Bulikaitė, Virginija

SANTRAUKA Simonas Valaitis. Slaugos studentų patirtys formuojant profesinį identitetą dirbant sveikatos priežiūros įstaigose. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – asist.Virginija Bulikaitė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026; 40 p. Darbo tikslas - atskleisti slaugos studentų patirtis formuojant profesinį identitetą dirbant sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimo klausimai:

1. Kaip sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys slaugos studentai suvokia savo profesinį identitetą ir jo formavimosi procesą?
2. Kokie darbo sveikatos priežiūros įstaigose veiksniai skatina ar stabdo profesinio identiteto formavimąsi?
3. Kokią reikšmę turi darbo patirtis slaugos studijų procese ir profesinio identiteto suvokimui? Tyrimo metodika: Tyrime dalyvavo 5 LSMU slaugos studijų programos 4 kurso studentės. Taikytas kokybinis tyrimo metodas, naudojant iš dalies struktūruotą giluminį interviu. Interviu buvo įrašomi, surinkti duomenys iššifruojami į tekstą, koduojami, jungiami į kategorijas, sudaromos temos. Išvados:
4. Sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugos studentų profesinio identiteto suvokimas ir jo formavimosi procesas atsiskleidė per išankstinio profesijos suvokimo kaitą, kuri, įgyjant darbo patirties, virsta gilesniu profesijos supratimu. Praktinė veikla padėjo suvokti slaugytojo vaidmens sudėtingumą, atsakomybę ir bendravimo svarbą, kartu stiprinant profesinį identitetą.
5. Darbo sveikatos priežiūros įstaigose veiksniai, skatinantys arba stabdantys profesinio identiteto formavimąsi, atsiskleidė per darbo aplinkos pobūdį – palaikančią komandinę kultūrą ir pozityvų bendravimą, kurie stiprina pasitikėjimą savimi ir profesinį augimą, bei nepalankią aplinką ir didelį darbo krūvį, kurie mažina motyvaciją ir neigiamai veikia profesinio identiteto formavimąsi.
6. Darbo patirties reikšmė slaugos studijų procese ir profesinio identiteto suvokimui atsiskleidė per galimybę taikyti teorines žinias praktikoje, ugdyti praktinius įgūdžius ir kritinį mąstymą. Ji stiprino motyvaciją, pasitikėjimą savo gebėjimais bei padėjo formuoti profesinį identitetą.

Martina Agbor. Experiences of nursing students during their clinical placement in the oncology unit. Final thesis (Bachelor’s degree). Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing. Kaunas, 2026; p.53 Background: With globalization, many students pursue nursing studies abroad. Clinical practice is an essential part of nursing education, as it allows students to apply their theoretical knowledge in real-life situations. However, placements in specialized departments such as oncology can be particularly emotionally challenging, especially for international students who must also cope with language barriers and cultural differences. Objective: The aim of this study is to explore the experiences of nursing students during their clinical placement in the oncology unit. Methodology: A qualitative study was conducted with eleven nursing students from the Lithuanian University of Health Sciences. Data were collected through semi-structured interviews and analyzed using thematic analysis. Results: The results show that students experienced emotional stress, anxiety, and uncertainty, particularly during their first experience in the oncology department. Communication difficulties, especially related to language barriers and the sensitivity of patients’ situations, were identified as major challenges. To cope with these difficulties, students used various coping strategies such as reflection, peer support, and mentorship. Support from mentors and peers played an important role in developing their confidence. The clinical placement also contributed to their professional development by strengthening their confidence, empathy, and professional identity. Conclusions:

1. During their clinical placement in the oncology unit, students experienced different emotions such as anxiety, nervousness, and emotional stress, especially during their first days.
2. Students faced several challenges during practice, including communication difficulties, fear of making mistakes, and emotional pressure when dealing with patients.
3. The language barrier was one of the main problems, as it limited effective communication with patients and healthcare staff.
4. Students used different coping strategies to adapt to the clinical environment and manage stress, such as reflection after shifts, talking with peers and family, and seeking support from mentors.
5. Clinical practice also contributed to students' professional growth.
6. Many students reported increased confidence, better understanding of patient care, and development of their identity as future nurses.

