OF Dantų ir burnos ligų klinika (05.03)

Relevance of the problem: Smoking remains one of the main factors negatively affecting oral tissue health. Although electronic cigarettes are increasingly perceived as a “safer” alternative to traditional cigarettes, scientific studies reveal they can also cause significant oral health disorders. Considering that future oral health professionals – dental students – play a key role not only in treatment but also in prevention and education, it is important to assess their knowledge and attitudes on this topic. Aim of the Study: To evaluate LUHS dental students’ knowledge and attitudes toward the effects of traditional and electronic cigarettes on oral health. Material and the methods: The study included 172 LUHS dental students (2nd–5th year). Data were collected through an anonymous questionnaire, analyzing smoking habits, reasons for cigarette use, knowledge of health impacts, and the dentist’s role in prevention. Data were analyzed using IBM SPSS Statistics (v.29.0) and Excel (2024). Significance level – p < 0.05. Results: Students more often correctly identified the harmful effects of traditional cigarettes on oral health than those of electronic cigarettes. The effects of electronic cigarettes on oral microbiota composition, tooth discoloration, or mucosal condition were mentioned less frequently (50–70%). A statistically significant difference between academic years was found when evaluating Candida albicans (p = 0.017) – with more incorrect answers recorded among senior students. Students’ attitudes toward electronic cigarettes were often correlated with personal smoking experience. Statistically significant differences between smokers and non-smokers were observed in reasons for smoking: stress (p = 0.016), habit (p = 0.004), social environment (p = 0.03), and perceived lower harm (p = 0.012). More than half of the students were unsure of their responsibility to inform patients about the harm of smoking, and as many as 93% indicated a desire to receive more information on the topic. No statistically significant differences in knowledge levels were found between different academic years (p > 0.05). Conclusions: Students’ knowledge about traditional cigarettes was good, but knowledge about e-cigarettes remained moderate or insufficient. A lack of awareness, critical thinking, and professional responsibility was observed. These findings highlight the need to strengthen dental curricula by integrating more education on alternative tobacco products and the dentist’s role in prevention.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Dantų ligos yra vienos labiausiai paplitusių sveikatos problemų pasaulyje. Negydomi dantų pažeidimai gali sukelti pulpos bei periapikalinių audinių pažeidimus, nulemti danties netekimą. Tikslus ir laiku diagnozuotas pažeidimas gali padėti išvengti su dantų ėduonimi susijusių komplikacijų. Todėl šio darbo tikslas - įvertinti dirbtinio intelekto (DI) ir gydytojo odontologo tikslumą, nustatant pulpos audinių būklę, gilaus ėduonies atveju, skaitmeninėse rentgenogramose (SRG). Medžiaga ir metodai. Publikacijų paieška atlikta trijose elektroninėse duomenų bazėse PubMed, Science Direct, Wiley Online Library bei rankiniu būdu. Ieškoti diagnostinio tikslumo tyrimai, publikuoti anglų kalba, ne seniau nei 5 metai, vertinantys gydytojo odontologo ir DI diagnozės tikslumą vertinant SRG. Straipsnių kokybės vertinimui naudotas QUADAS – 2 įrankis. Rezultatai. Pagal tyrimų įtraukimo kriterijus, pilno turinio analizei buvo atrinkti 4 straipsniai, kuriuose iš viso buvo analizuotos 853 SRG. Tyrimuose dalyvavo 21 gydytojas odontologas, 25 odontologijos studentai, 7 DI modeliai. Analizuojant odontologijos specialistų diagnostikos tikslumą, tiksliausiai dantų pažeidimus diagnozavo gydytojai, dirbantys ilgiau nei 9 metus, o mažiausiu tikslumu - klinikinės patirties neturintys odontologijos studentai. Lyginant DI modelių bei specialistų diagnozavimo tikslumą, trijuose iš keturių tyrimų buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai rodantys, jog DI įrankiai (ResNet18, ResNet + C, Yolov5 – x ir ResNet50) diagnozavo ligas/pulpos pažeidimus tiksliau nei gydytojai, vertinant šiuos rodiklius: tikslumą, jautrumą, specifiškumą ir preciziškumą. Vertinant DI diagnozės tikslumą nustatyta, kad aukščiausius rezultatus pasiekė DI įrankis „Yolov5 – x“. Išvados. Lyginant dirbtinio intelekto modelių ir gydytojų odontologų diagnozavimo tikslumą, nustatant pulpos audinių būklę gilaus ėduonies atveju, nustatyta, jog statistiškai reikšmingai dirbtinio intelekto modeliai diagnozavo tiksliau.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Tinkama nejautra dantų gydymo metu yra svarbus veiksnys, užtikrinantis nemalonių pojūčių prislopinimą. Seni nuskausminimo metodai turi nemažai trūkumų, o šiuolaikinės nuskausminimo sistemos pasižymi greitesniu veikimo laiku ir mažesniu diskomfortu. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos gydytojų odontologų dažniausiai taikomus nuskausminimo metodus, sukeliamas komplikacijas bei įvertinti žinias apie naujus nuskausminimo metodus ir jų panaudojimo galimybes.

