Špakauskas, Vytautas

The aim of this study was to analyse Staphylococcus species distribution in the upper respiratory tract of riding horses and to determine antimicrobial resistance of the isolated staphylococci. Two hundred and ten isolates of Staphylococcus spp. were obtained (78.7 %) from the 267 healthy horses tested. A wide variety of the species was detected while the most prevalent were S. aureus (42.9 %), S. lentus (14.3 %), S. pseudintermedius (13.1 %), S. cohnii (9.5 %) and S. xylosus (9.5 %). Other species such as S. sciuri, S. warneri or S. vitulinus were detected only in a few cases. Eighty four isolates (40 %) demonstrated resistance to at least one antimicrobial. The most frequent resistance was demonstrated to penicillin G (66.7 %) and erythromycin (41.6 %). No strains resistant to vanocmycin, daptomycin and co-trimoxazole were detected. Ten isolates demonstrated phenotypical resistance to methicillin although only six of them (two isolates of S. lentus and the same amount of S. sciuri and S. vitulinus) carried the mecA gene while the mecC gene was not detected. In spite that resistance to macrolides and aminoglycosides was prevalent (35 and 5 isolates respectively), no genes encoding resistance to those classes of antibiotics (aac(6')-Ie-aph(2')-Ia, aph(3')-III, aph(2')-Ic) and macrolides (msrAB, ermA and ermC) were detected. Resistance to tetracycline was demonstrated in 33.2 % of the isolates attributed to tetK and tetM genes. This study revealed the first occasion of methicillin-resistant Staphylococcus spp. among horses in Lithuania.

Introduction Scientific and technological progress in agriculture is of great importance to the performance of livestock. Higher milk yields, better quality of milk, higher gains and increased fertility rates are related with nutrition. A well balanced diet is one of the main factors affecting the health of livestock. A lot of trace elements supplements of various chemical compositions are created to improve performance of livestock. Various researchers (Griffiths et al., 2007; Karkoodi et al., 2012; Krys et al., 2009; Weiss et al., 2010) have tried to find out how trace minerals supplements impact on animal performance. The results have been diverse. This indicates that all factors, which are affecting the nutritional needs of organisms, are not fully understood. Therefore, the aim of our study was to evaluate the efficiency of different trace mineral additives on cows’ milk yield and milk quality. Materials and Methods The experiment was carried out with cows in the dairy farm of Kaišiadoriai. Sixty clinically healthy cows were selected for the investigation taking into consideration time of calving, nutrition and state of health. The experimental cows were divided into three groups, of 20 cows each. Cows in the first groups were fed a ration with inorganic mineral additives (IMA), which was made from calcium, magnesium and potassium chlorides, sodium dihydrogen phosphate, cobalt carbonate, copper, zinc and manganese sulphates, potassium iodide, sodium selenite. The cows of the second group received a complexed mineral additive (CMA), which was made from inorganic (magnesium and potassium chlorides, sodium dihydrogencarbonate, manganese sulphate, potassium iodide and sodium selenite) and organic (zinc, copper and cobalt gluconates, and potassium lactate) salts. The last group –constituted the Control cows, which did not receive any mineral additives, only licks of sodium chloride. Tested minerals supplements w

