Budreckienė, Rūta

Didėjant šunų savininkų susidomėjimu savo augintinių sveikata, sparčiai populiarėja RAW mitybos – šėrimo žalia, termiškai neapdorota mėsa ir jos subproduktais – taikymas. Šiuo darbu siekta išsiaiškinti tokios mitybos poveikį šunų sveikatingumui, vertinant būdingų biocheminių rodiklių – kreatinino, karbamido, kalcio ir fosforo – koncentracijų pokyčius kraujo serume. Tyrime dalyvavo 25 šunys nuo 1 iki 12 metų amžiaus, iš kurių 15 buvo šeriami RAW mitybos principu ir 10 komerciniu sausu pašaru. Surinkti šunų kraujo mėginiai, iš kurių išgautas serumas užšaldytas iki mėginių rinkimo laikotarpio pabaigos ir ištirtas biocheminiu kraujo analizatoriumi. Gautos serumo kreatinino, karbamido, kalcio ir fosforo koncentracijos vertintos pagal rekomenduojamas normas, lyties ir amžiaus įtaką, tarpusavio koreliaciją ir šėrimo įtaką. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp serumo biocheminių rodiklių ir lyties bei amžiaus nenustatyta. Nustatytos statistiškai reikšmingos vidutinės teigiamos koreliacijos tarp karbamido ir fosforo (p=0,001) ir tarp fosforo ir kalcio (p<0,05) kiekių. Kreatinino, karbamido, kalcio ir fosforo reikšmės buvo didesnės RAW šėrimo grupėje, tačiau statistiškai nereikšmingai. Nustatytos dviejų mėginių fosforo koncentracijos padidėjimas virš rekomenduojamos normos komercinio šėrimo grupėje ir šešių mėginių RAW mitybos grupėje, tačiau šis pokytis taip pat buvo statistiškai nereikšmingas. Pagal anamnezės duomenis pastebėtas galimai pravartus RAW šėrimo panaudojimas maistinių alergijų turintiems šunims – jų savininkai pastebėjo simptomų pasireiškimo sumažėjimą pakeitus mitybą. Dėl rezultatų statistinio reikšmingumo stokos nustatyta, kad RAW mityba nedarė neigiamos įtakos šunų serumo biocheminiams rodikliams ir, to pasekoje, šunų sveikatingumui, bei gali būti panaudojama maistinių alergijų turinčių šunų ligos kontroliavimui.

Kačių apatinių šlapimo takų ligos (AŠTL) yra vienos dažniausiai nustatomų susirgimų smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikose. Jų simptomai sukelia katėms skausmą ir stresą, o laiku negydytos – kelia pavojų gyvūno gyvybei. Magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti kačių AŠTL klinikinius požymius, biocheminius kraujo ir šlapimo rodiklius bei jų kaitą taikant gydymą. Tyrimo medžiaga rinkta smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje 2025–2026 m. Tyrimui atrinktos 50 kačių, suskirstytų į tris amžiaus grupes: iki 5 metų, 5–10 metų ir virš 10 metų. Surinktos pacientų anamnezės, atlikti šlapimo biocheminis (pH, GLU, KET, NIT, BIL, BLD, PRO) ir mikroskopinis tyrimai, kraujo biocheminis tyrimas (CREA, BUN, Ca, IP), ultragarsinis bei rentgeninis tyrimas. Duomenims analizuoti taikyti Kruskal–Wallis, χ² ir ANOVA statistiniai testai. Nustatyta, kad dažniausiai pasitaikanti AŠTL forma buvo kristalurija (42 proc.), dominuojant struvitų kristalams. Rečiausiai diagnozuota šlaplės obstrukcija (12 proc.). Dažniausi klinikiniai požymiai: hematurija ir šlapinimasis ne vietoje. Hematurija ryškiau pasireiškė jaunesnio amžiaus katėms (<5m.), o šlapinimasis ne vietoje – vyresnėms (>10 m.). Kraujo biocheminiai rodikliai daugumoje atvejų išliko normos ribose, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp amžiaus grupių nenustatyta. Šlapimo rodiklių (santykinio tankio, albumino, kreatinino, baltymų, gliukozės, kraujo šlapime ir bakterijų) skirtumai tarp amžiaus grupių buvo statistiškai reikšmingi (p < 0,05), o šlapimo pH ir identifikuoti kristalai statistiškai reikšmingos įtakos tarp amžiaus grupių AŠTL pasireiškimui neturėjo (p > 0,05). AŠTL dažniausiai gydytos gydomąja dieta (54 proc.) ir antibiotikais (44 proc.). Po gydymo pagerėjimas arba dalinis pagerėjimas užfiksuotas 77 proc. gydytų pacientų.