Ugnė Radžiūtė. Lietuvos gyventojų žinių apie galvos smegenų insultą vertinimas. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – asistentė Virginija Bulikaitė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026; 49 p. Tyrimo tikslas. Įvertinti Lietuvos gyventojų žinias apie galvos smegenų insultą. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas (nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2024 m. balandžio 4 d.), pasirinkta patogioji (atsitiktinumo) atranka. Tyrimo instrumentas – elektroninė, anoniminė, autoriaus kurta, anketinė apklausa, patalpinta socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Instagram“. Tyrimo imtis buvo numatyta 385 tiriamieji. Tyrime dalyvavo 304 vyresni nei 20 metų Lietuvos gyventojai. Statistinei duomenų analizei atlikti naudota IBM SPSS Statistics 29.0 ir Microsoft Excel 2016 programinė įranga. Tyrimo rezultatai. Respondentų žinios apie galvos smegenų insulto simptomus, perspėjamuosius požymius ir pirmąją pagalbą, rizikos veiksnius ir profilaktiką buvo vidutiniškos. Respondentai geriausiai atpažino tokius insulto simptomus: sumišimas, kalbėjimo ar kalbos supratimo sutrikimas, veido perkreipimas, vienos veido pusės nutirpimas. Taip pat respondentai geriausiai žinojo, kad rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, nuolatinis ilgalaikis stresas didina insulto riziką. Respondentai prastai žinojo ir beveik pusė respondentų neatskyrė miokardo infarkto ir alerginės reakcijos – anafilaksijos simptomų nuo insulto. Respondentai prastai žinojo, kad širdies sutrikimas, prieširdžių virpėjimas yra rizikos veiksnys. Taip pat respondentai prastesnes žinias turėjo apie retesnius rizikos veiksnius: miego apnėją ir galvos smegenų vėžį. Respondentai mažiausiai žinių turėjo apie pirmosios pagalbos suteikimo laiką nuo insulto simptomų pasireiškimo pradžios. Išvados. 1. Dauguma tyrimo dalyvių yra girdėję apie galvos smegenų insultą, tačiau nustatyta, kad pagrindiniais jų informacijos šaltiniais buvo ne sveikatos priežiūros specialistai, bet artimieji ir interneto naujienų portalai. Rezultatai parodė, kad respondentai norėtų gauti žinių iš gydytojų, slaugytojų bei švietimo įstaigų. 2. Tiriamųjų žinios apie galvos smegenų insulto simptomus, perspėjamuosius požymius ir pirmąją pagalbą buvo vidutinės. Nors respondentai atpažįsta tipinius požymius (veido perkreipimą, kalbos sutrikimą) bei supranta pakartotinio insulto tikimybę, bet jiems trūksta gebėjimo diferencijuoti insultą nuo kitų kritinių būklių (miokardo infarkto ar anafilaksijos). Nustatytas žinių trūkumas apie pirmosios pagalbos suteikimo laiką („auksinę valandą“) – dauguma klaidingai manė, kad pagalba gali būti suteikta per parą nuo simptomų pasireiškimo pradžios. 3. Tiriamųjų žinios apie galvos smegenų insulto rizikos veiksnius ir profilaktiką buvo vidutinės. Respondentai gerai žinojo apie rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo, nuolatinio streso sukeliamą riziką, tačiau jiems pritrūko žinių apie gretutinių būklių, tokių kaip širdies ritmo sutrikimas, vėžys, miego apnėja, įtaką galvos smegenų insulto išsivystymui. 4. Nustatyti statistiškai reikšmingi tiriamųjų žinių skirtumai pagal sociodemografinius rodiklius. Moterys, aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys bei dirbantys sveikatos priežiūros srityje pademonstravo geresnes žinias apie galvos smegenų insulto simptomus, pirmąją pagalbą bei rizikos veiksnius, palyginus su bedarbiais ir žemesnio išsilavinimo respondentais. Kauno ir Vilniaus apskričių gyventojai pateikė reikšmingai daugiau teisingų atsakymų apie galvos smegenų insulto rizikos veiksnius ir profilaktiką nei gyvenantieji kituose regionuose.

