Česonienė, Arūnė

Tyrimo tikslas. įvertinti vyresnio amžiaus žmonių, gaunančių slaugos paslaugas namuose, emocinės būklės rodiklių, įskaitant vienišumą, sąsajas su subjektyviu sveikatos vertinimu. Metodai. Atliktas kiekybinis skerspjūvio tyrimas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje. Tyrime dalyvavo 111 ambulatorines slaugos paslaugas namuose gaunančių 65 metų ir vyresnių asmenų. Duomenys rinkti struktūruotos apklausos būdu tiriamųjų namuose. Emocinė būklė vertinta pagal teigiamų emocijų, neigiamų emocijų, vienišumo ir emocinių problemų poveikio kasdienei veiklai rodiklius. Duomenų analizei atlikti taikyta aprašomoji statistika, \2 (chi kvadrato) kriterijus, Mano-Vitnio U, Kruskalio-Voliso testai ir Spirmeno koreliacija. Rezultatai. Tiriamųjų amžiaus mediana buvo 84 metai, 73,9 proc. sudarė moterys. Moterys statistiškai reikšmingai dažniau gyveno vienos, palyginti su vyrais (x^( 1) = 5,35; p = 0,021). Dauguma tiriamųjų savo sveikatą vertino kaip patenkinamą (49,5 proc.) arba prastą (34,2 proc.). Teigiamos emocijos reikšmingai siejosi su palankesniu subjektyviu sveikatos vertinimu (p = 0,449; p < 0,001), palankesniu sveikatos suvokimu (p = 0,352; p < 0,001) ir retesniu socialinės veiklos trikdymu (p = 0,382; p < 0,001). Neigiamos emocijos siejosi su didesniu skausmo trukdymu kasdienei veiklai (p = 0,480; p < 0,001) ir dažnesnių socialinės veiklos trikdymu dėl sveikatos arba emocinių sunkumų (p = -0,554; p < 0,001). Vienišumas buvo susijęs su didesniu skausmo trukdymu kasdienei veiklai (p = 0,214; p = 0,024) ir dažnesnių socialinės veiklos trikdymu (p = -0,285; p = 0,002). Išvados. Vyresnio amžiaus asmenų, gaunančių slaugos paslaugas namuose, grupėje emocinės būklės rodikliai buvo reikšmingai susiję su subjektyviu sveikatos vertinimu, skausmo trukdymu kasdienei veiklai ir socialinės veiklos trikdymu.

Background: The number of older adults is increasing globally and in Lithuania, raising the need for home care. Since formal home care services have been available in Lithuania only since 2021, family members often provide care, creating physical, emotional, and social burdens that affect their well-being. Objective: To assess the burden of family caregivers and its impact on their well-being while caring for older adults at home. Methods: A quantitative study (Nov 2024–May 2025) was conducted among family caregivers. Data were analysed using SPSS version 30.0: quantitative variables were presented as means ± SD, and qualitative variables as frequencies and percentages. Group differences were examined with ANOVA; associations with Pearson correlation (p < 0.05). Results: A total of 83 family caregivers participated (61 women, 22 men; M = 61.87 years). Most were daughters (48.2%) or wives (21.7%); 62.7% lived with the care recipient. Moderate burden was observed (30.42 ± 18.02). ANOVA showed higher burden with more caregiving hours: ≤10 h – 23.04; 11–20 h – 33.76; ≥21 h – 33.80; F(2,80) = 3.361, p = 0.040, η² = 0.078. Higher burden correlated with lower well-being: social activity r = −0.558, sleep r = −0.576, personal life r = −0.514 (p < 0.001). One-third desired emotional support, but only 8.4% received it. Conclusions: Family caregivers experience moderate burden, which increases with caregiving hours and negatively affects well-being, including social activity, sleep, and personal life. Many family caregivers need emotional support, highlighting the importance of accessible psychosocial interventions, educational strategies, and respite services to promote caregiver well-being and prevent overload.

Tyrimo tikslas. Įvertinti vyresnio amžiaus asmenų, gaunančių ambulatorines slaugos paslaugas namuose, griuvimų dažnį ir su juo susijusius veiksnius. Metodai. Kiekybinis tyrimas atliktas LSMU MA Šeimos medicinos klinikoje nuo 2024 m. lapkričio iki 2025 m. rugsėjo mėn. Tyrime dalyvavo 111 vyresnių nei 65 metų pacientų, aktyviai gaunančių slaugos paslaugas namuose, t. y. šios paslaugos jiems buvo suteiktos daugiau kaip tris kartus per metus. Naudotas struktūrizuotas 48 klausimų klausimynas. Rezultatai. Per pastaruosius 12 mėn. griuvimus patyrė daugiau nei pusė tiriamųjų (59,5 proc.); vidutiniškai jie griuvo du kartus per metus. Didesnė griuvimų rizika nustatyta moterims ir asmenims, kurie savo sveikatą vertino prastai. Statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas vertinant klausos būklę: asmenys, kurių klausos sutrikimai nekoreguoti, griuvimus patyrė žymiai dažniau. Polifarmacija buvo susijusi su dažnesniais griuvimais, tačiau šis ryšys nebuvo statistiškai reikšmingas. Dėl griuvimų medicinos pagalbos prireikė kas ketvirtam tiriamajam (24,3 proc.), o kas dešimtas (9,9 proc.) dėl patirtų traumų buvo hospitalizuotas. Išvados. Vyresnio amžiaus asmenys, gaunantys ambulatorines slaugos paslaugas namuose, dažnai patiria griuvimus, dėl kurių išauga medicininės priežiūros poreikis. Kiekvienas griuvimas, dėl kurio prireikia medicinos pagalbos, turėtų būti vertinamas kaip rimtas signalas peržiūrėti paciento slaugos planą ir įvertinti aplinkos saugumą.

