Špakauskas, Vytautas

Tyrimai atlikti vienoje X veterinarijos klinikoje, Kauno mieste. Darbo apimtis 47 puslapiai, juose yra 6 lentelės ir 14 paveikslų. Panaudoti 79 literatūros šaltiniai. Tyrimo metu buvo analizuojamas šunų babeziozės paplitimas, atsižvelgiant į sezoniškumą, šunų amžių, lytį ir veislę. Taip pat buvo analizuojamos taikomos diagnostinės priemonės, klinikiniai simptomai, bei gydymo yaptumai. Šunys tyrimui buvo atrinkti 2014 metų laikotarpiu, įvairaus amžiaus, lyties ir veislės. Pristatytų į kliniką sergančių šunų savininkų buvo prašoma pateikti išsamią gyvūno anamnezę: kokius ir kada pastebėjo pirmuosius ligos simptomus; ar nerado neseniai įsisiurbusių erkių; ar naudoja antiparazitines priemones; kokiomis sąlygomis gyvena šuo (lauke ar namie). Sergantiems gyvūnams, diagnozės patvirtinimui, buvo atliekamas periferinio kraujo tepinėlis, taip pat morfologiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta, naudojant kompiuterinę programą „Microsoft office excel 2003“. Apskaičiuotos minimalios ir maksimalios reikšmės. Kraujo rodiklių vidurkiai ir jų paklaidos (SD). Patikimais skirtumais laikoma, kai p<0,05. Nustatyta, kad dažniausiai serga 3 – 5 metų amžiaus šunys, iš 84 (100 proc.) sergančiųjų – 16 patelių (80 proc.) ir 4 patinai (20 proc.). Babezioze šunys dažniausiai serga pavasarį (64,29 proc.) ir rudenį (30,95 proc.). Dažniausiai pasireiškę klinikiniai požymiai: vangumas ir apatija (100 proc.), karščiavimas (79,8 proc.), sumažėjęs ar visai dingęs apetitas (63,1 proc.). Babezioze sergantiems šunims nustatyta trombocitopenija, neutrofilija, stipri monocitozė, nežymus eritrocitų ir hematokrito koncentracijos kraujyje sumažėjimas. Taip pat nustatytas padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje. Gydymui buvo naudojamas imidokarbo dipropionatas (100 proc.) ir deksametazonas (58,33 proc.). Visi kiti preparatai buvo naudojami papildomai, norint sustiprinti imunitetą ir organizmo atsparumą infekcinėms ir invazinėms ligoms.

Darbo apimtis 49 puslapiai, jame yra 8 lentelės, 21 paveikslas, 84 literatūros šaltiniai. Tyrimų tikslas. Analizuoti Lietuvoje gyvenančius kraujasiurbius vabzdžius ir juos atbaidančiu poveikiu pasižyminčias chemines, natūralias medžiagas ir prietaisus, bei tirti jų efektyvumą. Tyrimų uždaviniai. Lietuvoje gyvenančių kraujasiurbių vabzdžių ir repelentiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų ir prietaisų analizavimas; medžiagų, turinčių DEET, eterinių aliejų ir prietaisų (su repelentais ir ultragarso) repelentinio efektyvumo tyrimai. Tyrimų metodika. Repelentiniai tyrimai su Ben’s 100, ThermaCell, eterinių aliejų mišiniu ir TickLess Pet ultragarsiniu pakabuku atlikti Klaipėdos, Kretingos ir Kauno rajonuose. Repelentio poveikio tyrimai nuo vabzdžių buvo atlikti su 4 ,,Flies away" ir su 4 pačių pasigamintomis vabzdžių gaudyklėmis, o nuo erkių su 8 šunimis. Bandomosios grupės vabzdžių gaudyklės ir šunys buvo apsaugoti repelentinėmis priemonėmis, kontrolinės grupės – ne. Kas 0,5 val. 12 val. buvo suskaičiuojamas bendras į gaudykles patekusių ektoparazitų skaičius, o po 1 ir 2 val. – ant šunų kailio patekusių erkių skaičius kiekvienoje grupėje. Rezultatai ir išvados. Lietuvoje paplitusiems kraujasiurbiams (uodams, mašalams, sparvoms, gyliams, blusoms, erkėms, kai kurioms musėms) atbaidyti naudojami cheminės kilmės repelentai, natūralūs repelentai ir įvairūs prietaisai. 95,0proc. N,N-dietil-m-toluamido tirpalas (Been‘s 100) nuo vabzdžių (uodų, mašalų, musių) apsaugo 4-4,5 valandas. Per 12 valandų bandomosiose gaudyklėje vabzdžių rasta 51,4proc. mažiau nei kontrolinėse gaudyklėse. Mūsų pagamintas eterinių aliejų mišinys nuo vabzdžių apsaugo 1,5-2 valandas. Per 12 valandų bandomosiose gaudyklėje vabzdžių rasta 36,9proc. mažiau nei kontrolinėse gaudyklėse. ThermaCEEL prietaisas nuo vabzdžių apsaugo 7,5-8 valandas. Per 12 valandų bandomosiose gaudyklėje vabzdžių rasta 75,1proc. mažiau nei kontrolinėse gaudyklėse. TickLess Pet neapsaugo nuo vabzdžių, tačiau atskrendančių vabzdžių kiekis sumažėja 24,5proc. Atlikę tyrimus nustatėme, kad nė viena repelentinė priemonė 100proc. neapsaugo šunų nuo erkių, tačiau po repelentinio poveikio ant šunų kailio erkių rasta 15,8-78,6 mažiau nei kontrolinėje.