Miglė Kulikauskaitė. Darbo pavadinimas: Moterų žinios apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją bei rizikos veiksnius. Baigiamasis Bakalauro darbas. Darbo vadovas- Asist. Virginija Bulikaitė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026; 43 p. Tyrimo tikslas: įvertinti moterų žinias apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją bei rizikos veiksnius. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti moterų žinias apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją. 2. Įvertinti moterų žinias apie gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnius. 3. Palyginti moterų žinias apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją ir rizikos veiksnius pagal sociodemografinius rodiklius. Tyrimo metodika: Tyrimo objektas – moterys nuo 18 metų amžiaus. Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas. Dalyvavo 172 respondentės. Tyrimo instrumentas – „Google forms“ autorės kurta anketa su 34 klausimais apie gimdos kaklelio vėžio prevencijos bei rizikos veiksnių žinias ir sociodemografiniais klausimais. Duomenų analizei naudotos „IBM SPSS Statistics“, „MS Excel“ programos. Pasiskirstymo normalumui vertinti naudoti Kolmogorov – Smirnov / ShapiroWilk testai (p<0,05). Bei taikytas Chi kvadrato kriterijus su Kramerio koeficientu. Tyrimo rezultatai: 63,4 proc. moterų dalyvavo GKV prevencinėje programoje. Kas yra PAP testas žinojo 79,1 proc. apie jo paskirtį 77,9 proc. Apie ŽPV infekcija žinojo 79,1 proc. respondenčių, o kad tai yra didžiausias rizikos veiksnys – 61 proc. Apie tai kokio amžiaus moterys kviečiamos dalyvauti prevencijoje žinojo 70,3 proc., o kaip dažnai kviečiamos nuo 25 – 34 m. teisingai atsakė tik 55, 8 proc. moterų. Kas mažina GKV riziką žinojo tik 57 proc. moterų, o apie amžių, kuriame didžiausia rizika susirgti – 49,4 proc. Tyrimo išvados: Bendras moterų žinių balų vidurkis yra 6,03, tai yra patenkinamas. Išanalizavus gautus duomenis, galima teigti, kad moterys turi bendrą supratimą apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją, rizikos veiksnius ir jos vykdymą, bet tos žinios yra nepakankamos. Labiausiai trūksta žinių apie vakcinaciją, kvietimą į prevencijos programą dažnumą. Surinkti duomenys apie prevenciją yra geresni nei apie rizikos veiksnius. Informacijos stygius yra didelė problema, norint sumažinti bei užkirsti susirgimus dėl GKV.

Urtė Celiešiūtė. Pacientų požiūris ir pasitenkinimas telemedicinos paslaugomis pirminėje sveikatos priežiūroje. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Asist. Virginija Bulikaitė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2026; 59 p. Tyrimo tikslas: Ištirti pacientų požiūrį ir pasitenkinimą telemedicinos paslaugomis pirminėje sveikatos priežiūroje. Tyrimo metodika: Kiekybinis tyrimas buvo vykdomas 2026 m. sausio–vasario mėnesiais pirminės sveikatos priežiūros centre. Duomenys rinkti anoniminės anketinės apklausos būdu, naudotas tyrėjos sudarytas klausimynas. Tyrime dalyvavo 98 respondentai, iš kurių 86 nurodė, kad yra naudojęsi telemedicinos paslaugomis. Anketą sudarė 22 klausimai, suskirstyti į keturias dalis: respondentų sociodemografiniai duomenys, naudojimasis telemedicinos paslaugomis ir jų vertinimas, telemedicinos panaudojimo galimybės paciento požiūriu bei telemedicinos paslaugų privalumai ir trūkumai. Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 30.0 programą, diagramoms sudaryti naudota MS Excel. Taikyta aprašomoji statistika, Chi (X2) kvadrato, Mann-Whitney U, Kruskal-Wallis H testai bei Spearmeno koreliacijos koeficientas. Statistiškai reikšmingu laikytas skirtumas, kai p<0,05. Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo 98 pirminės sveikatos priežiūros centro pacientai. Iš jų 64,3 proc. buvo moterys, 31,6 proc. – 30-44 metų amžiaus, 80,6 proc. gyveno mieste, o 66,4 proc. turėjo aukštąjį išsilavinimą. Telemedicinos paslaugomis buvo naudojęsi 87,8 proc. respondentų, todėl tolesnė analizė atlikta su 86 respondentais. Nustatyta, kad 52,3 proc. respondentų telemedicinos paslaugomis per pastaruosius 12 mėnesiu naudojosi 3-5 kartus, dažniausiai konsultavosi su šeimos gydytoju (90,7 proc.) ir slaugytoju (43,0 proc.). Respondentai telemedicinos paslaugas vertino palankiai: geriausiai įvertinta galimybė laisvai išsakyti savo nuomonę ir užduoti klausimus (M=4,53), sklandi konsultacijos eiga (M=4,51) bei greitesnis paslaugų suteikimas nei įprastai (M=4,45), o prasčiausiai – teiginys, kad nuotolinė konsultacija yra tokios pat kokybės kaip apsilankymas gyvai (M=2,91). Dažniausiai naudotos telemedicinos formos buvo individualios konsultacijos telefonu (84,9 proc.), elektroniniai receptai (82,6 proc.) ir internetinė prieiga prie sveikatos duomenų (80,2 proc.), o rečiausiai – vaizdo konsultacijos (7,0 proc.) ir nuotolinė stebėsena (8,1 proc.). Respondentai nurodė, kad telemedicinos paslaugų naudojimą labiausiai skatintų galimybė išvengti tiesioginių vizitų virusinių ligų sezono metu (91,9 proc.), lengvesnis paslaugų prieinamumas (72,1 proc.) ir daugiau informacijos apie šias paslaugas (55,8 proc.). Pagrindiniai telemedicinos privalumai – mažesnė infekcijų (75,6 proc.), konsultacijų greitis (65,1 proc.) ir geresnis paslaugų prieinamumas (60,5 proc.), o svarbiausiu trūkumu – objektyvios apžiūros ir fizinio ištyrimo galimybių nebuvimas (83,7 proc.). Nors 89,5 proc. respondentų nurodė gebantys savarankiškai naudotis telemedicinos paslaugomis, 74,4 proc. pageidautų daugiau informacijos ar mokymu. Išvados: 1. Pacientų pasitenkinimas telemedicinos paslaugomis pirminėje sveikatos priežiūroje yra gana aukštas, tačiau nuotolinės konsultacijos nėra laikomos visiškai lygiavertėmis tiesioginiam apsilankymui sveikatos priežiūros įstaigoje. 2. Telemedicina pacientams labiausiai priimtina kaip papildoma paslaugų teikimo forma, ypač tinkama paprastesnėms, pakartotinėms konsultacijoms, receptų pratęsimui ar tyrimų atsakymų aptarimui. 3. Pagrindiniai telemedicinos privalumai yra greitis, prieinamumas ir saugumas, o svarbiausi trūkumai – fizinės apžiūros nebuvimas, abejonės dėl paslaugų kokybės ir susirūpinimas duomenų saugumu.

