Mišeikienė, Ramutė

Autorė: Silvija Burčikienė Darbo pavadinimas: Karvių melžimo trukmės ir pieno tekėjimo srauto įtaka pieno kiekiui Raktiniai žodžiai: pieno tekėjimo srautas, melžimo trukmė, melžimo robotas Darbo vadovas: Dr. Ramutė Mišeikienė Darbo apimtis: 41 puslapiai, 17 paveikslų, 49 literatūros šaltiniai Darbo tikslas: išanalizuoti ir palyginti skirtingų veislių karvių melžimo rodiklius melžiant karves robotais. Darbo uždaviniai: nustatyti ir įvertinti didžiausią pieno tekėjimo srautą; nustatyti ir įvertinti karvių melžimo trukmę; įvertinti pieno kiekį tešmens ketvirčiuose. Darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakultete, Gyvūnų auginimo technologijų institute bei R. Svipo robotizuotame pienininkystės ūkyje 2023 – 2024 studijų metais. Tyrimo metu buvo analizuojama skirtingų karvių veislių atskirų tešmens ketvirčių didžiausias pieno tekėjimo srautas (kg/min), melžimo trukmė (min), primelžto pieno kiekis (kg). Statistinė duomenų analizė buvo atliekama Excel. Rezultatai laikyti patikimais, kai p<0,05. Iš priekinių tešmens ketvirčių primelžiama vidutiniškai 42,4 proc. arba 5,0 kg pieno, o iš užpakalinių tešmens ketvirčių 57,6 proc. arba 6,78 kg pieno. Iš užpaklinių ketvirčių primelžta 1,78 kg arba 15,2 proc. daugiau negu išpriekinių ketvirčių (p<0,05). Didžiausias pieno srautas (didžiausia pieno tekėjimo srovė) buvo nustatyta Holšteinų veislės karvėms, tai yra 0,37 kg/min didesnis negu Lietuvos juodmargių veislės karvių (p<0,05). Melžimosi trukmės skirtumas tarp skirtingų veislių karvių yra 1,05 min, tai yra, kad Holšteinų veislės karvės už Lietuvos juodmarges melžiasi 1,05 min. ilgiau (p<0,05). Vieno melžimo metu Holšteinų veislės karvės vidutinis primilžis – 10,8 kg, Lietuvos juodmargių - 10,28 kg. Holšteinų veislių karvių primilžis 0,52 kg didesnis už Lietuvos juodmargių karvių primilžį, vieno melžimo metu (p<0,05). Ūkyje laikomos Holšteinų veislės karvės 1,9 kg pieno produktyvesnės už Lietuvos juodmarges karves (p<0,05).

Baigiamojo magistrinio darbo pavadinimas: Karvių veislės ir laktacijos įtaka pieno kiekiui, sudėčiai ir somatinių ląstelių skaičiui. Darbas atliktas: Tyrimai atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų auginimo technologijų institute, J. Taco pienininkystės centre ir X ūkyje 2018 – 2021 studijų metais. Raktiniai žodžiai: veislė, karvė, laktacija, pieno sudėtis, SLS. Darbo tikslas: Išanalizuoti karvių veislės ir laktacijos įtaką pieno sudėties rodikliams, somatinėms ląstelėms bei pieno kiekiui. Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti ir įvertinti karvių veislės ir laktacijos įtaką pieno riebalų, baltymų, laktozės kiekiui.
2. Nustatyti ir įvertinti karvių veislės ir laktacijos įtaką karvių primilžiui per laktaciją bei pikiniam primilžiui.
3. Nustatyti ir įvertinti karvių veislės ir laktacijos įtaką somatinių ląstelių skaičiui. Tyrimai buvo atlikti su 899 Lietuvos juodmargių, Lietuvos žalųjų ir Holšteinų veislės karvėmis. Tiriamojo darbo metu buvo nustatyti ir apskaičiuoti vidutiniai Lietuvos žalųjų, Lietuvos juodmargių ir Holšteinų veislės karvių pieno sudėties rodikliai (pieno riebalų proc., pieno baltymų proc., laktozės proc.), somatinių ląstelių skaičius, primilžis per laktaciją (305 d.), didžiausias primilžis (kg). Karvių produktyvumo rodikliai, somatinių ląstelių skaičius buvo lyginami tarp karvių veislių ir laktacijų. Tyrimo duomenys apdoroti kompiuterine programa Microsoft Office Excel 2010. Buvo apskaičiuoti aritmetiniai vidurkiai, vidurkių paklaidos bei duomenų statistinis patikimumas. Rezultatai laikyti patikimais, kai p≤0,05. Nustatyta, kad riebiausią pieną davė trečios laktacijos LŽ veislės karvės (4,87 proc.). Daugiausiai baltymų buvo ketvirtos laktacijos Holšteino veislės karvių piene (3,57 proc.), o pirmos laktacijos LJ karvių piene nustatytas didžiausias laktozės kiekis (4,58 proc.) (p<0,05). Daugiausiai pieno primelžta iš LJ karvių ketvirtos laktacijos metu (10008,5 kg) (p<0,05), didžiausias pikinis primilžis nustatytas LJ karvių trečios laktacijos metu (46,5 kg). Įvertinus somatinių ląstelių skaičių tirtų veislių karvių piene nustatyta, kad vidutinis SLS visų laktacijų LJ karvių piene buvo mažiausias (351,7 tūkst./ml), o mažiausia jų rasta pirmos laktacijos šios veislės karvių piene (171,7 tūkst./ml). Pieną su mažiausiu SLS davė LJ, LŽ ir Holšteinų veislės karvės pirmos laktacijos metu (221,8 tūkst./ml) (p<0,05).

