Černauskas, Algirdas

Darbo tikslas retrospektyvaus tyrimo metu išanalizuoti šunų dilbio kaulų lūžio etiologiją, epidemiologiją, dažniausiai pasirenkamus gydymo metodus. Nustatyti pagrindinius šunų dilbio kaulų lūžių epidemiologinius rodiklius. Išanalizuoti gydymo metodus, naudotus dilbio kaulų diafizės ir metafizės lūžių atvejais. Įvertinti laiko, praėjusio nuo traumos atsiradimo iki patekimo į gydymo įstaigą, įtaką komplikacijų dažniui. Palyginti atlikto tyrimo rezultatus su kitų autorių panašių ar analogiškų tyrimų rezultatais. Į tyrimą įtraukti pacientai, kuriems buvo užfiksuoti dilbio kaulų diafizės ir metafizės lūžiai. Išsiskyrė pacientai iki 3 metų amžiaus (70,58 proc.), priklausantys žaislinių šunų grupei (88,24 proc.), sveriantys iki 6 kg (88,24 proc), bei dažniau patelės (55,88 proc.) nei kitos tirtos grupės. Tiriamieji daugiausiai patyrė traumą vasaros mėnesiais (52,94 proc.), iškritę iš rankų, arba nušokant iš didesnio aukščio (70,58 proc.). Komplikacijos po operacijos pasireiškė 17,65 proc. pacientų. Lūžių gydymui (91,18 proc.) pacientams buvo taikoma tokia pati chirurginė technika: atviroji repozicija ir fiksacija kaulinėmis plokštelėmis bei sraigtais, o likusiems(8,82 proc.) pacientams buvo uždėta gipso longetė. Pacientai, kurie kreipėsi į veterinarijos kliniką, praėjus daugiau nei 24 val. po traumos, komplikacijų pasireiškė daugiau (66,66 proc.), nei tiems kurie kreipėsi iki 24 val. (5,88 proc.). Pacientai kurie kreipėsi į veterinarijos kliniką praėjus daugiau nei 24 val. po traumos klinikoje gulėjo 3,66 paras, o pacientai kurie kreipėsi iki 24 val. po traumos, klinikoje gulėjo 2,14 paras.

Darbo tikslas: Nustatyti brachicefalinio sindromo paplitimą ir pasireiškimą tarp mopsų, pekinų ir bokserių veislių šunų. Darbo apibūdinimas: Atlikti kokybiniai tyrimai 20 šunų su kvėpavimo sistemos sutrikimais. Tyrimo metu nagrinėjamas brachicefalinio sindromo požymių pasireiškimas bei paplitimas tarp 3 skirtingų veislių (mopsai, pekinai, bokseriai). Tyrimo metodika:  Duomenys tyrimui buvo renkami nuo 2014 07 10 iki 2014 10 10, privačioje veterinarijos klinikoje, Turkijoje.  Sindromo pasireiškimo nustatymui buvo atliekamas klinikinis tyrimas bei tyrimas laringoskopu, prieš atliekant tyrimus surinkti šunų identifikavimo duomenys bei anamnezė.  Paplitimo nustatymui buvo apskaičiuojamas santykis tarp atskiros tiriamosios veislės ir visų tyrime dalyvavusių veislių.  Tyrimo rezultatai aprašomi naudojant Microsoft Word 2010 ir Microsoft Excel 2010 programas. Rezultatai ir išvados:  Dažniausias nustatytas brachicefalinio sindromo požymis buvo per ilgas minkštasis gomurys, jis pasireiškė 95% šunų. Stenozinės šnervės buvo nustatytos beveik vienodai daliai šunų ( 90% ). Išvirtę gerkliniai maišeliai pasireiškė rečiausiai iš visų tirtų sutrikimų (75% šunų).  Bokseriai yra vienintelė veislė, kuriai visi sutrikimai pasireiškė po vienodai kartų, pekinams vienodai pasireiškė du požymiai, stenozinės šnervės ir išvirtę gerkliniai maišeliai. Mopsams visi požymiai pasireiškė skirtingai kartų .  Nei vienam šuniui nepasireiškė tik išvirtę gerkliniai maišeliai be kartu diagnozuotų ir stenozinių šnervių.  Mopsai buvo dažniausia veislė, kuriai pasireiškė brachicefalinis sindromas (45%), o rečiausiai šis sindromas buvo nustatytas bokserių veislės šunims (20%).

Darbo tikslas: nustatyti skirtingų laikymo ir šėrimo sąlygų įtaką avių sveikatos būklei. Darbo uždaviniai: 1. Palyginti ekologiniame ir įprastiniame ūkiuose laikomų avių kraujo biocheminius rodiklius: kalcis, magnis, fosforas, gliukozė. 2. Palyginti ekologiniame ir įprastiniame ūkiuose laikomų avių pieno sudėtį: baltymai, riebalai, laktozė. 3. Nustatyti kokiomis ligomis dažniausiai serga avys laikomos ekologiniame ir įprastiniame ūkiuose. Išvados: 1. Laikant įprastinėmis sąlygomis avis, jų kraujo biocheminiai rodikliai buvo blogesni, nei ekologiniame ūkyje laikomų avių. 2. Ekologiniame ūkyje laikomų avių biocheminiai kraujo rodikliai buvo fiziologinės normos ribose. *P < 0,01 , **P < 0,05. 3. Įprastiniame ūkyje laikomų avių kraujo biocheminiai rodikliai taip pat buvo fiziologinės normos ribose. *P < 0,001 , **P < 0,05. 4.Skirtingos šėrimo ir laikymo sąlygos didelės įtakos avių sveikatos būklei neturėjo. 5. Ekologiniame ūkyje auginamos avys sirgo rečiau. 6. Ekologiniame ūkyje auginamų avių piene somatinių ląstelių skaičius buvo mažesnis. *P < 0,05. 7. Lyginant įprastinio ūkio pieno rodiklius, jie buvo prastesni, nei ekologinio ūkio.