Greta Girčytė. Slaugos studijų programos studentų savijauta ir sveikos gyvensenos įpročiai klinikinės praktikos laikotarpiu. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – asist. Virginija Bulikaitė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2026; 57 p. Tikslas – Nustatyti slaugos studijų programos studentų savijautą ir sveikos gyvensenos įpročius klinikinės praktikos laikotarpiu. Uždaviniai: 1. Nustatyti slaugos studijų programos studentų fizinę ir emocinę savijautą klinikinės praktikos laikotarpiu. 2. Nustatyti slaugos studijų programos studentų sveikos gyvensenos įpročius klinikinės praktikos laikotarpiu. 3. Nustatyti veiksnius labiausiai veikiančius slaugos studijų programos studentų fizinę, emocinę savijautą ir sveikos gyvensenos įpročius klinikinės praktikos laikotarpiu. 4. Palyginti slaugos studijų programos studentų fizinę ir emocinę savijautą bei sveikos gyvensenos įpročius klinikinės praktikos laikotarpiu tarp skirtingų kursų. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas naudojant anoniminę anketinę apklausą „Google Forms“ platformoje 2025 m. gruodžio–2026 m. vasario mėnesiais. Tyrime dalyvavo 136 LSMU Slaugos studijų programos II-IV kurso studentai. Duomenų analizei naudotos „Microsoft Excel“ ir „IBM SPSS 31.0” programos. Skirtumams įvertinti taikytas Chi kvadrato (χ²) testas bei Fisher–Freeman–Halton tikslusis testas. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Tyrimo rezultatai. Klinikinės praktikos laikotarpiu didžiausia dalis studentų, nurodė, jog šiek tiek pablogėjo jų fizinė ir emocinė savijauta, o apie du trečdaliai skundėsi nugaros, kojų ir pėdų skausmais. Didžioji dalis tiriamųjų (91,2 proc.) nurodė, jog baimė padaryti klaidą yra vienas reikšmingiausių veiksnių, keliančių stresą. Daugiau nei pusė studentų nurodė, jog praktikos laikotarpiu blogėja gyvenimo būdo įpročiai, miego kokybė ir sumažėja užsiėmimas papildoma fizine veikla bei prastėja mitybos įpročiai. Didžiausia dalis (86,1 proc.) respondentų mano, jog klinikinės praktikos metu pairiamas fizinis krūvis turi įtakos jų fizinei savijautai. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai daugiau II kurso studentams praktikos įgūdžių stoka kelia stresą (χ² = 8,244; p = 0,016) ir sveikatos priežiūros komandos palaikymas mažina stresą bei gerina emocinę savijautą (Fisher–Freeman–Halton tikslusis testas = 17,173; p = 0,010), palyginti su vyresnių kursų studentais. Išvados:

1. Nustatytas LSMU Slaugos studijų programos studentų fizinės ir emocinės savijautos pokytis klinikinės praktikos laikotarpiu. Beveik pusė studentų nurodė, kad klinikinės praktikos laikotarpiu, palyginti su laikotarpiu, kai klinikinė praktika neatliekama, jų fizinė ir emocinė savijauta šiek tiek pablogėjo. Daugiau nei pusė studentų skundėsi pėdų, kojų bei nugaros skausmais. Didžioji dalis apklaustųjų teigė, jog jautė emocinį stresą dėl baimės padaryti klaidą. 2. Nustatytas LSMU Slaugos studijų programos studentų sveikos gyvensenos įpročių pokytis klinikinės praktikos laikotarpiu. Dauguma studentų nurodė, kad klinikinės praktikos laikotarpiu, palyginti su laikotarpiu, kai klinikinė praktika neatliekama, jų sveikos gyvensenos įpročiai suprastėjo. Respondentai teigė, jog pablogėjo jų miego kokybė bei mitybos įpročiai, sutrumpėjo laikas, skiriamas papildomai fizinei veiklai. 3. Nustatyti LSMU Slaugos studijų programos studentų savijautą ir gyvenseną klinikinės praktikos laikotarpiu veikiantys veiksniai. Daugumos studentų nuomone fizinei savijautai reikšmingiausią įtaką daro klinikinėje praktikoje patiriamas fizinis krūvis, o sveikatos priežiūros komandos palaikymas ne tik mažina stresą, bet ir gerina emocinę savijautą. Studentai nurodė, jog turi mažiau laiko poilsiui ar asmeniniam laisvalaikiui nei įprastai, o dėl emocinės įtampos ar streso atsiranda noras dažniau rūkyti. 4. Lyginant rezultatus tarp skirtingų kursų, nustatyta, kad klinikinės praktikos laikotarpiu antrakursiai statistiškai reikšmingai dažniau nei vyresnių kursų studentai patiria rankų skausmą ir stresą dėl praktinių įgūdžių stokos, o patyrę stresą ir nuovargį – linkę papildomai valgyti. Taip pat antro kurso studentai reikšmingai dažniau akcentuoja sveikatos priežiūros komandos palaikymo svarbą emocinės būklės gerinimui ir streso mažinimui.

Miglė Rinkevičiūtė.“ LSMU Slaugos studijų programos studentų žinių apie hepatito C infekciją įvertinimas”. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadove – asistentė Virginija Bulikaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2025; 55 p Tyrimo tikslas: Įvertinti LSMU slaugos studijų programos studentų žinias apie hepatito C infekciją. Tyrimo metodika Kiekybinistyrimas atliktas anoniminės anketinės apklausos metodu.Apklausa buvo pasiekiama viešoje erdvėje internetu per „ Outlook “ elektroninį paštą. Gauti 135 slaugos studentų atsakymai, kurie atitinka tyrimo imtį su 95% tikimybe ir 5 paklaida. Rezultatams apskaičiuoti buvo taikytas Chi kvadrato požymių nepriklausomumo (homogeniškumo) kriterijus ir priklausomybės stiprumui įvertinti - Kramerio koeficientas. Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programinį paketą, rezultatai pavaizduoti grafiškai naudojant Microsoft Excel programą. Gauti rezultatai laikyti statistiškai reikšmingai skirtingais, kai p< 0,05. Tyrimo rezultatai 90,7 proc. studentų puikiai žinojo, kad hepatitą C sukelia virusas, bet ne bakterija, kad virusas plinta per kraują ir jo produktus atsakė 99,3 proc., kad užsikrėsti galima įsidūrus infekuota adata teigė 97,1 proc., o nesilaikant sterilumo tatuiravimo salonuose bei atliekant dantų gydymo procedūras - 90,7 proc. Taip pat dauguma respondentų puikiai žinojo, kad nesidalijant manikiūro ir pedikiūro įrankiais galima išvengti hepatito C perdavimo, jog veriant auskarus būtina užtikrinti sterilių įrankių naudojimą, kad būtina tikrinti kraujo donorus bei naudoti sterilizuotas adatas akupunktūros procedūros metu. Respondentai turėjo silpnas žinias apie ūminėje stadijoje ne visada pasireiškiančius simptomus ir, kad ūminė hepatito C stadija ne visada pereina į lėtinę. Išvados:

1. LSMU slaugos studijų programos studentų žinios apie hepatito C šaltinį ir plitimo būdus buvo labai geros. Vertinant studentų žinias tarp kursų, antro, trečio ir ketvirto kurso studentų žinių lygis buvo panašus, žinios įvertintos labai gerai. Studentai geriausiai atsakė į klausimus, apie hepatito C sukėlėją plitimo kelius per kraują ir kraujo produktus, įsidūrus infekuota adata, nesilaikant sterilumo tatuiravimo bei dantų gydymo procedūrų metu. Labiausiai studentams trūko žinių atsakinėjant apie hepatito C plitimą fekaliniu – oraliniu būdu.
2. LSMU slaugos studijų programos studentų žinios apie hepatito C stadijas ir jų simptomus buvo vidutinės. Vertinant studentų žinias tarp kursų, geresnius rezultatus pademonstravo trečio kurso studentai. Studentai geriausiai atsakė į klausimą apie ūminio hepatito C simptomą – bendrą silpnumą, tačiau žinios apie ūminę hepatito C stadiją buvo silpnos.
3. LSMU slaugos studijų programos studentų žinios apie hepatito C profilaktines priemones buvo labai geros. Vertinant studentų žinias, tarp kursų, trečio kurso studentai pademonstravo geresnius rezultatus. Studentai geriausiai atsakė į klausimus apie nesidalinimą manikiūro ir pedikiūro įrankiais, auskarų vėrimo metu būtinus naudoti sterilius ar vienkartinius įrankius, kraujo donorų tikrinimą bei sterilizuotų adatų naudojimą akupunktūros metu. Tačiau respondentams trūko žinių apie hepatito C vakciną