Darbo tikslas – nustatyti mineralinių priedų įtaką mikroelementų (mangano (Mn), vario (Cu), cinko (Zn), kobalto (Co) ir jodo (I)) kiekiui melžiamų karvių kraujo serume. Darbas atliktas LSMU VA pieno ūkyje su 60 melžiamų karvių. Karvių grupės buvo suformuotos analogų principu atsižvelgiant į amžių, sveikatos būklę, veršiavimosi laiką, produktyvumą, gaunamo raciono tipą. Buvo sudarytos tiriamųjų ir kontrolinė galvijų grupės po 20 karvių kiekvienoje: 1) karvės, su pašaru gavusios neorganinius Ca, Mg, K, Cu, Zn, Mn, Co, I mineralus; 2) karvės, su pašaru gavusios mišrius (neorganinius+organinius) Ca, Mg, K, Cu, Zn, Mn, Co, I mineralus; 3) kontrolinės karvės, negavusios šių mineralinių priedų. Bandomi mineraliniai papildai I ir II grupės karvėms buvo duodami kas antrą dieną 3 mėnesius. Prieš mikroelementų davimą, praėjus 1 mėn., 2 mėn. ir 3 mėn., iš uodegos venos į vienkartinius mėgintuvėlius "Venoject" be antikoagulianto buvo imamas kraujas biocheminiams tyrimams. Kraujo serume Mn, Cu, Zn kiekiai nustatyti atominiu absorbciniu apektrofotometru "Zeeman 3030" Perkin Elmer G. Schlemmer tiesioginiu metodu, Co kiekį – GF-AAS metodu Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institute, I koncentraciją – plazmos masių spektrometrijos (ICP-MC) metodu Puslaidininkių fizikos instituto Cheminės metrologijos laboratorijoje induktyviškai sužadinamos plazmos didelės skiriamosios gebos masių spektrometru ELEMENT-2 (ThermoFinnigan AB). Nustatyta, kad pašarų mineraliniai priedai leido palaikyti fiziologines normas atitinkantį svarbiausių mineralinių elementų kiekį karvių kraujo serume. Mn, Zn, Cu, Co ir I karvių kraujo serume patikimai padidėjo, praėjus 3 mėnesiams po neorganinių mineralinių papildų davimo. Praėjus 2 ir 3 mėnesiams po mišrių mineralinių priedų davimo, bandomųjų karvių kraujo serume Mn, Zn, Cu, Co ir I buvo patikimai daugiau (pilyginti su daviniais p. [...].

Norėdami įvertinti mėsėdžių otodektozės paplitimą Kauno ir Kaišiadorių rajone, ištyrėme 133 šunis ir 133 kates. Otodektoze sergančius gyvūnus (40 kačių ir 16 šunų) gydėme akaricidais ir, tirdami parazitologiškai bei kliniškai 0, 7, 14 ir 21 dieną, nustatėme jų efektyvumą. Ausies landos išskyrose erkės suskaičiuotos mikroskopiškai. Otodektoze sergančios katės buvo gydomos „Stronghold®“ ir „Canaural®“ tirpalu, šunys – „Frontline®“ ir „Neostomosan ®“ tirpalu. Tyrimai rodo, kad Kauno ir Kaišiadorių rajone 12 proc. šunų ir 30 proc. kačių ausyse buvo rastos Otodectes cynotis erkutės. Klinikiniai otodektozės požymiai 27,5 proc. kačių nustatyti tik kairėje ausyje, 12,5 proc. – tik dešinėje, o net 60 proc. – abiejose ausyse. Daugiausia požymių šunims nustatyta abiejose ausyse (87,5 proc.). Po 7 dienų kačių, turinčių erkių O. cynotis, gydymo, nustatytas šimtaprocentinis „Stronghold®“poveikis. Praėjus 7 dienoms po gydymo ausų lašų suspensija „Canaural®“, pasveiko 65,63 proc., 14 dieną – 87,5 proc. ir 21 tyrimo dieną – 96,88 proc. otodektoze sergančių kačių. Praėjus 21 dienai po gydymo „Frontline®“ ir „Neostomosan®“, nustatytas tapatus poveikis (75 proc.), tačiau erkių kiekis ausyse greičiau sumažėjo naudojant „Frontline®“ lašinamąjį tirpalą.

The goal of study was to determine and compare the inorganic trace elements and mixed additive intake on dairy cattle's health and productivity. The work was carried out with 60 cows in LUHS VA dairy farm. Cow groups were formed on the principle of analogues taking in the account age, state of health, calving time, productivity, diet-derived type. Prior to groups forming and during experiment cows were clinically examined. Considering the time of calving, feeding characteristics and livestock health, have been formed test and control group of animals, 20 cows each: 1) cows fed upon inorganic Ca, Mg, K, Cu, Zn, Mn, Co, I minerals 2) cows received with diet mixed (inorganic + organic) Ca, Mg, K, Cu, Zn, Mn, Co, I minerals 3) control group cows without obtaining the mineral additives (only licks). All groups of cows were kept in the same conditions. In the pasture cows were kept on a flat grassland yields and got enough water. During the stable period, cows were fed perennial grass haylage, corn silage, ensiled sugar-beet pulp. The compound feed cows received, depending on their productivity and klactation period. Tested mineral supplements were fed for I and group II every other day for 3 months. [...].