Baigiamojo darbo autorius – Justas Švilpa, Gyvūnų mokslo ištęstinių studijų programos magistrantas. Baigiamojo darbo vadovas – dr. Ramutė Mišeikienė Mokslo įstaiga – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Gyvūnų mokslų fakultetas, Gyvūnų auginimo technologijų institutas. Baigiamojo darbo tema –„Karvių veislės, laktacijos ir laikotarpio tarp melžimų įtaka melžimosi rodikliams“. Raktiniai žodžiai – karvių veislė, laktacija, melžimosi rodikliai. Darbo tikslas: Nustatyti veislės ir laktacijos įtaką Lietuvos juodmargių, Lietuvos žalųjų ir Holšteinų karvių pieno kiekiui, melžimosi trukmei ir pieno tekėjimo greičiui. Darbo uždaviniai: ištirti karvių veislės ir laktacijos įtaką pieno kiekiui, melžimosi trukmei, pieno tekėjimo greičiui. Tyrimo metodika ir organizavimas. Magistro baigiamasis darbas atliktas J. Taco pienininkystės centre ir X ūkyje 2018 – 2021 studijų metais. Tiriamajame ūkyje iš viso laikoma apie 950 Lietuvos žalųjų (LŽ), Lietuvos juodmargių (LJ) ir Holšteinų (H) veislės karvių. Ūkyje įdiegta „DeLaval” bandos valdymo programa „Alpro”, iš kurios buvo imti šiame darbe naudojami duomenys. Buvo vertinama ir analizuojama, kokią įtaką karvių veislė, laktacijų skaičius turi karvių melžimo rodikliams. Tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 25.0 programa. Tyrimo rezultatai. Išanalizavus Lietuvos juodmargių, Lietuvos žalųjų ir Holšteinų karvių veislės, laktacijos ir laikotarpio tarp melžimų įtaką melžimosi rodikliams nustatyta, kad daugiausia pieno iš tirtų veislių karvių buvo primelžta rytinio melžimo metu. Trečios laktacijos LJ ir Holšteinų veislės karvės davė atitinkamai 15,7 ir 15,6 kg pieno, o iš 1-os laktacijos LŽ buvo primelžta 15,4 kg pieno. LJ karvių veislėje ilgiausia melžimo trukmė nustatyta 2-os ir 3-os laktacijos karvėms (LJ – 6:46 s). LŽ karvių grupėje 1-os laktacijos karvėms (LŽ – 6:47 s), Holšteinų karvių grupėje 2-os laktacijos karvėms (H –7:07 s). LJ ir LŽ veislės karvių didžiausias vidutinis pieno srautas buvo 3-ios laktacijos rytinio melžimo metu (LJ –2,42 kg/min, LŽ –2,33 kg/min). Holšteinų veislės karvių grupėje 1-os laktacijos karvių rytinio melžimo metu (H –25,0 kg/min). LŽ ir Holšteinų veislės karvių aukščiausias pieno srautas buvo nustatytas 1-os laktacijos karvių rytinio melžimo metu (LŽ – 3,86 kg/min, H– 4,22 kg/min), LJ veislės karvių grupėje - 3-os laktacijos karvių rytinio melžimo metu (LJ – 4,10 kg/min). Darbo apimtis ir struktūra. Darbą sudaro šios dalys: įvadas, 4 skyriai, kuriuose pateikiama literatūros apžvalga, aprašoma tyrimo metodika, pristatomi tyrimo rezultatai ir jų aptarimas, išvados, rekomendacija, literatūros sąrašas. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 56 šaltiniai. Darbo apimtis: 45 puslapiai, 8 lentelės, 10 paveikslų.