Medžiaga ir metodai. Atliktas kiekybinis tyrimas, kurio instrumentas – anketinė apklausa, skirta gydytojams odontologams. Anketoje pateikti klausimai apie dažniausiai naudojamus nuskausminimo metodus, nuskausminimo komplikacijas, naujų nuskausminimo metodų ir sistemų privalumus bei jų pritaikymo galimybes. Gauti duomenys statistiškai išanalizuoti ir palyginti naudojant IBM SPSS Statistics programą.

Rezultatai. Apatinio žandikaulio krūminiams dantims dažniausiai naudojama apatinio alveolinio nervo, o kitoms dantų grupėms – infiltracinė nejautra. Dauguma respondentų pritaria, kad intraligamentinė nejautra yra efektyvi, o intrakaulinė nejautra dažniausiai naudojama apatinio žandikaulio krūminių dantų nuskausminimui ar esant simptominiam negrįžtamam pulpitui. Specialistai yra geriau informuoti apie STA ir NEEDLE FREE sistemas. Dauguma odontologų žino, kaip gydyti nuskausminimo komplikacijas, kurių dažniausios – skausmas dūrio vietoje ir gleivinės pažeidimai.

Išvados. Lietuvos gydytojai odontologai dažniausiai naudoja infiltracinę ir apatinio alveolinio nervo nejautras. Intraligamentinė nejautra vertinama teigiamai, o intrakaulinė nejautra naudojama retai. Dauguma gydytojų odontologų turi vidutinio lygio žinias apie STA ir NEEDLE-FREE sistemas. Dažniausiai pasitaikanti komplikacija yra skausmas injekcijos vietoje. Daugelis respondentų žino, kaip valdyti nuskausminimo komplikacijas bei norėtų įgyti žinių apie naujus nuskausminimo metodus.