Šio darbo tikslas – nustatyti kalcifostilio profilaktinį efektyvumą sugirdant jį peroraliai veršingoms karvėms. Kalcifostilio sudėtyje yra 30 g kalcio chlorido, 4 g natrio dihidrofosfato, 5 g magnio chlorido, 0,5 g kalio chlorido, 0,02 g benzalkonio chlorido, 0,4 g karboksimetilceliuliozės, išgryninto vandens – iki 100 ml. Atlikti du bandymai, kurių metu nustatėme tinkamiausią kalcifostilio naudojimo laiką, profilaktinį efektyvumą ir optimalią naudojimo schemą. Kalcifostilis gelio pavidalu sugirdytas karvėms po 500 ml. Pirmuoju bandymu 65 trečio ir ketvirto veršingumo karvės suskirstytos į keturias bandomąsias ir vieną kontrolinę grupes. Kalcifostilis panaudotas taip: I grupės karvėms pirmą kartą sugirdytas veršiavimosi metu, o antrą kartą – per pirmąsias 6 val. po veršiavimosi; II gr. – pirmą kartą sugirdytas likus dienai iki veršiavimosi, antrą kartą – veršiavimosi metu, o trečią kartą – po veršiavimosi praėjus 6 val.; III gr. karvėms – praėjus 6 val. po veršiavimosi ir IV gr. – tris kartus su dviejų dienų intervalu iki veršiavimosi ir ketvirtą kartą – praėjus 6 val. po veršiavimosi. I ir II grupės karvių kraujyje po veršiavimosi nustatytas statistiškai reikšmingai (2,12–2,25 ir 1,75–1,84 mmol/l) didesnis (p<0,05) Ca ir P kiekis palyginti su kontrolinėmis. IV gr. karvių kraujo serume Ca ir P kiekis buvo artimas fiziologinei normai, tačiau nepakankamai saugojo nuo mineralų trūkumo, nes keturios iš dešimties karvių susirgo pareze po veršiavimosi. Kontrolinėje grupėje prieš veršiavimąsi, veršiavimosi metu ir praėjus dienai po veršiavimosi karvių kraujyje Ca ir P sumažėjo ir fiziologinę normą pasiekė po 1–6 dienų. Antrajam bandymui parinkta 50 ketvirtos ir penktos laktacijos karvių, po ankstesnių veršiavimųsi sirgusių pareze. Jos suskirstytos į dvi bandomąsias ir vieną kontrolinę grupes. [...].

Sergančių šunų ir kačių mikroskopinių grybų sukeltiems dermatitams gydyti sukurti kremai E-1 ir T-1. Jų veiklioji medžiaga yra ekonazolas arba terbinafinas. Tyrimų rezultatai parodė, kad ilgai naudojami kremai E-1 ir T-1 alerginės ir uždegiminės reakcijos nesukelia. Odos sustorėjimas buvo trumpalaikis ir įvyko dėl vandens rezorbcijos iš kremų. Vandens rezorbcija į odą yra teigiamas veiksnys, nes, sergant mikroskopinių grybų sukeltu dermatitu, greičiau skatins uždegimo metu pažeistų audinių pasišalinimą ir klinikinių simptomų išnykimą, o kremuose esantis ekonazolas ar terbinafinas likviduos dermatito sukėlėjus – mikroskopinius grybus. Galima teigti, kad išoriškai ilgai naudojami E-1 ir T-1 kremai silpnai dirgina odą. Dirginimas pasireiškia odos paraudimu ir nežymiu odos raginio sluoksnio bei epidermio pabrinkimu. Nutraukus kremų naudojimą, odos pokyčiai greitai išnyksta. Išoriškai naudojami kremai yra saugūs, nes kontaktinio dermatito nesukelia ir gyvūnų gerai toleruojami.