Darbo tikslas: Įvertinti TRL4 geno polimorfizmų įtaką karvių pieno sudėties ir kokybės rodikliams. Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti TLR4 geno polimorfizmus, alelių ir genotipų dažnius.
2. Išanalizuoti ir įvertinti polimorfizmų sąsajas su somatinių ląstelių skaičiumi.
3. Įvertinti polimorfizmų įtaką pieno riebumui ir baltymingumui. Tyrimo objektas ir metodai: Ištirti 152 iš karvių kraujo arba ausies audinio išskirti DNR mėginiai. Išskirta DNR pagausinta PGR reakcijos metodu. Gauti PGR produktai priklausomai nuo nustatinėjamo polimorfizmo, inkubuoti su fermentu, kuris esant mutacijai specifiškai skelia PGR produktą. Genotipai nustatyti atlikus PGRRFIP mėginių elektroforezę agarozės gelyje ir įvertinus fragmentų dydžius pagal molekulinį žymenį UV šviesoje.

Pagal taikomą karvių melžimo būdą ūkiai buvo suskirstyti į tris grupes po keturis ūkius. I grupėje karvės melžiamos rankomis, II – neautomatizuotai į melžtuves, III grupėje melžiamos eglutės tipo melžimo aikštelėje. Atlikus duomenų analizę nustatyta, kad bakterijų skaičius piene didžiausias buvo melžiant karves rankomis (190,76 ± 57,61 tūkst./ml). Didžiausias somatinių ląstelių skaičius gautas karves melžiant neautomatizuotai į melžtuves (387,67 ± 211,64 tūkst/ml). Mažiausias pieno riebumas gautas melžiant karves neautomatizuotai į melžtuves (4,11 proc.). Baltymingiausias pienas gautas iš karvių, kurios buvo melžiamos melžimo aikštelėje (3,35 proc.).

Uždaviniai: Ištirti karvių veislės įtaką riebalų ir baltymų proc. bei pieno kiekiui. Išanalizuoti laktacijos įtaką karvių produktyvumo rodikliams. Palyginti gautus rezultatus su Lietuvos vietinių pagerintų veislių kontroliuojamų bandų vidutiniais produktyvumo rodikliais. Tyrimo atlikimo vieta ir metodika: Darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Gyvulininkystės katedroje ir X ūkyje 2012 – 2014 studijų metais. Tyrimai buvo atlikti su 64 Lietuvos juodmargių, Lietuvos žalųjų, Lietuvos šėmųjų, Lietuvos baltnugarių ir Britanijos fryzų veislės karvėmis. Visos ūkyje laikomos karvės pririštos, šeriamos vienodais pašarais, darbų dienotvarkė taip pat nesiskiria. Karvės melžiamos į pieno liniją naudojant „DeLaval“ sistemą. Pieno mėginiai kontrolinio melžimo metu buvo imami vieną kartą per mėnesį. Tyrimo išvados ir rekomendacijos: Aptariant visų karvių veislių produktyvumo vidurkius tiriamuoju laikotarpiu matome, kad daugiausia pieno primelžiama iš Lietuvos juodmargių karvių 7344,2±532,7 kg pieno, t.y. 972 kg daugiau nei iš Britanijos fryzų (p<0,001), 2891 kg nei iš Lietuvos baltnugarių(p<0,001), daugiau nei iš 2993 kg Lietuvos šėmųjų(p<0,001), daugiau nei iš 2996 kg Lietuvos žalųjų (p<0,001). Riebiausias pienas buvo Lietuvos žalųjų – 4,34±0,11 proc., o mažiausia riebalų buvo Lietuvos juodmargių karvių piene (3,71±0,09 proc.). Taip pat ir baltymų daugiausia turėjo Lietuvos žalosios 3,57±0,06 proc., o baltymų kiekio tarp Lietuvos žalųjų ir Lietuvos juodmargių (p<0,001) skirtumas buvo 0,51 proc. Geriausi pieno sudėties rodikliai buvo III laktacijos Lietuvos žalųjų (riebumas 4,47 proc., baltymingumas 3,68 proc.). Daugiausia pieno davė III laktacijos Lietuvos juodmargės karvės (9087 kg).