Tikslas: Pastaruoju metu literatūroje aprašytas “Clean and Seal” (CS) metodas, kaip galima alternatyvi periodontito gydymo priemonė. Šis metodas apima papildomą natrio hipochlorito (NaOCl)/amino rūgščių ir vidutiniškai stabilizuotos didelio molekulinio svorio hialurono rūgšties (xHyA) panaudojimą kartu su podanteniniu instrumentavimu. Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, ar CS metodas lemia geresnius klinikinius periodontito gydymo rezultatus, palyginius vien su podanteniniu instrumentavimu, taip pat išsiaiškinti kiekvieno preparato įtaką atskirai konservatyvaus periodontologinio gydymo rezultatams. Medžiagos ir Metodai: atlikta išplėstinė literatūros paieška PubMed/Medline, Cochrane, and ScienceDirect duomenų bazėse, ieškant straipsnių, išspausdintų iki 2025, Vasario 1d. Į literatūros apžvalgą įtraukti atsitiktinės imties kontroliuojami klinikiniai tyrimai, išspausdinti anglų kalba, turintys ne mažesnį kaip 3 mėn. sekimo laikotarpį, nagrinėję papildomą NaOCl/amino rūgščių, xHyA ar jų kombinacijos poveikį klinikiniams rodikliams konservatyviame periodontito gydyme. Pirminis tyrimo baigties kintamasis – kišenių zondavimo gylio (PD) pokytis, antriniai tyrimo baigties kintamieji – klinikinio audinių prisitvirtinimo (CAL) ir kraujavimo po zondavimo (BOP) pokyčiai. Rezultatai: Į tyrimą įtraukti 8 straipsniai, atitikę įtraukimo kriterijus. Papildomas NaOCl/amino rūgščių ir xHyA panaudojimas (CS) lėmė statistiškai reikšmingus PD (1.02 mm, 95% CI [0.565 to 1.474], p<0.0001), CAL (0.927 mm, 95% CI [0.493 to 1.361], p=0.004) ir BOP (83.8% (95% CI: [0.392, 1.285]) pokyčius, palyginus vien su podanteniniu instrumentavimu. Meta-analizė neatskleidė papildomos NaOCl panaudojimo naudos nei PD (0.136 mm, 95% CI [-0.253 to 0.525], p=0.104) ,nei CAL pokyčiuose (0.242 mm, 95% CI [-0.144 to 0.628], p=0.687), palyginus vien su podanteniniu instrumentavimu. Papildoma xHyA aplikacija konservatyvaus periodontologinio gydymo metu lėmė reikšmingą CAL pokytį (0.710 mm, 95% CI [0.362 to 1.058], p<0.001), tačiau neturėjo reikšmingo poveikio PD pokyčiui (0.250 mm, 95% CI [-0.089 to 0.588], p=0.525), palyginus vien su podanteniniu instrumentavimu. Išvada: Papildoma podanteninė NaOCl/amino rūgščių ir xHyA aplikaciją lemia statistiškai reikšmingus PD, CAL, BOP pokyčius, palyginus vien su podanteniniu instrumentavimu konservatyviame periodontito gydyme.

