MF Fiziologijos ir farmakologijos institutas (04.04)

Su vaistais susijusi žala yra didžiulė̇ našta žmogaus sveikatai ir sveikatos priežiūros sistemoms, lemianti didelį sergamumą̨, mirtingumą̨ ir išlaidas. Didelė nepageidaujamų reakcijų į vaistą dalis yra išvengiamos. Pacientų saugumas yra pagrindinis kiekvienos sveikatos priežiūros įstaigos prioritetas ir išvengiamos žalos sumažinimas yra vienas iš būdų pagerinti pacientų saugumą. Taip pat yra būtinos veiksmingos farmakologinio budrumo sistemos, leidžiančios sekti ir įvertinti pranešimus apie NRV. Tradiciškai, sveikatos priežiūros specialistai (SPS) buvo laikomi pagrindiniu spontaninių NRV pranešimų šaltiniu, tačiau 2012 m. įsigalioję̨ nauji Europos Sąjungos (ES) farmakologinio budrumo teisės aktai sukūrė teisinį pagrindą, įgalinantį vartotojus tiesiogiai pranešti apie NRV nacionalinėms kompetentingoms institucijoms. Disertacijoje nagrinėtos nepageidaujamų reakcijų į vaistą charakteristikos antrinio sveikatos priežiūros lygio ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje ir nepageidaujamų reakcijų į vaistą pranešimų tendencijos Lietuvoje ir kitose šalyse po naujų farmakologinio budrumo aktų įsigaliojimo. Rezultatai rodo, kad beveik dešimtadalis hospitalizacijų yra susiję su NRV ir daugiau nei pusė jų vertinamos kaip išvengiamos. Nustatyta, kad antitromboziniai vaistai, priešuždegiminiai ir priešreumatiniai vaistai bei kraujo pakaitalai ir perfuzijos tirpalai buvo dažniausiai susiję su išvengiamomis NRV. Sudarytas regresinis modelis prognozuojantis atvejo, susijusio su NRV, gydymo kainas. Pastebėta, kad Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, vartotojų NRV pranešimų skaičius augo, o SPS aktyvumas pranešant apie NRV – mažėjo. Rezultatai pabrėžia, kad norit išvengti būsimų NRV ir atitinkamai sumažinti naštą sveikatos priežiūrai, reikalingi išsamesni NRV tyrimai.

Tyrimo metodai. Šiame darbe įvertinta žmogaus kasos vėžio sferoidų, suformuotų ant agarozės ir kabančio lašo metodais, augimo dinamikos ir jų formavimo metodo įtaka doksorubicino (DOX) poveikiui. Sferoidų augimo dinamika ir jų savybės įvertintos fazinio kontrasto mikroskopu pagal skersmens pokytį. Doksorubicino (DOX) poveikis sferoidams įvertintas pagal sferoidų skersmens pokytį ir ląstelių gyvybingumą, taikant MTT redukcijos metodą. DOX transportas į sferoidus įvertintas naudojant fluorescencinę mikroskopiją. Rezultatai. Žmogaus kasos vėžio sferoidai, suformuoti kabančio lašo metodu, buvo apie 1,1 karto didesni, nei sferoidai, suformuoti ant agarozės. DOX panašiai slopino abiem būdais suformuotų sferoidų augimą ir mažino jų ląstelių gyvybingumą, nepriklausomai nuo sferoidų dydžio. DOX fluorescencijos intensyvumas buvo apie 1,1 kartus didesnis ant agarozės metodu suformuotose sferoiduose nei sferoiduose, suformuotose kabančio lašo metodu, tačiau šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. Išvados. Žmogaus kasos vėžio PANC-1 ir MIA PaCa-2 sferoidų augimo dinamika ir jų savybės nepriklauso nuo sferoidų modeliavimo būdo. Priešvėžinis vaistas DOX statistiškai nereikšmingai sumažino PANC-1 ir MIA PaCa-2 sferoidų augimą, lyginant kabančio lašo ir ant agarozės metodus. Doksorubicino transportas į PANC-1 ir MIA PaCa-2 ląstelių sferoidus nepriklauso nuo jų formavimo metodo, bet priklauso nuo naudoto doksorubicino koncentracijos.

