo atliekamas nuo 2025-12-30 iki 2026-01-26. Tiramoji populiacija LSMU Medicinos studijų programos I ir V kurso studentai. Tyrimo duomenų analizei atlikti buvo panaudota specializuotos statistinės programinės įrangos IBM SPSS Statistics 29.0.1.0 versija. Rezultatai. Didžioji dalis Medicinos studijų programos tiek I kurso, tiek V kurso studentų sutiko, kad pagrindinės dantų bruksizmą lemiančios priežastys gali būti stresas ir (ar) nerimas, miego sutrikimai bei žalingi įpročiai. Daugiau nei pusė abiejų kursų studentų teigė, kad dantų bruksizmo išraiškos burnoje gali būti tokios, kaip dantų griežimas ar stiprus sukandimas, žandikaulio arba veido raumenų skausmas, dantų nudilimas arba emalio nusidėvėjimas. 70,79 % visų studentų, patiriančių dantų bruksizmą, sukeliantiems veiksniams mažinti taikė tik sportą ir nenaudojo jokių papildomų priemonių. Išvados. LSMU Medicinos studijų programos V kurso studentai išsamiau žino dantų bruksizmo priežastis, jų išraiškas burnoje bei tinkamas profilaktines priemones.