SANTRAUKA Darbo vadovas: doc. dr. Rūta Budreckienė Darbo tikslas: Ištirti būdingų biocheminių kraujo rodiklių – simetrinio dimetilarginino (SDMA), kreatinino, karbamido – koncentracijų ryšį ir pokyčius bei morfologinių rodiklių dinamiką katėms, sergančioms lėtiniu inkstų nepakankamumu. Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti būdingus biocheminius kraujo rodiklius lėtiniu inkstų nepakankamumu sergančioms katėms.
2. Įvertinti tirtų kačių SDMA, kreatinino ir karbamido koncentracijų tarpusavio ryšį ir dinamiką kraujyje.
3. Įvertinti simetrinio dimetilarginino tyrimo kraujyje svarbą kačių lėtinio inkstų nepakankamumo diagnostikoje.
4. Nustatyti ir įvertinti morfologinius kraujo rodiklius lėtiniu inkstų nepakankamumu sergančioms katėms. Metodika: 2022 – 2024 m. klinikoje „X“ ištirta 60 kačių, sergančių lėtiniu inkstų nepakankamumu. Ligai diagnozuoti buvo atlikti kraujo biocheminiai (SDMA, kreatininas, karbamidas) ir morfologiniai (RBC, HCT, HGB, WBC, NEU, LYM, MONO, PCT, PLT) tyrimai. Kraujo analizei naudoti Spotchem EZ ir Eurolyser CUBE-VET analizės aparatai. Katės suskirstytos pagal lytį, amžių ir ligos stadijas. Surinkti duomenys statistiškai apdoroti statistikos programa IBM SPSS Statistics 29. Svarbiausi rezultatai: Ištirti ir įvertinti kraujo biocheminiai pokyčiai – padidėjęs SDMA, kreatininas ir karbamidas. Nustatyta stipri teigiama koreliacija tarp SDMA ir kreatinino bei tarp kreatinino ir karbamido. Tarp SDMA ir karbamido nustatyta vidutiniškai stipri teigiama koreliacija. Raktažodžiai: Katė, lėtinis inkstų nepakankamumas, kraujo biocheminiai tyrimai, simetrinis dimetilargininas, kreatininas, karbamidas.