SANTRAUKA Tikslai: Įvertinti kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos vaizdus ir nustatyti atstumą nuo apatinio žandikaulio krūminių dantų iki apatinio alveolinio nervo (AAN) kanalo bei ištirti krūminių dantų vidinę šaknų kanalų sistemos morfologiją. Medžiaga ir metodai: Išnalizuoti apatinio žandikaulio krūminių dantų KPKT vaizdai, naudojant NNT programinę įrangą, daugiausia dėmesio skiriant vidinėms anatomijos struktūroms ir atstumams iki AAN kanalo. Vidinė šaknų kanalų sistemos morfologija buvo įvertinta pagal kanalų konfigūracijas (I–V tipai pagal Vertucci klasifikaciją). Rezultatai: Tyrimo metu išanalizuoti nuasmeninti 100 pacientų (45 vyrų, 55 moterų) KPKT vaizdai. Nustatyta, kad vyrų KPKT vaizduose atstumai iki AAN kanalo buvo didesni. Vidutinis atstumas nuo pirmojo krūminio danties iki AAN kanalo buvo 5,42 mm, tuo tarpu moterų - 4,49 mm, o trečiųjų krūminių dantų atstumai sumažėjo iki 2,21 mm (vyrų) ir 0.46 mm (moterų). Šaknų morfologija skyrėsi: pirmieji krūminiai dantys dažniausiai turėjo dvi šaknis (96 %), iš kurių mezialinė šaknis turėjo 2 kanalus (IV tipas), o distalinė – 1 kanalą. Tuo tarpu trečiųjų krūminių dantų šaknų morfologija buvo įvairesnė (75 % dantų turėjo dvi šaknis su skirtingomis kanalų konfigūracijomis). Išvada: Atstumas tarp vyrų ir moterų apatinio žandikaulio krūminių dantų bei AAN kanalo skiriasi. Vyrų atstumai didesni ir mažėja dantims tolstant nuo centrinės linijos. Šaknų kanalų sistemos vidinė morfologija pasižymėjo nuo nuspėjamos pirmųjų krūminių dantų anatomijos iki įvairesnių konfigūracijų, pastebėtų trečiuosiuose krūminiuose dantyse. Raktiniai žodžiai: kūginio pluošto kompiuterinė tomografija, atstumas, šaknies viršūnė, apatinis žandikaulio nervo kanalas, apatinis žandikaulio nervas, vidinė anatomija.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Destrukciniai kraštinio periodonto pokyčiai gali sudaryti palankias sąlygas periodontito bakterijoms patekti į pulpą. Norint pasiekti optimalių periodontito gydymo rezultatų, yra svarbu nustatyti endodontinio gydymo reikalingumą. Nesant klinikinių simptomų, tikslios pulpos būklės nustatymas yra sunkus. Būtini tyrimai, siekiantys nustatyti kaip periodontitas veikia pulpą, atsižvelgiant į histopatologinius pokyčius ir jų pasireiškimo dažnumą. Šio darbo tikslas yra įvertinti pulpos būklę esant III-IV stadijos periodontitui, remiantis histologiniais vaizdais. Medžiaga ir metodai. Pacientai, sergantys III-IV stadijos periodontitu, kuriems pagal indikacijas buvo paskirtas intaktinio danties šalinimas, buvo pakviesti dalyvauti tyrime. Pacientui buvo atliktas išsamus danties klinikinis ir radiologinis ištyrimas. Po danties šalinimo procedūros, buvo atliktas histologinių preparatų paruošimas. 17 dantų pulpų preparatai buvo analizuoti šviesiniu mikroskopu. Buvo vertinami uždegiminių ląstelių infiltracijos, kalcifikacijos, fibrozės, kraujagyslių pokyčių, edemos ir nekrozės požymiai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Cochran’o Q testą IBM SPSS programinėje įrangoje. Rezultatai. Uždegiminių ląstelių infiltracija nustatyta 3 (17,65%) dantų pulpose. Kalcifikacija nustatyta 7 (41,18%) dantų. Išsiplėtusiomis kraujagyslėmis pasižymėjo 4 (23,53%) pulpos preparatai, o kraujagyslių atrofija buvo nustatyta 2 (11,76%) pulpose. Fibrozės požymiai pastebėti 3 (17,65%) pulpose. Nekrozė buvo nustatyta bent viename iš trečdalių 5 (29,41%) pulpose. Reikšmingo skirtumo tarp histopatologinų pokyčių pasiskirstymo tarp pulpos trečdalių nustatyta nebuvo. 6 dantyse buvo gautas teigiamas pulpos jautrumo testo atsakas, indikuojantis sveiką pulpą, kas neatitiko histologinių tyrimo rezultatų. Dantyse su padidėjusiu danties patologiniu paslankumu, dantenų recesijomis ir furkacijos defektais buvo pastebėta tendecija išreikštiems pulpos histopatologiniams pokyčiams. Išvados. Pažengusių stadijų periodontitas gali sukelti danties pulpos būklės pokyčius: įvairaus laipsnio uždegiminės ląstelių infiltraciją, kraujagyslių pokyčius, fibrozę, kalcifikaciją ir nekrozę.

Introduction Obesity functions as a widespread metabolic disorder that doctors link to systemic diseases including type 2 diabetes and cardiovascular disease. Research shows that periodontitis which is a chronic inflammatory tooth-supporting tissue condition exists as a risk factor for obesity. Nonsurgical periodontal therapy serves as the standard treatment for periodontitis. Research shows NSPT works well for general population patients but the treatment response of obese patients is not well understood. This systematic review investigated the changes in periodontal parameters and inflammatory biomarkers that occurred in obese patients after NSPT compared to non-obese patients.

Materials and Methods The research for this review utilized database sources which included PubMed ScienceDirect Wiley Library and Cochrane. The review included English-language publications from the last ten years (2015–2025).The research included both randomized controlled trials and prospective clinical studies. Research evaluating the effects of nonsurgical periodontal therapy (NSPT) on obese versus non-obese patients with periodontitis formed the basis of the selected studies. The analysis included both clinical periodontal parameters and inflammatory markers. The final review included five studies.