Julija Morozova. Slaugytojų suteikiamos informacijos apie diabetinės pėdos opų prevenciją ir pėdų priežiūrą cukriniu diabetu sergantiems pacientams, analizė. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – asist. Virginija Bulikaitė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2025; puslapių skaičius 47 p. Tyrimo tikslas: Išanalizuoti slaugytojų suteikiamą informaciją apie diabetinės pėdos opų prevenciją ir pėdų priežiūrą cukriniu diabetu sergantiems pacientams. Tyrimo metodika: 2024 m. rugpjūčio–spalio mėn. atliktas kiekybinis tyrimas naudojant anoniminę anketą. Anketos buvo išdalintos LSMUL KK Endokrinologijos klinikos slaugytojams diabetologams ir internetu išsiųstos LDA bei LSDD nariams. Tyrime dalyvavo 43 su CD sergančiais pacientais dirbantys slaugytojai diabetologai. Duomenys analizuoti „Microsoft Excel“, „Word 2010“ ir SPSS IBM 21.00 programomis. Naudota aprašomoji statistika, požymių dažnių analizė, χ², Shapiro–Wilk ir Mann–Whitney kriterijai. Statistinis reikšmingumas vertintas pagal p reikšmę (p<0,05 – reikšmingas). Tyrimo rezultatai: Slaugytojai dažniausiai primena CD sergantiems pacientams, kaip elgtis atsiradus diabetinės pėdos pažeidimams, pabrėžia būtinybę kreiptis į gydytoją. Pėdų priežiūros rekomendacijos dažniausiai apima vandens temperatūros tikrinimą prieš plaunant kojas, kruopštų tarpupirščių nusausinimą, tinkamų batų ir kojinių parinkimą, vengimą vaikščioti basomis. Slaugytojai, turintys iki 20 m. patirties, dažniau informavo pacientus apie CD priežastis nei labiau patyrę kolegos (100 proc. vs. 81,8 proc., p<0,5). Diabetinės pėdos priežiūros kabinetuose dirbantys slaugytojai statistiškai reikšmingai dažniau teikė pėdų priežiūros rekomendacijas (p<0,05), o stacionare ir poliklinikose dirbantys – daugiau konsultavo apie glikemijos kontrolę, insuliną ir mitybą (p<0,5). Išvados: 1. Dauguma Lietuvos slaugytojų, dirbančių su cukriniu diabetu sergančiais pacientais yra baigę slaugytojo diabetologo mokymo programą. Visi apklausti slaugytojai konsultuoja pacientus apie veiksmus atsiradus pėdos pažeidimams bei pataria kreiptis į gydytoją, jei kyla sveikatos problemų. Analizuojant mokymo temas, paaiškėjo, kad slaugytojai dažniausiai suteikia informaciją apie pagrindines cukrinio diabeto valdymo temas, tačiau apie vaistų dozavimą ir miego svarbą neinformuoja apie ketvirtadalis respondentų. 2. Dauguma slaugytojų reguliariai teikia rekomendacijas cukriniu diabetu sergantiems pacientams dėl pėdų priežiūros ir diabetinės pėdos opų prevencijos. Dažniausiai teikiamos rekomendacijos buvo susijusios su kasdiene pėdų higiena ir saugumu: vandens temperatūros patikrinimu prieš plaunant kojas, kruopščiu tarpupirščių nusausinimu, batų vidaus būklės patikrinimu, vaikščiojimo basomis vengimu, tinkamų batų ir švarių medvilninių kojinių dėvėjimu. Rečiau buvo rekomenduojama nenaudoti losjono tarpupirščių zonoje bei naudoti pėdų odą drekinančius kremus. Labai maža dalis slaugytojų nurodė, kad niekada nerekomenduoja kirpti kojų nagų tiesiai. Šie rezultatai rodo, kad slaugytojai aktyviai dalyvauja prevencinėje veikloje, tačiau tam tikros rekomendacijos vis dar nėra vienodai akcentuojamos. 3. Tyrimo metu nustatyta, kad slaugytojų darbo stažas su CD sergančiais pacientais neturi didelės įtakos teikiamai informacijai – tik viena tema („cukrinio diabeto priežastys“) buvo statistiškai dažniau akcentuojama mažesnį darbo stažą turinčių slaugytojų, o kitose temose reikšmingų skirtumų nenustatyta. Darbo vieta turėjo reikšmingą įtaką teikiamai informacijai: stacionaro ir poliklinikos slaugytojai dažniau mokė pacientus apie gliukozės kiekio matavimą, mitybą, insulino naudojimą bei laikymą, tuo tarpu pėdų priežiūros kabinetuose dirbantys slaugytojai dažniau akcentavo pėdų priežiūros specifiką.