Moksliniame tyrime išanalizuoti 40 hipertireoze sergančių kačių duomenys, surinkti iš Kaune esančios veterinarijos klinikos duomenų bazės laikotarpyje nuo 2025 iki 2026 metų. Į tyrimą įtrauktos katės, kurioms hipertireozė buvo patvirtinta nustačius padidėjusią bendro tiroksino koncentraciją (TT4 > 60 nmol/l) ir ligai būdingus klinikinius požymius. Katėms atlikti morfologiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai, paskirtas gydymas tiamazolu, o TT4 koncentracija pakartotinai įvertinta praėjus 2 – 3 savaitėms nuo gydymo pradžios. Tiriamosioms katėms buvo sudarytas klinikinių požymių balas. Jos suskirstytos į gydymo atsako (TT4: 10 – 60 nmol/l; TT4: > 60 nmol/l), amžiaus (< 14 metų ir ≥ 14 metų) ir hipertireozės sunkumo lygio grupes pagal TT4 koncentraciją diagnozės nustatymo dieną (lengva, TT4: 60 – 124,9 nmol/l; vidutinio sunkumo, TT4: 125 – 250 nmol/l ir sunki, TT4: ≥ 251 nmol/l).
Dažniausiai katėms pasireiškė svorio kritimas (80,0 proc.) ir vėmimas (60,0 proc.). Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp klinikinių požymių sunkumo ir TT4 koncentracijos bei kepenų fermentų ALT ir ALP aktyvumo (p < 0,001). Klinikinių požymių balas statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp gydymo atsako grupių (p < 0,001). Katėms, kurioms pasireiškė lengvesni klinikiniai požymiai, TT4 koncentracija dažniau normalizavosi nei katėmis su ryškesniais simptomais. Didžioji dalis kačių tyrime buvo mišrūnės (92,5 proc.), vidutinis tiriamųjų amžius siekė 14,33 ± 2,65 metų (mediana – 14 metų). Patelės sudarė 60,0 proc. tiriamųjų, kurioms nustatyta statistiškai reikšmingai didesnė TT4 koncentracija, palyginus su patinais (p < 0,05).
Mikrocitozė nustatyta 12,5 proc. kačių. Statistiškai reikšmingas neigiamas ryšys nustatytas tarp TT4 koncentracijos prieš gydymą ir MCV rodiklio (p < 0,05). Biocheminių tyrimų analizė parodė statistiškai reikšmingą neigiamą ryšį tarp CREA ir TT4 koncentracijos prieš gydymą (p < 0,05), o ALT ir ALP aktyvumas statistiškai reikšmingai didėjo sunkėjant ligai (p < 0,001). Visoms katėms buvo paskirtas gydymas tiamazolu po 2,5 mg 2 kartus dienoje. Po 2 – 3 savaičių nuo gydymo pradžios 50 proc. pacientų TT4 koncentracija grįžo į referencines ribas (10 – 60 nmol/l), o bendras TT4 koncentracijos sumažėjimas po gydymo buvo statistiškai reikšmingas (p < 0,001).

Šiuo tyrimu siekta įvertinti kačių hipertireozės klinikinius požymius, paplitimą pagal amžių, kraujo biocheminių rodiklių pokyčius prieš ir po medikamentinio gydymo bei apžvelgti taikomus gydymo metodus. Atliktas retrospektyvus tyrimas, analizuojant Vilniuje esančios veterinarijos klinikos pacientų duomenis 2022 m. sausio – 2025 m. gruodžio mėn.. Į tyrimą įtraukta 50 kačių, kurioms hipertireozė diagnozuota remiantis padidėjusia bendro tiroksino koncentracija (TT4 > 60 nmol/l) ir būdinga ligos klinika. Visi pacientai gydyti tiamazoliu. Vertinti klinikiniai simptomai, amžius, lytis, veislė bei biocheminiai kraujo rodikliai (ALT, ALP, CREA, UREA, TT4) prieš gydymą ir po 3–6 savaičių gydymo, pasiekus eutireozę. Katės suskirstytos į tris amžiaus grupes: subrendusios (7–11 m.), vyresnės (11–15 m.) ir geriatrinės (≥15 m.).

Dažniausi klinikiniai požymiai buvo svorio kritimas (86 proc.), padidėjęs apetitas (50 proc.) ir vėmimas (38 proc.). Didžiausią tiriamųjų dalį sudarė vyresnio amžiaus katės (50 proc.). Nustatyta, kad didėjant amžiui didėja UREA koncentracija (ρ = 0,458; p < 0,01), todėl geriatrinėms katėms nustatytos didesnės UREA ir CREA reikšmės (p < 0,01 ir p < 0,05). Diagnozės metu dažnai nustatytas kepenų fermentų padidėjimas (ALT – 68 proc., ALP – 40 proc.), o inkstų rodikliai daugeliu atvejų išliko normos ribose.

Paskyrus gydymą ir pasiekus eutireozę, nustatyti statistiškai reikšmingi biocheminių rodiklių pokyčiai (p < 0,001): sumažėjo TT4 koncentracija (vidutiniškai 129,02 nmol/l), ALT (91,88 U/l) ir ALP (43,28 U/l) aktyvumai. Tuo tarpu CREA (24,40 μmol/l) ir UREA (1,10 mmol/l) koncentracijos padidėjo (p < 0,001), atspindėdamos anksčiau maskuotų inkstų funkcijos sutrikimų išryškėjimą. Taip pat nustatyta, kad vėmimas buvo susijęs su didesne UREA koncentracija, o padidėjęs apetitas – su mažesnėmis šio rodiklio reikšmėmis (p < 0,01).