Darbo tikslas: Nustatyti 10-19 metų normalaus kūno svorio, antsvorį turinčių ir nutukusių paauglių gyvensenos įpročius. Uždaviniai:

1. Išanalizuoti 10-19 metų normalaus kūno svorio, antsvorį turinčių ir nutukimu sergančių paauglių mitybos įpročių formavimosi ypatumus.
2. Išanalizuoti 10-19 metų normalaus kūno svorio, antsvorį turinčių ir nutukimu sergančių paauglių fizinį aktyvumą.
3. Palyginti 10-19 metų normalaus kūno svorio paauglių ir antsvoriu bei nutukimu sergančių paauglių mitybos skirtumus.
4. Išanalizuoti 10-19 metų normalaus kūno svorio paauglių ir antsvoriu bei nutukimu sergančių paauglių psichikos sveikatą, patiriamą stresą, miego kokybę.
   Metodai: Tyrimas atliktas sisteminės literatūros analizės metodu pagal PRISMA reikalavimus. Įtraukti straipsniai parašyti per paskutinius 5 metus, lietuvių arba anglų kalba, arba su oficialiu vertimu. Atrinkti 15 mokslinių straipsnių, paskutinė paieška 2024-01-17. Tyrimo rezultatai: Paaugliai, kurie kūdikystėje buvo maitinami tik pieno mišiniais ar dalinai krūtimi buvo labiau linkę į antsvorį (OR 1,34; 1,02) ir nutukimą (OR 1,39; 1,08). Pusryčius praleidinėjantys paaugliai buvo labiau linkę į antsvorį ir nutukimą (OR 1,51); Pusryčių praleidinėjimas, nereguliarus valgymo metas, greitojo maisto valgymas, saldintų gėrimų ir energetinių gėrimu vartojimas >2 kartus per savaitę– antsvorį ir nutukimą lemiantys veiksniai (OR 5,20). Paaugliai valgantys ne kartu su šeima dažniau sirgo depresija 4,5 karto; jų kūno svoris ir KMI buvo didesnis (67,6 ± 24,8 kg) ir KMI (26,2 ± 6,6 kg/m2). Lyginant su normalaus kūno svorio bendraamžiais 10-19 metų paaugliais, turintiems antsvorį ar nutukimą, nerimas diagnozuojamas 24,3% dažniau (9% ir 33,3%), depresija 14,5% dažniau (5,5% ir 20%). Adaptacijos sutrikimų dažnis taip pat didesnis antsvorį turinčių ir nutukimu sergančių paauglių tarpe, bet tik 0,9% (0,1% ir 1%).

Išvados: 1. 10-19 metų normalaus kūno svorio, antsvorį turinčių ir nutukimu sergančių paauglių mitybos įpročių formavimuisi, didelę įtaką daro tėvų auklėjimas– perduodamas maisto ir mitybos suvokimo santykis. Paaugliai, kurie kūdikystėje buvo maitinami tik pieno mišiniais ar dalinai krūtimi yra labiau linkę į antsvorį ir nutukimą, negu tie kurie buvo maitinami tik krūtimi. 2. Dauguma paauglių pasaulyje nesurenka rekomenduojamų metabolinių ekvivalentų ir prasti mitybos įpročiai teigiamai koreliuoja su prastesniais fizinio aktyvumo rodikliais. Normalaus kūno svorio 10-19 metų paaugliai daugiau ir intensyviau užsiima fizinėmis veiklomis, negu jų bendraamžiai su antsvoriu ir nutukimu. 3. Antsvoriu ir nutukimu sergantys 10-19 metų paaugliai rečiau valgo vaisius, daržoves, žuvies produktus, bet dažniau valgo greitąjį maistą, vartoja saldintus ir energetinius gėrimus, lyginant su normalaus kūno svorio paaugliais. Taip pat dažniau praleidžia pusryčius ir daugiau kilokalorijų suvartoja vakarienės metu, lyginant su normalaus kūno svorio paaugliais. 4. Antsvoriu ir nutukimu sergantys 10-19 metų paaugliai daugiau laiko praleidžia prie ekranų, sėdimoje padėtyje, taip pat ilgiau miega savaitgaliais ir jautriau reaguoja į stresą. Taip pat dažniau serga psichikos sveikatos sutrikimais– nerimu, depresija, adaptacijos sutrikimais, lyginant su normalaus kūno svorio paaugliais. Svarbus gyvensenos įprotis mažinantis 10-19 metų normalaus kūno svorio, antsvorį turinčių ir nutukimu sergančių paauglių psichikos sveikatos sutrikimų dažnį– valgymas kartu su šeima.

