Pociūtė, Paulina

SANTRAUKA Rėčkutė, G. (2026). Bipolinį afektinį sutrikimą turinčių žmonių artimųjų stigmatizacijos patirtys (sveikatos psichologijos baigiamasis bakalauro darbas). Mokslinis vadovas – lekt. Paulina Pociūtė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 56 p. Tyrimo problema. Bipolinis afektinis sutrikimas yra sunkus psichikos sutrikimas, kurio pasekmės apima ne tik jį turintį žmogų, bet ir jo artimuosius. Psichikos sutrikimų stigma dažniausiai analizuojama iš šių sutrikimų turinčių žmonių perspektyvos, todėl artimųjų stigmatizacijos patirtys lieka menkai išnagrinėtos. Lietuvoje kokybinių tyrimų, siekiančių atskleisti bipolinį afektinį sutrikimą turinčių žmonių artimųjų stigmatizacijos patirtis nepavyko rasti. Todėl, siekiant išplėsti mokslines žinias, apie tai kaip bipolinį afektinį sutrikimą turinčių žmonių artimieji patiria stigmatizaciją, aktualu atlikti tyrimą šia tema. Tyrimo tikslas – atskleisti bipolinį afektinį sutrikimą turinčių asmenų artimųjų stigmatizacijos patirtis. Tyrimo dalyviai. Artimieji, stipriai įsitraukę į bipolinį afektinį sutrikimą turinčio žmogaus gyvenimą (n=5). Tyrimo metodai. Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis metodas. Tyrime dalyvavo 5 tyrimo dalyviai (4 moterys, 1 vyras) – žmonės, kurie yra išplėstinės šeimos nariai, gyvenantys kartu ar kitaip aktyviai dalyvaujantys bipolinį afektinį sutrikimą turinčių žmonių gyvenimuose. Taip pat bipolinis afektinis sutrikimas artimajam buvo diagnozuotas ne anksčiau nei prieš 1 metus. Duomenys rinkti pusiau struktūruoto interviu būdu ir analizuoti indukcinės teminės analizės metodu pagal Braun ir Clarke (2006). Tyrimo rezultatai. Atlikus indukcinę teminę analizę išryškėjo 4 pagrindinės temos: 1) Visuomenės atstūmimas, 2) Kontrolės siekis patiriant stigmatizaciją, 3) Artimojo diagnozės priėmimo kelias, 4) Norimos pagalbos rūšys. Išvados. Bipolinį afektinį sutrikimą turinčių žmonių artimųjų stigmatizacijos patirtyse atsiskleidžia visuomenės atstūmimas, stigmatizacijos grėsmės sustiprintą kontrolės siekis, diagnozės priėmimo procesas ir reikalingos pagalbos poreikiai. Artimieji susiduria su kitų žmonių diagnozės neigimu, pykčiu, sumenkinančiu gailesčiu ir patiria baimę būti vertinamiems dėl ryšio su sutrikimą turinčiu asmeniu. Stigmatizacijos grėsmė gali skatinti atsargų diagnozės atskleidimą, kitų žmonių nuostatų vertinimą ir padidėjusį budrumą viešumoje. Diagnozės priėmimo procese artimieji gali patirti internalizuotą gėdą, kaltę ir atsakomybės naštą, tačiau atvirumas, palaikanti bendruomenė ir atsakomybės už bipolinį afektinį sutrikimą nusimetimas, padeda mažinti internalizuotą stigmą. Artimiesiems reikalinga pagalba, suteikianti emocinį palaikymą, savitarpio pagalbos grupių paramą ir psichoedukaciją. Raktažodžiai. Bipolinis afektinis sutrikimas, artimųjų stigmatizacijos patirtys, psichikos sutrikimų stigma, kokybinis tyrimas.