Tyrimo rezultatai patvirtina, kad hipertireozė yra sisteminė vyresnio amžiaus kačių liga, kuriai būdingi tipiniai klinikiniai požymiai ir reikšmingi biocheminiai pokyčiai, todėl jos vertinimui būtina analizuoti rodiklių dinamiką gydymo eigoje.

Tyrimo metu išanalizuoti dažniausiai pasitaikantys hormoniniai sutrikimai, jų gydymas ir prevencija įvairaus amžiaus šunų tarpe. Veterinarijos klinikoje Kaune tiriamuoju laikotarpiu (2025 m. birželio mėn. – 2026 m. vasario mėn.) pastebėta, kad gydomiems šunims gana dažnai nustatomi skydliaukės funkcijos sutrikimai. Tyrime dalyvavo 40 įvairaus amžiaus ir veislės šunų. Pagal surinktą anamnezę, klinikinio tyrimo atlikimą, skydliaukės rodiklių kraujyje tyrimą nustatyti 39 hipotireozės atvejai ir 1 hipertireozės atvejis. Hipotireozių atveju paskyrus gydymą levotiroksinu, o hipertireozės – levotiroksino dozės koregavimu, pakartotiniai kraujo tyrimai atlikti po 6 savaičių ir kartojami iki kol nustatoma tinkama levotiroksino dozė, t.y., kol skydliaukės hormonų rodikliai grįžta į normos ribas.
Šunys suskirstyti į tris amžiaus grupes: 1 grupė (iki 6 m.), 2 grupė (nuo 6 iki 11 m.), 3 grupė (nuo 11 m.) ir penkias svorio grupes: I grupė (iki 5 kg), II grupė (5 – 10 kg), III grupė (10 – 25 kg), IV grupė (25 – 40 kg), V grupė (virš 40 kg). Klinikiniai simptomai suskirstyti į keturias grupes: D (dermatologiniai), N (neuromuskuliniai), G (gastrointestinaliniai), M (metaboliniai). Tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamuoju laikotarpiu hipotireozė nustatyta 0,57 proc. visų klinikoje apsilankiusių šunų, o hipertireozė – tik 0,01 proc. Dažniausiai hipotireoze sergantiems šunims pasireiškė dermatologiniai (D) sutrikimai (41,0 proc.), rečiau metaboliniai (M) (28,2 proc.) ir neuromuskuliniai (N) (23,1 proc.), o rečiausiai – gastrointestinaliniai (G) (7,7 proc.). Hipertireozės atveju šuniui pasireiškė metaboliniai sutrikimai. Dažniausiai hipotireozė buvo nustatyta II-os amžiaus grupės (51,3 proc.) šunims.
Laboratoriniai tyrimai parodė, kad didėjant šuns amžiui statistiškai reikšmingai mažėja T4 (p < 0,001) ir fT4 (p < 0,01) koncentracijos kraujo serume, o TSH koncentracija nuo amžiaus nepriklauso. Gydymo analizė parodė, kad pirminė levotiroksino dozė dažniausiai buvo nepakankama ir reikalavo individualaus koregavimo.