This study investigates the complex dynamics that influence COVID-19 vaccination decision-making in the Israeli population. The study provides valuable insights into the factors influencing vaccine acceptance and refusal by conducting a thorough analysis of demographic data, health-care accessibility, and individual attitudes. The findings show a high vaccination uptake rate, particularly among educated females aged 31–40, highlighting the critical role of education in promoting vaccine acceptance. Furthermore, participants' beliefs in innate immunity, as well as their trust in the media and the government, have a significant impact on vaccination decisions. The comparison of mortality rates in other countries demonstrates the impact of economic and healthcare system factors on vaccine uptake. The study also emphasizes the importance of health-promoting behaviors and accurate information dissemination in overcoming vaccine hesitancy. Overall, the findings have important implications for public health strategies aimed at increasing vaccine confidence and promoting informed decision-making to combat the COVID-19 pandemic.

Tikslas. Įvertinti vaistų tarpusavio sąveikų (toliau – VTS) paplitimą kardiologijos skyriuje. Uždaviniai. 1. Nustatyti VTS kiekį, įvertinus 50 kardiologijos skyriuje 2022 m. sausio–balandžio mėnesiais gydytų pacientų vaistų paskyrimus. 2. Nustatyti VTS reikšmingumą, remiantis duomenų bazės „Micromedex” informacija. 3. Įvertinti, ar reikalinga papildoma stebėsena dėl VTS ir ar ji vykdyta. 4. Įvertinti, ar reikalinga gydymo korekcija dėl VTS ir ar ji atlikta. 5. Parengti VTS monitoravimo rekomendacijas. Metodai. 2021-2023 m. atliktas „Prospektyvus momentinis stebimasis probleminių farmakoterapinių situacijų paplitimo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje tyrimas“, į kurį buvo įtraukti 145 pacientai, gydyti Neurologijos, Vidaus ligų ir Kardiologijos skyriuose. Tyrimui atlikti 2021 m. 06 mėn. 07 d. gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas Nr. P1-BE-2-84/2021, įtraukiantis ir VTS analizę, tačiau duomenys apie VTS iki šiol nepublikuoti. Rengiant šį baigiamąjį magistro darbą buvo pasitelkti Kardiologijos skyriuje gydytų tiriamųjų (n = 50) duomenys. VTS atranka ir vertinimas atliktas, naudojant „Micromedex” duomenų bazę. Duomenys analizuoti naudojant „IBM SPSS Statistics“ programos paketą. Statistiškai reikšmingais duomenys laikyti, kai p < 0,05. Tyrimo dalyviai. 2022 m. sausio–balandžio mėnesiais Kardiologijos skyriuje gydyti pacientai. Tyrimo rezultatai. Nustatytas VTS paplitimas Kardiologijos skyriuje siekė 90 proc. Daugiau nei pusė (55,3 proc.) visų užfiksuotų VTS, priskirtos sunkioms VTS, likusios – vidutinio sunkumo. Dažniausios sunkios VTS nustatytos tarp kilpinių diuretikų ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (toliau – NVNU), vidutinio sunkumo VTS – tarp beta adrenoblokatorių ir NVNU. Statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp VTS fakto ir pacientų amžiaus (p = 0,005) bei vartojamų vaistų skaičiaus (p < 0,001). Be to, statistiškai reikšminga sąsaja apskaičiuota tarp VTS skaičiaus vienam pacientui ir digoksino vartojimo (p = 0,003). Papildoma stebėsena dėl VTS buvo reikalinga 84 proc. atvejų, o visavertiškai užtikrinta 33,3 proc. atvejų. Nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp papildomos stebėsenos poreikio ir sunkių VTS (χ2 = 7,819, lls = 1, p = 0,005), moteriškos lyties (χ2 = 6,397, lls = 1, p = 0,011) bei vartojamų vaistų skaičiaus (p = 0,021). Gydymo korekcija, dėl VTS, buvo reikalinga 56 proc. pacientų, o atlikta vienam pacientui. Statistiškai reikšmingi ryšiai nustatyti tarp gydymo korekcijos poreikio ir sunkių VTS (χ2 = 7,155, lls = 1, p = 0,007), papildomos stebėsenos poreikio (χ2 = 5,611, lls = 1, p = 0,018), 3 laipsnio nutukimo (χ2 = 11,662, lls = 4, p = 0,020) ir vartojamų vaistų skaičiaus (p < 0,001). Išvados. Kardiologijos skyriuje nustatytas ypač didelis VTS paplitimas. Daugiau nei pusė užfiksuotų VTS sunkios, likusios – vidutinio sunkumo, kontraindikuotinų vaistų derinių nenustatyta. Papildoma stebėsena dėl VTS buvo reikalinga didžiajai daugumai tyrimo pacientų, o visavertiškai užtikrinta trečdaliu atvejų. Gydymo korekcija dėl VTS buvo reikalinga apytikriai pusei pacientų, o tyrimo laikotarpiu atlikta vienam pacientui. Rekomendacijos. Siūloma toliau tirti VTS paplitimą ir charakteristikas Kardiologijos skyriuose, pakoregavus metodiką ir tyrimo organizavimo principus. Organizuoti naudojimosi VTS duomenų bazėmis mokymus stacionaruose dirbantiems gydytojams. Siekiant įvertinti mokymų veiksmingumą, kartoti stebimąjį tyrimą ir palyginti gautus duomenis su šio tyrimo rezultatais. Stacionaruose skaitmenizuoti vaistų skyrimo procesą, diegiant elektroninius vaistų paskyrimus su automatinėmis VTS patikros sistemomis. Visuotinai į ligoninių skyriuose dirbančių medikų komandas integruoti gydytojus klinikinius farmakologus.