Results Both obese patients and non-obese patients experienced enhanced periodontal parameters following NSPT. Non-obese patients demonstrated better improvements in CAL, PD and inflammatory biomarker reduction compared to obese patients. Systemic oxidative stress markers and inflammatory mediators remained elevated in obese patients both before and after therapy. The treatment produced similar outcomes between both groups but the changes tended to be smaller for obese patients. The microbial load containing P. gingivalis, T. forsythia, P. intermedia showed equivalent reductions in both groups following treatment. The biochemical markers serum leptin and GCF resistin continued to stay elevated in obese patients after the therapy.

Conclusion This systematic review found that NSPT led to improvements in periodontal clinical and biochemical parameters in both obese and non-obese patients. However, obese individuals showed altered and often reduced responses to therapy across several measured outcomes.

Periodontitas – šešta pagal dažnumą liga pasaulyje ir dažniausia dantų netekimo priežastis suaugusių žmonių populiacijoje. Periodontito etiologija siejama su burnos ertmės mikrobiomo disbalansu, pasireiškianti progresuojančiu dantis supančių audinių (dantenų, periodonto raiščio, alveolinio kaulo) netekimu. Klinikiniai periodontito požymiai apima klinikinės jungties netekimą, radiologiškai stebimą alveolinio kaulo destrukciją, zonduojamas dantenų kišenes ir dantenų kraujavimą. Negydoma ar laiku nediagnozuota periodonto patologija lemia ankstyvą dantų netekimą, nors dauguma ligos atvejų gali būti gydomi, taip užkertant kelią dantų netekimui. Pagrindinis periodontologinio gydymo tikslas – sustabdyti ligos progresavimą, atkurti sveikus, stabilius periodonto audinius ir, jei įmanoma, regeneruoti prarastus. Pagrindinė sėkmingo periodontito gydymo sąlyga – efektyvus podanteninio biofilmo pašalinimas. Idealiu atveju, periodontologinio gydymo metu, periopatogeninių mikroorganizmų rūšys, sukeliančios ar palaikančios periodonto audinių infekcijas, turėtų būti pašalinamos arba stipriai sumažinamas jų kiekis. „Aukso standartas“ periodontito gydyme – kruopštus virš ir podanteninio apnašo ir konkrementų pašalinimas ultragarsu ir / ar rankiniais instrumentais. Tačiau šis gydymo būdas turi nemažai apribojimų – ligai pažengus, bakterinį apnašą, susikaupusį giliose kišenėse, furkacijose, intrakauliniuose defektuose, anatominėse šaknų įdubose ir vagelėse mechaniškai pašalinti tampa sunku ar net neįmanoma. Tyrimai rodo, kad, net ir po labai kruopštaus podanteninio konkrementų valymo, ant 30 proc. valytų šaknų paviršių lieka nenuvalytų dantų akmenų ir apnašo, o tai sąlygoja greitą mikroorganizmų rekolonizaciją į jau valytas sritis, o to rezultatas – sumažėjęs gydymo efektyvumas ir kliniškai stebimos negyjančios periodontologinės kišenės. Kadangi periodontitas yra mikroorganizmų sąlygota liga, logiška, kad kartu su mechaniniu instrumentavimu galima naudoti ir papildomas priemones, kurios padėtų eliminuoti ar inaktyvuoti patogeninę mikroflorą tose vietose, kur mašininiai ar rankiniai instrumentai fiziškai pasiekti negali. Pastaruoju metu literatūroje aptinkama duomenų apie „Clean and Seal“ (C&S) metodiką kaip galimą alternatyvą periodontito gydyme. C&S metodas paremtas dviejų papildomų priemonių (natrio hipochlorito (NaOCl) /amino rūgščių gelio (Perisolv®, Regedent AG, Zürich, Switzerland) ir vidutiniškai stabilizuotos didelio molekulinio svorio hialurono rūgšties (xHyA) (Hyadent BG, Regedent AG Zürich, Switzerland) gelio) ir kruopštaus podanteninio instrumentavimo panaudojimo kartu. Iki šiol nebuvo atlikta nė vieno atsitiktinės imties kontroliuojamo klinikinio tyrimo, kuris leistų išsiaiškinti, ar papildomas šių preparatų panaudojimas kartu su podanteniniu instrumentavimu nulemtų geresnius klinikinius bei mikrobiologinius periodontito gydymo rezultatus, lyginant su standartiniu periodontito gydymu, kai naudojamas ultragarsas ir rankiniai instrumentai. Šio darbo tikslas - ištirti klinikinius, mikrobiologinius ir histologinius papildomo NaOCl/amino rūgščių ir xHyA gelių naudojimo kartu su podanteniniu instrumentavimu rezultatus, palyginti juos vien su podanteninio instrumentavimo rezultatis, gydant II–III stadijos A, B laipsnių periodontitą. Nustatyti pagrindiniai darbo uždaviniai:

1. Nustatyti, ar papildomas NaOCl/amino rūgščių ir xHyA gelių kartu su podanteniniu instrumentavimu panaudojimas lemia geresnius klinikinius periodontito gydymo rezultatus (PD sumažėjimą, CAL padidėjimą, BOP sumažėjimą), palyginus su vien podanteniniu instrumentavimu.
2. Nustatyti, ar papildomas NaOCl/amino rūgščių ir xHyA gelių kartu su podanteniniu instrumentavimu panaudojimas lemia geresnius mikrobiologinius periodontito gydymo rezultatus (nustatyti pagrindinių periopatogenų – Aggregatibacter actinomycetemcomitans (A.a), Prevotella intermedia (P.i), Treponema denticola (T.d), Porphyromonas gingivalis (P.g), Tanerella forsythia (T.f) aptikimo dažnį ir bendrą skaičių prieš ir po gydymo), palyginus su standartiniu podanteniniu instrumentavimu.
3. Atlikti histologinę analizę ir nustatyti NaOCl/amino rūgščių ir xHyA gelių poveikį periodonto audiniams.

Objectives The aim of this literature review was to analyse the clinical studies and compare the outcomes of endodontic treatment with respect to the type of sealer used for the obturation of root canals Material and methods used The search was conducted through the databases: Pubmed, mdpi, and Wiley online library. The search was limited to articles published from 2017 to 2024 year, written in English language. Articles relevant to the topic were screened accordin to the eligibility criteria, those that met the inclusion criteria were included into the review. Results: The success rate of the endodontic treatment varied between 80% and 94,3%. Although it was lower (51,3%-71,4%) when strict criteria were used for evaluation of treatment outcomes. No significant differences were found between the sealers tested in all the analysed studies regardless of follow up period. Slight variations in success rates under different criteria and different radiological methods used for evaluation of outcomes were noticed. Conclusions Considering the limitations of this review, could be concluded that outcomes of endodontic treatment when calcium silicate sealers compared to the resin-based sealers are used for root canal filling are similar. More clinical trials should be performed to confirm this statement.

Revelance And Aim: Chronic periodontitis is a common oral inflammatory disease associated with severe tooth loss and has been implicated as a modifiable risk factor for various forms of dementia, including Ad, VaD, and MD. The purpose of this systematic review was to elucidate the relationship between chronic periodontitis and the risk of developing these types of dementia. Materials And Methods: A systematic review was conducted using data from a large retrospective cohort study obtained from the national health insurance databases Pubmed and Clinahl. Studies included in this review included a long-term follow-up analysis with a large sample size to assess the association between severe periodontitis and tooth loss and dementia and to account for possible confounding factors. Results: The review identified a consistent association between chronic periodontitis, particularly severe cases with significant tooth loss, and an increased risk of AD, VaD, and MD. Based on sociodemographic factors, lifestyle and comorbidities, patients with 1–9 teeth remaining due to severe periodontitis were found to have a significantly higher risk of developing types of dementia compared to their counterparts with healthy periodontium. Conclusion: The chronic periodontitis have some potantial in a adjustable risk factor to AD, VaD and MD especially when accompanied by massive tooth loss. Further research is needed to investigate the possible mechanisms and effectiveness of the periodontal treatments to reduce the risk of dementia.