Darbo tikslas – nustatyti vandens cheminių rodiklių kaitą bei jų poveikį alaus kokybei, siekiant nustatyti optimalias vandens savybes alaus gamybai. Tyrimo metu buvo nustatyti pagrindiniai vandens cheminiai rodikliai, tokie kaip bendras, karbonatinis ir nekarbonatinis kietumas, kalcio ir magnio kietumas, geležies ir mangano koncentracijos, likutinis šarmingumas, chloro dioksido kiekis bei pH. Taip pat buvo įvertinti alaus kokybiniai rodikliai: pH, alkoholio kiekis, sausų medžiagų kiekis, spalva, kartumas, putų aukštis ir stabilumas bei drumstumas. Gauti rezultatai parodė, kad chloro dioksido koncentracija ir vandens pH pasižymėjo nedideliu kintamumu ir atitiko normalųjį skirstinį (p > 0,05), tuo tarpu kiti vandens rodikliai pasižymėjo statistiškai reikšmingais svyravimais (p < 0,05). Tai rodo, kad vandens cheminė sudėtis gali kisti ir potencialiai veikti alaus gamybos procesus. Koreliacinė analizė parodė statistiškai reikšmingą vidutinę neigiamą koreliaciją tarp mangano koncentracijos ir alaus pH (r = −0,318; p < 0,01), neigiamą ryšį tarp vandens pH ir alaus drumstumo (r = −0,269; p < 0,01). Nustatyta ir silpna teigiama koreliacija tarp nekarbonatinio vandens kietumo ir alkoholio kiekio aluje (r = 0,218; p < 0,05), bei silpna neigiama koreliacija tarp nekarbonatinio kietumo ir putų stabilumo (r = −0,198; p < 0,05). Regresinės analizės rezultatai parodė, kad mangano koncentracija statistiškai reikšmingai neigiamai veikė alaus pH (β = −0,301; p = 0,002), o vandens pH – alaus drumstumą (β = −0,266; p = 0,007). Daugialypė regresija atskleidė, kad vandens pH yra reikšmingiausias veiksnys, darantis įtaką alaus drumstumui (β = −0,314; p = 0,004). Tačiau nustatyta, kad daugumos modelių paaiškinamoji galia yra nedidelė (R² ≤ 0,108), todėl galima teigti, kad alaus kokybę lemia kompleksiniai veiksniai. Apibendrinant galima teigti, kad vandens cheminė sudėtis turi statistiškai reikšmingą, tačiau ribotą įtaką atskiriems alaus kokybės rodikliams. Stipriausias ryšys nustatytas tarp mangano koncentracijos ir alaus pH, o kitų rodiklių poveikis priklauso nuo technologinių sąlygų, žaliavų sudėties bei fermentacijos procesų.

Tyrimo metu atlikta skirtingo amžiaus kačių, sergančių hipertireoze, kraujo biocheminių rodiklių stebėsena ir analizė. Iš Vilniaus smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikos „X“ duomenų bazės atrinkta 55 kačių hipertireozės atvejai laikotarpyje nuo 2021 m. sausio iki 2024 m. birželio, surinkta šių kačių anamnezė, diagnozė patvirtinta nustačius TT4 padidėjimą (TT4 > 60 nmol/l) ir būdingus klinikinius simptomus, atlikti biocheminiai kraujo tyrimai: nustatyti ALT, ALP, CREA, UREA prieš gydymą ir pakartotinai po 3 – 6 sav. paskyrus gydymą, kai buvo pasiekta eutireozė (TT4 10 – 30 nmol/l). Visos katės gydytos antitiroidiniais vaistais – tiamazolu. Katės suskirstytos į tris amžiaus grupes: I grupė – katės iki 11 m., II grupė – katės nuo 11 m. iki 15 m., III grupė – katės nuo 15 m. Nustatyta, kad hipertireoze sergančioms katėms dažniausiai pasireiškę klinikiniai simptomai buvo svorio kritimas (85,45 proc. kačių), vėmimas (50,91 proc. kačių) ir padidėjęs apetitas (30,91 proc. kačių). Krentant svoriui ir suprastėjus kailio būklei nustatytos didesnės vidutinės CREA koncentracijos reikšmės, o padidėjus apetitui – vidutinės CREA koncentracijos reikšmės buvo mažesnės (p < 0,05). Vilniaus veterinarijos klinikoje „X“ hipertireozė pasireiškė 0,77 proc. iš visų apsilankiusių kačių ir 2,88 proc. tarp 8 m. ir vyresnio amžiaus kačių. Didžiausias ligos paplitimas nustatytas II amžiaus grupėje, joje hipertireozė nustatyta 49,09 proc. kačių. Išsiaiškinta, kad padidėjus gyvūno amžiui, išaugo UREA kiekiai kraujyje (p < 0,01). Vyresnių nei 15 m. kačių UREA kiekiai kraujyje buvo statistiškai reikšmingai didesni nei kačių iki 11 m. (vidutinis skirtumas 3,18 mmol/l) ir kačių nuo 11 m. iki 15 m. amžiaus (vidutinis skirtumas 2,45 mmol/l) (p < 0,05). ALT padidėjimas nustatytas 69,09 proc. kačių, o fermento vidutinė vertė (260,67 U/l) reikšmingai viršijo aukščiausią referentinę ribą (p < 0,05). Paskyrus gydymą ir pasiekus eutireozę, reikšmingai sumažėjo fermentų ALT ir ALP vidutinės aktyvumo reikšmės, o CREA ir UREA vidutinės koncentracijos išaugo (p < 0,001).