V. Petkaus magistro baigiamasis darbas „Kauno miesto gyventojų požiūrio į imunomoduliacinių savybių turinčių natūralios kilmės medžiagų vartojimą tyrimas“, mokslinio darbo vadovė lekt. dr. G. Kazlauskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Fiziologijos ir farmakologijos institutas – Kaunas. Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti Kauno miesto gyventojų nuomonę apie natūralios kilmės imunomoduliacinių savybių turinčių medžiagų efektyvumą ir vartojimo ypatybes. Uždaviniai: 1. Apžvelgti mokslinės literatūros duomenis apie natūralios kilmės imunomoduliacinių savybių turinčių medžiagų grupes ir poveikį. 2. Atlikti Kauno miesto gyventojų nuomonės tyrimą apie imunomoduliacinį poveikį turinčius natūralius preparatus. 3. Išsiaiškinti, kokie natūralios kilmės preparatai, turintys imunomoduliacinių savybių, yra dažniausiai vartojami Kauno miesto gyventojų. 4. Įvertinti Kauno miesto gyventojų nuomonę dėl kokių priežasčių vartoja arba nevartoja natūralios kilmės medžiagas, turinčias imunomoduliacinių savybių. Tyrimo metodika: Remiantis rinkta ir analizuota moksline literatūra buvo sudarytas originalus klausimynas. Popierinės anketos buvo dalinamos Kauno miesto viešose vietose 2024.02.01 – 2024.02.15. Iš viso apklausti 400 respondentai. Gauti duomenys buvo apdorojami Microsoft Office Excel 2019 bei IBM SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) 24.0 versijos programomis. Suprantu apie galimas rizikas tyrėjui, atliekant tyrimą viešoje erdvėje, ir esu supažindintas su saugios apklausos principais, prieš pradedant tyrimą. Tyrimo objektas: Kauno miesto gyventojų nuomonė apie imunomoduliacinį poveikį turinčius natūralius preparatus. Rezultatai: Daugiausia Kauno miesto gyventojų vartoja natūralios kilmės imunostimuliatorius bei vengia imuninės sistemos slopinančio poveikio dėl žinių stygio apie vartojamo preparato tarapinį poveikį. Dažniausiai vartojami imunostimuliatoriai yra česnakai ir bičių produktai, o iš imunosupresorių – žalioji arbata ir ciberžolė. Išvados: Daugiausia Kauno miesto gyventojai vartoja natūralios kilmės preparatus, turinčius imunostimuliacinį poveikį (11 pav.) ir mažiau vartotini imunosupresinį poveikį turintys natūralūs preparatai (19 pav.). Natūralios kilmės preparatų, turinčiu imunomoduliacinių savybių, vartojimas nėra Kauno miesto gyventojams plačiai žinoma . Dėl žinių stokos apie šiuos preparatus, gyventojai yra mažiau linkę vartoti dėl galimų pasėkmių netinkamai vartojant preparatą. Nors didžioji dalis Kauno miesto gyventojų laiko, kad imunostimuliacinį poveikį turintys preparatai yra efektyvūs, tačiau yra stigmatizuojami imunosupresinį poveikį turintys preparatai dėl savo imuninio atsako slopinančio poveikio. Dėl žinių stygiaus yra susidariusi nuomonė, kad imunosupresinis poveikis gali pakenkti, todėl dažnai nesirenka šio tipo preparatų.