Darbo tikslas – įvertinti Staphylococcus genties rūšių, išskirtų iš karvių mastitinio pieno, įvairovę ir nustatyti jų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms. Iš karvių mastito buvo išskirta 516 Staphylococcus genties bakterijų padermių, t. y. 58,6 proc. visų tyrimo metu išskirtų bakterijų. Identifikuota keturios stafilokokų rūšys. Vyravo KTS atstovai: Staphylococcus aureus – 34,1 proc., Staphylococcus hyicus – 26,4 proc., Staphylococcus intermedius – 5,4 proc. Tyrimo metu identifikuotas KNS atstovas – Staphylococcus epidermidis – 34,1 proc. S. aureus padermės buvo atsparios streptomicinui (78,3 proc.), klindamicinui (22,3 proc.), neomicinui (13,3 proc.), tetraciklinui (13,0 proc.) ir eritromicinui (12,8 proc.). 78,6 proc. S. intermedius identifikuotų padermių buvo atsparios streptomicinui, 3,6 proc. – tetraciklinui, 14,3 proc. – enrofloksacinui, 21,4 proc. – norfloksacinui. 50 proc. S. hyicus padermių buvo atsparios streptomicinui, 18,0 proc. – tetraciklinui, 17,2 proc. – enrofloksacinui ir 16,7 proc. – norfloksacinui. KNS atstovo S. epidermidis 74,1 proc. padermių buvo atsparios streptomicinui, 24,2 proc. – tetraciklinui, 18,6 proc. – linkomicinui, 11,8 proc. – eritromicinui. Fluorchinolonams buvo jautrūs S. aureus, S. epidermidis, o 16,9 proc. S. hyicus ir 17,8 proc. S. intermedius padermių buvo atsparios. Skirtingų rūšių stafilokokai buvo atsparūs skirtingoms antimikrobinėms medžiagoms, tačiau mažiau atsparių padermių buvo KNS S. epidermidis (17,8 proc.), o daugiau – KTS (20,9 proc.).

Darbo tikslas – įvertinti gramteigiamų bakterijų, išskirtų iš karvių mastito bandinių, įvairovę ir nustatyti jų fenotipinį atsparumą beta laktamams. Tyrimais analizuota 871 padermė, priklausanti Staphylococcus spp. (n=506), Streptococcus spp. (n=196) ir Enterococcus spp. (n=169), išskirta iš karvių, sergančių subklinikiniu ir klinikiniu mastitu. Dažniausi mastito etiologiniai faktoriai buvo S. epidermidis (n=176), S. aureus (n=166), S. agalactiae (n=128) ir E. hirae/durans (n=136). Išskirtų patogenų jautrumas antimikrobinėms medžiagoms (penicilinui, ampicilinui, amoksicilinui, cefalotinui, cefaleksinui, amoksicilinui ir klavulano rūgščiai) tirtas difuzijos agare metodu. S. aureus dažniausiai buvo atsparios amoksicilinui (81,7 proc.), penicilinui (81,6 proc.) ir ampicilinui (83,2 proc.). S. epidermidis padermės buvo atitinkamai 59,5 proc., 52,0 proc. ir 50,8 proc. atsparios penicilinui, ampicilinui ir amoksicilinui. Streptokokų padermės dažnai buvo atsparios tik amoksicilinui (31,6 proc.), enterokokai – penicilinui (28,3 proc.), ampicilinui (21,8 proc.), amoksicilinui (37,8 proc.) bei amoksicilino ir klavulano rūgšties deriniui (31,7 proc.). Mastitą sukeliančių patogenų jautrumas ampicilinui ir penicilinui koreliavo tarpusavyje (r=0,87). Amoksicilino ir klavulano rūgšties derinys efektyviau (p<0,05) nei kiti beta laktamai veikė tirtus gramteigiamus mikroorganizmus, tačiau net 41,5 proc. S. aureus padermių buvo atsparios amoksicilino ir klavulano rūgšties deriniui.