Tyrimas atliktas veterinarijos klinikoje Alytuje. Darbo apimtis – 41 puslapis, jame pateikiama 1 lentelė, 13 paveikslėlių ir 2 priedai. Panaudoti 50 literatūros šaltinių. Darbo tikslas: įvertinti skirtingo amžiaus ir lyties šunų kraujo biocheminių tyrimų rodiklius ir jų pokyčius sutrikus kepenų funkcijai. Tyrimo metodika: tyrimas buvo vykdomas nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2025 m. sausio 19 d. Tyrime dalyvavo 50 šunų, kuriems buvo įtariamas arba nustatytas kepenų funkcijos sutrikimas. Surinkta informacija apie gyvūnų amžių, lytį, ligos anamnezę. Atlikta klinikinė apžiūra, kraujo biocheminiai tyrimai bei kai kuriems tiriamiesiems – ultragarsinis tyrimas. Tiriamieji suskirstyti į grupes pagal amžių (jauni, suaugę, senyvi) ir lytį (patinai, patelės). Tyrimo duomenys analizuoti naudojant IBM SPSS Statistics programą, reikšmingumas laikytas statistiškai patikimu, kai p < 0,05. Tyrimo rezultatai: dažniausi kepenų funkcijos sutrikimų simptomai šunims buvo vangumas, polidipsija, poliurija ir apetito sumažėjimas. Visų amžiaus grupių šunims nustatytas padidėjęs ALT ir AST aktyvumas. Statistiškai reikšmingai su amžiumi didėjo ALP, GGT ir bendro bilirubino rodikliai. Šis aktyvumo išaugimas ypač ryškus senyviems šunims. Stipri koreliacija nustatyta tarp ALT ir AST (r = 0,837) bei GGT ir bendro bilirubino (r = 0,758). Šuns lytis neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos kepenų fermentų aktyvumui.

Darbo tikslas – išanalizuoti Kvapiosios aniužės (Elsholtzia ciliata) eterinio aliejaus kinetinį profilį kiaulių šlapime naudojant dujų chromatografijos – masių spektrometrijos metodą. Skirtingais laiko intervalais steriliai surinkti šešių kiaulių šlapimo mėginiai (n=30) tyrimui. Buvo siekiama nustatyti optimalias sąlygas Kvapiosios aniužės eterinių aliejų kokybės tyrimui dujų chromatografu – masių spektrometru; identifikuoti Kvapiosios aniužės eterinių aliejų komponentus ir nustatyti jų koncentraciją gyvūnų šlapime skirtingais laiko intervalais nuo injektavimo; nustatyti Kvapiosios aniužės eterinių aliejų veikliųjų komponentų pasišalinimo iš gyvūnų organizmo trukmę. Kvapiosios aniužės metabolitai, ekstrahuoti iš surinktų kiaulių šlapimo mėginių, praėjus 60 min. po eterinio aliejaus injekcijos, pasirinkus n-heksano tirpiklį ir pritaikius skysčių – skysčių ekstrakcijos metodą, pasireiškė 67-ą dujų chromatografo darbo minutę. Kvapiosios aniužės eterinio aliejaus skilimo produktai – furfurolas, 2-acetil-5-metil furanas ir 2-aminofenolis – išsiskyrė iš organizmo praėjus vienai valandai po Kvapiosios aniužės eterinio aliejaus boliuso suleidimo į kiaulių kraujotaką. Identifikuoti cheminiai junginiai išsiskyrė mažomis koncentracijomis. Kvapiosios aniužės eterinio aliejaus skilimo produktų eliminacijos laikas pilnai nenustatytas, kadangi teigiami rezultatai gauti tik paskutiniuose tirtuose kiaulių šlapimo mėginiuose, surinktuose 60 min. nuo eksperimento pradžios.