Autorius: Justė Ramonaitė Darbo pavadinimas: Angiotenzino II poveikis žmogaus kelio sąnario kremzlės HIF-1α sintezei Darbo tikslas: Ištirti angiotenzino II poveikį chondrocitų monosluoksnio HIF-1α sintezei. Uždaviniai: 1. Nustatyti Ang II poveikį chondrocitų monosluoksnio AKF ir HIF-1α baltymų raiškai. 2. Nustatyti kaptoprilio poveikį chondrocitų monosluoksnio AKF ir HIF-1α baltymų raiškai. 3. Nustatyti CoCl2 poveikį chondrocitų monosluoksnio AKF ir HIF-1α baltymų raiškai. 4. Nustatyti ryšį tarp HIF-1α ir AKF raiškos, kai ląstelės buvo veikiamos Ang II. Metodai: 12-os šulinėlių plokštelėse (n=3) išsėti 2-4 pasažo žmogaus kelio sąnario kremzlės chondrocitai, 200 000 ląstelių/šulinėlyje tankiu. Tirtas 1 μM Ang II, 1 μM kaptoprilio ir 100 μM CoCl2 koncentracijų poveikis AKF ir HIF-1α baltymų raiškai po 6, 12 ir 24 valandų ELISA metodu. Vertintas ryšys tarp HIF-1α ir AKF raiškos, chondrocitų monosluoksnį veikiant 1 μM Ang II koncentracija 24 valandas. Rezultatai: Chondrocitų monosluoksnį paveikus 1 μM Ang II koncentracija 6, 12 ir 24 valandas, buvo slopinama AKF baltymo raiška visais trimis laiko taškais, o HIF-1α baltymo raiška buvo slopinama po 6 ir 24 valandų. Chondrocitų monosluoksnį paveikus 1 μM kaptoprilio koncentracija 6, 12 ir 24 valandas, stebėtas AKF baltymo raiškos slopinimas visais trimis laiko taškais, o HIF-1α baltymo raiška padidėjo po 6 ir 24 valandų. Chondrocitų monosluoksnį paveikus 100 μM CoCl2 koncentracija 6, 12 ir 24 valandas, stebėtas AKF baltymo raiškos slopinimas po 6 ir 12 valandų, o HIF-1α baltymo raiška po 12 ir 24 valandų padidėjo. Žmogaus kremzlės chondrocitus paveikus 1 μM Ang II koncentracija 24 valandas, buvo rastas vidutinis tiesinio ryšio stiprumas ir nustatyta, jog HIF-1α sintezė yra priklausoma nuo AKF baltymo raiškos. Išvados: AKF ir HIF-1α baltymų raiška yra slopinama, kai chondrocitų monosluosnis veikiamas 1 μM Ang II koncentracija. 1 μM kaptoprilio koncentracija slopina AKF baltymo raišką, tuo tarpu HIF-1α baltymo raiška padidėja. AKF baltymo raiška slopinama, kai chondrocitų monosluoksnis veikiamas 100 μM CoCl2 koncentracija, tuo tarpu HIF-1α baltymo raiška padidėja. HIF-1α baltymo raiška yra priklausoma nuo AKF baltymo raiškos, kai chondrocitų monosluoksnis 24 valandas veikiamas 1 μM Ang II koncentracija.