Gustė Skirmantaitė. LSMU slaugos studijų programos studentų rūkymo įpročiai, žinios ir požiūris į rūkymą. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – asist. Virginija Bulikaitė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika, Kaunas, 2025; 46 p. Tyrimo tikslas: išanalizuoti LSMU slaugos studijų programos studentų rūkymo įpročius, žinias ir požiūrį į rūkymą. Tyrimo metodika. Tyrimo objektas - I-IV kursų LSMU slaugos studijų programos studentai. Tyrimui atlikti gautas LSMU Slaugos fakulteto dekano leidimas ir pritarimas iš LSMU Bioetikos centro. Dalyvavo 134 slaugos studentai. Tyrimo instrumentas – „Google forms“ anketa su 36 klausimais apie sociodemografiją, rūkymo įpročius, žinias ir požiūrį. Žinios buvo vertinamos balų sistema, skiriant po 1 balą už teisingą atsakymą. Duomenų analizei naudotos “IBM SPSS Statistics” ir “MS Excel” programos. Pasiskirstymo normalumui vertinti buvo naudoti Kolmogorov- Smirnov/ShapiroWilk testai (p < 0.05). Tyrimo rezultatai. Tarp LSMU slaugos studijų programos I–IV kursų 39,6 proc. turi rūkymo įprotį. Tarp rūkančiųjų 90 proc. naudojo elektronines cigaretes. Daugumos studentų žinios apie rūkymą buvo vidutinės (balų vidurkis 6,54). Apie trečdalis LSMU slaugos studentų visiškai pritaria, jog slaugytojai turėtų rodyti gerą pavyzdį nerūkydami, tačiau net 74,6 proc. teigia, kad rūkymas neturi įtakos jų profesiniam tinkamumui. Nors 50 proc. studentų pritarė, kad metę rūkyti slaugytojai gali geriau padėti pacientams, daugelis atsakymų buvo neutralūs, rodantys neapsisprendimą dėl rūkymo poveikio profesinei veiklai. Išvados:

1. Tyrimo metu rūkė du penktadaliai LSMU slaugos studijų programos studentų. Tarp rūkančiųjų didžioji dauguma naudojo elektronines cigaretes. Daugiau nei trečdalis rūkančiųjų atsakė, kad rūkė daugiau nei 10 kartų per dieną, dauguma nurodė, jog rūko namuose. Pagrindinė rūkymo įpročio priežastis buvo stresas. Dauguma studentų per savaitę rūkymui išleisdavo iki 10 eurų. Apie pusė rūkančiųjų išreiškė norą mesti rūkyti, didelė dalis buvo bent kartą metę, o ketvirtadalis bandė tai padaryti 2–3 kartus. Daugiau nei ketvirtadalis pripažino, kad nepavyko mesti rūkyti dėl motyvacijos trūkumo, o ketvirtadaliui įprotis sugrįžo kartą parūkius.
2. Apibendrinant galima teigti, jog tiriamųjų žinios apie rūkymą remiantis tyrimo duomenimis buvo vidutinės, balų vidurkis - 6,54, tačiau subjektyviai savo žinias studentai įsivertino geriau. Geriausiai studentai žinojo, jog rūkymas gali būti lėtesnio žaizdų gijimo burnoje priežastis, o mažiausiai teisingai atsakė į klausimą apie rūkymo sukeliamą analgeziją. Daugiausiai žinių šaltinis apie rūkymą studentai buvo gavę vidurinėje mokykloje, o mažiausiai – iš med. personalo praktikos vietose.
3. Trečdalis studentų visiškai pritarė, jog slaugytojai turėtų rodyti gerą pavyzdį nerūkydami, o rūkantys slaugytojai prisideda prie rūkymo normalizavimo visuomenėje. Trys trečdaliai studentų teigė, kad rūkymas neturi įtakos jų profesiniam tinkamumui, dauguma manė, kad rūkymas yra jų asmeninis pasirinkimas, jei tai nekenkia aplinkiniams. Pusė respondentų visiškai sutiko, kad metę rūkyti slaugytojai galėtų geriau padėti pacientams, o mažiau nei pusė išreiškė neutralų požiūrį į tai, ar rūkymas gali paveikti jų gebėjimą konsultuoti. Daugiau nei trečdalis studentų neutraliai į žiūrėjo į teiginį, jog būsimi slaugytojai patiria stresą, nerimą ir socialinę atskirtį dėl savo rūkymo įpročių.