Introduction: Loneliness, which significantly impacts physical and mental health, quality of life, and longevity, is recognized as a global concern among older adults. Although home care services are generally viewed as beneficial, they may also fall short in addressing the psychosocial needs of older adults. This study aims to assess loneliness and its associations with well-being and personal characteristics in older adults in Lithuania receiving long-term home care services. Methods: A cross-sectional quantitative study was conducted between September and November 2024. A translated version of validated scales of loneliness as well as sociodemographic and quality-of-life factors was administered to the homes of older (65 years or older) participants receiving home care services. The chi-square test was used to determine the dependence of the attributes. Spearman’s rank correlation coefficient (rs) was used to assess the associations between variables. Results: Of the 111 participants, 56.8% did not feel lonely, and 43.2% reported feeling lonely. The results revealed no statistically significant differences between loneliness and gender, age, or educational level. However, there was a significant difference between loneliness and living situation (p = .003), restricted physical activity (p = .028), difficulty meeting daily needs(p = .005), and negative emotional well-being (p < .05). Conclusions: The main and most common indicators of loneliness were living situation and quality of life. Taken together, the results highlight that loneliness is a multifaceted issue involving physical, social, and emotional factors. Addressing loneliness in older adults requires not only meeting physical needs but also providing meaningful social support within home-based services.

Tyrimo tikslas. Ištirti naštą, kurią patiria artimieji, slaugantys vyresnio amžiaus žmones namuose. Metodai. Kiekybinis LSMU MA Šeimos klinikos pacientų, gaunančių slaugos paslaugas namuose, artimųjų tyrimas, atliktas nuo 2024 m. liepos iki 2025 m. rugsėjo. Tyrimui atlikti naudota anketa, skirta įvertinti artimųjų patiriamą naštą. Naudotas Zarit slaugos naštos klausimynas (22 klausimai). Tyrime dalyvavo 83 vyresnių nei 65 metų pacientų artimieji, aktyviai slaugantys namuose. Rezultatai. Artimieji, namuose slaugantys vyresnio amžiaus asmenis, dažniausiai patiria emocinę ir fizinę naštą, susijusią su nuolatiniu atsakomybės jausmu, aukštais savęs įpareigojimo lūkesčiais, miego trikdymu, ribotu asmeniniu laiku ir socialine izoliacija. Artimųjų slaugos žinių ir įgūdžių stygius buvo susijęs su didesniu patiriamu stresu bei emocine našta. Didžioji dalis apklaustųjų finansinių sunkumų nepatiria, tačiau reikšminga tyrimo dalyvių grupė nurodo finansinės paramos poreikį. Pagrindinės naštos paveiktos sritys psichologinė būsena, asmeninis laikas, socialiniai ryšiai bei fizinė sveikata. Išvados. Artimieji, slaugantys vyresnio amžiaus žmones namuose, patiria kompleksinę emocinę, fizinę, socialinę ir iš dalies finansinę naštą, todėl itin svarbu stiprinti pagalbą artimiesiems, užtikrinant integruotą informacinę, emocinę ir finansinę paramą bei atokvėpio paslaugų prieinamumą, siekiant visapusiškai patenkinti jų poreikius slaugos procese.

Tyrimo tikslas. Įvertinti neformalių priežiūros teikėjų patiriamų naštą slaugant vyresnio amžiaus artimuosius namuose. Metodai. Kiekybinis LSMU MA šeimos klinikos pacientų, gaunančių slaugos paslaugas namuose, artimųjų tyrimas atliktas nuo 2024 m. lapkričio iki 2025 m. rugsėjo mėn. Tyrime dalyvavo 83 vyresnių nei 65 metų pacientų artimieji, aktyviai slaugantys namuose. Duomenys rinkti naudojant standartizuotą Zarit slaugos naštos klausimyną. Rezultatai. Nustatyta, kad slauga labiausiai neigiamai veikia slaugančiųjų laisvės ir nepriklausomybės pojūtį, socialinį aktyvumą, asmeninį gyvenimą ir fizinę bei emocinę sveikatą. Didžiausia neigiama našta nustatyta asmenims, slaugantiems 1-3 metus. Teigiami aspektai apėmė reikalingumo jausmą, stiprėjantį ryšį su artimuoju ir pasitenkinimą teikiama priežiūra; ilgesnė slaugymo trukmė siejosi su didesniu slaugos prasmingumo suvokimu. Išvados. Tyrimas atskleidžia neformalios priežiūros daugialypį pobūdį ir pabrėžia kompleksinės pagalbos šiai grupei poreikį.