Renatos Milašiūtės magistro baigiamasis darbas „Antiaritminių vaistų skyrimo ypatumai nėštumo metu“. Mokslinis vadovas med. m. dr. Valdas Liukaitis, darbo konsultantė med. m. dr. Diana Rinkūnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos fakulteto, Fiziologijos ir farmakologijos institutas. Tikslas: išanalizuoti antiaritminių vaistų skyrimo ypatumus nėščiosioms. Uždaviniai: 1. Parinkti ir pagrįsti tyrimo metodą analizuojant antiaritminių vaistų skyrimo ypatumus. 2. Išsiaiškinti antiaritminių vaistų skyrimo indikacijas bei kontraindikacijas. 3. Išsiaiškinti antiaritminių vaistų galimą poveikį nėščiosioms. Tyrimo metodai. Sisteminė literatūros analizė, tyrimo metu išanalizuoti 46 šaltiniai. Rezultatai, išvados: Nustatytos antiaritminių vaistų indikacijos nėščiosioms: aritmijos (prieširdinės, skilvelinės). Identifikuotos antiaritminių vaistų kontraindikacijos susijusios su nėštumu: amjodarono kontraindikacija yra nėštumas išskyrus išimtinius atvejus. Išimtiniai atvejai būtų tokie, kai kitoks gydymas nepadeda, tačiau gydyti gyvybiškai svarbu. Diltiazemo kontraindikacijoje taip pat nurodytas nėštumas. Išsiaiškinti antiaritminiai vaistai, kurių naudojimas nėštumo metu laikomas pakankamai saugiu: lidokaino (VW klasė Ib FDA klasė B) poveikis palankus. Nėštumo metu į veną leidžiamas lidokainas yra veiksmingas, be akivaizdžių komplikacijų vaisiui. Skirtas skilvelinėms aritmijoms gydyti. Rekomendacijos: Skiriant antiaritminius vaistus reikėtų įvertinti naudą ir galimą riziką nėščiajai ir vaisiui. Stebėti nėščiųjų ir vaisiaus būklę vartojant antiaritminius vaistus ir po vaistų vartojimo. Amjodaroną skirti tik tais atvejais, kai reikia gydyti gyvybei pavojingas aritmijas, o kiti gydymo būdai antiaritminiais vaistais yra neveiksmingi arba kontraindikuotini. Esant galimybei vengti vartoti beta adrenoblokatorius pirmąjį trimestrą LQTS,siekiant sumažinti intrauterininio augimo sulėtėjimo riziką. Rekomenduojama skirti vaistus kaip prokainamidas, lidokainas nėščiųjų aritmijoms gydyti. Lidokaino (VW klasė Ib FDA klasė B) poveikis palankus. Nėštumo metu į veną leidžiamas lidokainas yra veiksmingas, be akivaizdžių komplikacijų vaisiui.

Darbo autorius ir pavadinimas. Beatričė Mickaitė „CNS veikiančių medžiagų vartojimas studentų tarpe ir įtaka studijų rezultatams“. Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti CNS veikiančių medžiagų vartojimo ypatumus studentų tarpe ir ar tai turėjo įtakos jų mokymosi rezultatams. Uždaviniai. 1. Sistemiškai atrinkti publikacijas ir straipsnius su anksčiau atliktų tyrimų apie CNS veikiančių medžiagų vartojimą studentų tarpe ir jų įtaką studijų rezultatams duomenimis. 2. Įvertinti CNS veikiančių medžiagų vartojimo paplitimą ir priežastis bei dažniausiai vartojamas medžiagas LSMU studentų tarpe. 3. Išanalizuoti, kokios medžiagos turėjo daugiausiai įtakos pasikeitusiems studijų rezultatams ir koks tai buvo poveikis. 4. Palyginti CNS veikiančių medžiagų vartojimo paplitimą skirtinguose kursuose. 5. Palyginti CNS veikiančių medžiagų vartojimo ypatumus ir paplitimą tarp vyrų ir moterų. Metodai ir tyrimo dalyviai. Buvo atliktas tyrimas, taikant anoniminę anketinę apklausą. Buvo naudojamas kiekybinis tyrimo tipas. Tiriamieji buvo atrinkti iš LSMU medicinos fakulteto studentų, kurie studijuoja 2021–2022 metais. Gauti duomenys buvo suvesti į Microsoft Excel 2016 programą. Statistinė duomenų analizė atlikta su SPSS 27.0 programa. Duomenys pateikti apibendrinti procentais ir dažniais. Duomenų pasiskirstymui patikrinti naudotas homogeniškumo kriterijus χ2. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Tyrimo rezultatai ir išvados. Tiriamųjų imtį sudarė 164 LSMU medicinos fakulteto studentai. Iš jų 127 (77,4 %) buvo moterys ir 37 (22,6 %) vyrai. Studentai buvo suskirstyti į dvi grupes: klinikinių programų studentus (4-6 kurso), kurie sudarė 49,4 % ir ikiklinikinių (1-3 kurso), kurie sudarė 50,6 % tiriamųjų. Įvertinus CNS veikiančių medžiagų vartojimo paplitimą pastebėta, jog beveik visi (97,56 %) apklaustieji per pastaruosius kalendorinius metus yra naudoję nors vieną iš išvardytų medžiagų. Dažniausiai studentai naudojo kofeiną (156 respondentai, 95,1 %), nikotiną (114 respondentai, 69,5 %) alkoholį (134 respondentai, 81,7 %). Iš nelegalių medžiagų dažniausiai buvo vartojama marihuana (48 respondentai, 29,3 %). Maždaug penktadalis studentų nurodė, jog pradėjus vartoti CNS veikiančias medžiagas pasikeitė jų akademinis pažangumas.