Iveta Masilionytė. Slaugos studijų programos studentų naudojimosi išmaniosiomis technologijomis įpročiai ir požiūris į jų taikymą sveikos gyvensenos skatinimui. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – asist. Virginija Bulikaitė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Medicinos akademija. Slaugos fakultetas. Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2025, 44 p. Tikslas - Nustatyti slaugos studijų programos studentų naudojimosi išmaniosiomis technologijomis įpročius ir požiūrį į jų taikymą sveikos gyvensenos skatinimui. Uždaviniai: 1. Nustatyti slaugos studijų programos studentų naudojimosi išmaniosiomis technologijomis įpročius. 2. Nustatyti slaugos studijų programos studentų požiūrį į išmaniųjų technologijų taikymą sveikos gyvensenos skatinimui. 3. Palyginti slaugos studijų programos studentų naudojimosi išmaniosiomis technologijomis įpročius ir požiūrį į jų taikymą sveikos gyvensenos skatinimui tarp skirtingų kursų. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas naudojant anoniminę anketinę apklausą „Microsoft Forms“ platformoje 2025 m. sausio–kovo mėnesiais. Tyrime dalyvavo 168 LSMU Slaugos studijų programos I–IV kurso studentai. Duomenų analizei naudotos „Microsoft Excel“ ir „IBM SPSS 22.0“ programos. Skirtumams įvertinti taikytas Chi kvadrato (χ²) testas. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Tyrimo rezultatai. Beveik trys ketvirtadaliai studentų (74,4 proc.) naudoja išmaniąsias technologijas sveikai gyvensenai skatinti, dažniausiai išmaniuosius telefonus ir laikrodžius. Populiariausios naudojimo sritys yra fizinis aktyvumas, širdies ritmas ir menstruacijų ciklas. Daugiau nei pusė studentų išmaniąsias technologijas naudoja kasdien, o beveik pusė jas daugiau nei dvejus metus. Didžiosios daugumos studentų požiūris į technologijas – teigiamas: 89 proc. mano, kad jos padeda stebėti sveikatą, o 91,7 proc. – kad skatina sveiką gyvenseną. Dauguma jas rekomenduotų draugams ar pacientams. Nustatyta, kad IV kurso studentai statistiškai reikšmingai dažniau technologijas naudoja streso valdymui (χ² = 21,899; p = 0,039) ir žalingų įpročių atsisakymui (χ² = 28,085; p = 0,005), nei jaunesnių kursų studentai. Išvados: 1. Beveik trys ketvirtadaliai LSMU slaugos studijų programos studentų naudoja išmaniąsias technologijas sveikai gyvensenai skatinti. Dažniausiai naudojamas prietaisas studentų tarpe yra išmanusis telefonas ir išmanusis laikrodis. Technologijos dažniausiai taikomos sekti fizinį aktyvumą, stebėti širdies ritmą bei menstruacijų ciklą, o rečiausiai – cukraus kiekiui kraujyje stebėti bei žalingų įpročių atsisakymui. Daugiau nei pusė studentų technologijas naudoja kasdien, o beveik pusė jau daugiau nei dvejus metus. Populiariausios išmaniųjų tecnhologijų naudojimo vietos yra namai, sporto salė ir laukas. 2. Dauguma studentų teigiamai vertina išmaniųjų technologijų taikymą sveikos gyvensenos skatinimui. Didžioji dalis jų mano, kad šios technologijos padeda geriau suprasti sveikatos būklę, motyvuoja keisti įpročius ir gali pasiūlyti naudingų patarimų. Dauguma studentų jas rekomenduotų draugams ar pacientams. Labiausiai studentų požiūris išsiskiria dėl mobiliųjų programėlių efektyvumo bandant atsisakyti žalingų įpročių. Didžiausia kliūtis studentams išmaniųjų technologijų naudojimui yra kaina ir išlaidos. 3. Lyginant skirtingų kursų studentų atsakymus apie išmaniųjų technologijų naudojimą, statistiškai reikšmingų skirtumų nustatyta tik tarp antro ir ketvirto kurso. Ketvirto kurso studentai statistiškai reikšmingai dažniau reguliariai naudoja išmaniąsias technologijas streso valdymui ir žalingų įpročių atsisakymui lyginant su antro kurso studentais. Kitose srityse statistiškai reikšmingų skirtumų tarp kursų nenustatyta.