Klinikinė praktika yra viena iš sudedamųjų slaugos rengimo dalių. Klinikinės praktikos tikslas – suteikiant teorinių ir praktinių žinių tobulinti slaugos profesinius įgūdžius. Praktikos metu siekiama ugdyti studentų kritinį mąstymą, gebėjimą bendrauti su pacientais, dirbti savarankiškai bei komandoje, gebėjimą tirti pacientą ir savarankiškai sudaryti slaugos ir priežiūros planą. Šis praktikos dienynas skirtas Slaugos studijų programos I kurso studentams klinikinėms praktikoms dokumentuoti. Jis pildomas kiekvieną dieną praktikos vietoje. Praktikos dienyne pateikiami klinikinės praktikos įgūdžių ir užduočių kriterijai. Studijų plane pirmaisiais studijų metais numatytos dvi studentų praktikos: • įvadinė praktika, kurios metu studentai susipažįsta su sveikatos priežiūros įstaiga, jos struktūra, veiklos principais, bendravimo ypatumais su sveikais ir sergančiais pacientais bei sveikatos priežiūros komandos nariais. • Praktika I skirta studentų klinikiniams įgūdžiams įtvirtinti ir gebėti dirbti asmens sveikatos priežiūros specialistų komandoje.

Clinical practice is one of the components of nursing staff training. The goal of clinical practice is to improve professional nursing skills by providing theoretical knowledge and practical skills. The practice aims to develop students' critical thinking, ability to communicate with patients, to work independently and as part of a team, to examine the patient and to independently develop a plan of nursing and care. This practice diary is designed to document the practice of first year students in the Nursing programme and is to be completed each day at the practice site. The practice diary contains the criteria for the evaluation of the skills and tasks of the clinical practice. The curriculum includes two student practices in the first year of studies: Introductory Practice, during which students get acquainted with the healthcare institution, its structure, principles of operation, peculiarities of communication with healthy and sick patients and members of the healthcare team. Clinical practice I is designed to consolidate students' clinical skills and their ability to work in a team of personal health care specialists.

Klinikinė praktika yra viena iš sudedamųjų slaugos specialistų rengimo dalių. Klinikinės praktikos tikslas – suteikiant teorinių ir praktinių žinių tobulinti slaugos profesinius įgūdžius. Praktikos metu siekiama ugdyti studentų kritinį mąstymą, gebėjimą bendrauti su pacientais, dirbti savarankiškai bei komandoje, gebėjimą tirti pacientą ir savarankiškai sudaryti slaugos ir priežiūros planą. Šis praktikos dienynas skirtas Slaugos studijų programos III kurso studentams klinikinėms praktikoms dokumentuoti. Jis pildomas kiekvieną dieną praktikos atlikimo vietoje. Praktikos dienyne pateikiami klinikinės praktikos įgūdžių ir užduočių vertinimo kriterijai. Studijų plane trečiaisiais studijų metais numatytos dvi studentų praktikos: • Praktika III (Bendruomenės slaugos klinikinė praktika), kurios metu studentai įgis praktinių įgūdžių vertinant bendruomenės narių sveikatą, nustatys jų slaugos poreikius, organizuos ir įgyvendins atitinkamą sveikatos mokymą pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose ir pacientų namuose. • Praktika IV (Chirurginės slaugos klinikinė praktika), kurios metu studentai savarankiškai vertins chirurginio paciento poreikius, iškels slaugos problemas, planuos slaugą, ją atliks ir vertins rezultatus perioperaciniame laikotarpyje.

Background: Home-based care may cover anything from 24-hour support for people with a disability, to short-term post-discharge care, or to periodic assistance with simple tasks such as domestic aid for frail older people. The process can be complex and time-consuming and requires coordination between the individual, their family caregivers, and healthcare providers. Receiving care at home can also lead to social isolation as older people may have limited opportunities for social interaction. This study aimed to investigate older people's experience and related factors while receiving home-based long-term care services. Methods: A qualitative study was used. Face-to-face individual interviews were conducted with people who were receiving nursing care in their homes (N = 17) and analyzed through thematic analysis. Results: Analysis of interview data resulted in the identification of three major themes that captured participants' personal experiences regarding long-term care in the home: (1) Challenges faced by older people receiving long-term care at home; (2) The impact of home care services on people's social well-being; and (3) Older people's contradictory emotions regarding care delivery. Conclusions: Findings of the study revealed that the most important and challenging factors in home care from the perspective of older people were social well-being, religious needs, and physical needs. They considered the nurses who provided these services as family members and the most significant helpers in their daily activities. Participants expressed a desire for more services in the future.