The aim of the thesis: to investigate the role of gut microbiota as a mediator in the health benefits of different physical exercises in healthy individuals, emphasizing the significance of exercise-induced microbiome changes in optimizing overall health outcomes. Objectives of the study:

1. To determine the effects of aerobic (moderate-intensity) exercises on microbiota composition.
2. To determine the effects of anaerobic (high-intensity) exercises on microbiota composition.
3. To determine the possible effects of microbiota composition on health status. Methodology. A systematic review of the scientific literature was conducted in accordance with PRISMA guidelines. For the search, the bibliographic medical database PubMed (MEDLINE) was chosen. The articles were required to have been published between 2013 and 2023, or within the previous ten years. The following English keyword combinations were used in the search: "microbiota", "exercise", "physical", "changes", "sport", and "health." Results. Findings demonstrate strong evidence for the positive impact of both aerobic and strength exercises on gut microbiota composition. Out of the 14 studies analyzed, 5 studies (35.7%) demonstrated that exercise leads to increased bacterial diversity in the gut microbiota. Additionally, 2 studies (14.3%) found exercise-induced changes to be associated with an increase in the production of beneficial short-chain fatty acids (SCFAs), such as butyrate, and 1 study (7.1%) reported a decrease in inflammatory cytokines, which may contribute to a healthier immune system and reduced risk of chronic inflammation-related diseases. Furthermore, 3 studies (21.4%) observed correlations between higher gut microbiota diversity, specific taxa, and cardiorespiratory fitness, as measured by VO2max. A single study, representing 1 study (7.1%) found that exercise interventions improved gut microbiota profiles in insulin-resistant individuals, suggesting a potential role in managing insulin resistance and type 2 diabetes. Inter-individual variability in gut microbiota responses to aerobic exercise was observed in 1 study (7.1%) highlighting the importance of personalized exercise interventions, taking into account factors such as genetics, diet, and baseline gut microbiota composition. Finally, the effects of exercise intensity and type (e.g., moderate-intensity continuous training and high-intensity interval training) on gut microbiota were also highlighted in 1 study (7.1%). Conclusions:
4. The thesis findings show that aerobic (moderate-intensity) exercises positively influence microbiota composition, resulting in increased bacterial diversity and the presence of beneficial bacteria. This underscores the importance of incorporating moderate-intensity exercises in promoting a healthier gut microbiota.
5. Evidence suggests that anaerobic (high-intensity) exercises, such as strength training, can also impact microbiota composition, leading to increased bacterial diversity. The potential indirect effects of high-intensity exercises on gut microbiota through modulating host metabolism and immune system warrant further investigation.
6. The complex relationship between exercise, microbiota composition, and health outcomes is evident in the studies included in this thesis. Positive changes in microbiota composition resulting from both aerobic and heavy exercises can lead to improved overall health.