Paulauskas, Vidmantas

Recent investigations have shown that the intensity of Sarcocystis infection in game animals used for food is high and in some countries even exceeds 90%. Sarcosporidia found in the muscle tissue of domestic and wild animals pose a potential risk to humans. Therefore, their investigations are rather important. Infection with Sarcosporidia (Sarcocystis spp.) cysts was evaluated in the main species of wild animals used for food: elks (n=27), red deer (n=54), sika deer (n=45), roe (n=36), and wild boars (n=127). Sarcocystis cysts were found in all examined groups of muscles: esophagus, diaphragm, heart, neck, mandible, dorsum and leg. Depending on the animal species and examined groups of muscles, the prevalence of infection, determined microscopically in 1,279 muscle samples by compression slide method using methylene blue as an indicator dye, ranged from 46.43% to 100.0%.

Darbo tikslas buvo įvertinti Lietuvos maisto žaliavų užterštumą patvariaisiais organiniais teršalais (POT), sunkiaisiais metalais bei radionuklidais 1999–2008 metais. Maisto žaliavų užterštumo POT rezultatų analizė atlikta SPSS statistine programa; aprašomosios ir dispersinės analizės metodais analizuota metų, teršalų ir žaliavos įtaka tirtų ir viršijusių leistinas normas mėginių skaičiui. 1999–2003 metais maisto žaliavose nustatyti tik chlororganinių pesticidų ir polichlorintų bifenilų (PCB), o nuo 2004 metų – ir fosforo organinių pesticidų bei dioksinų likučių. Paukštienoje, žuvyse ir žvėrienoje 1999 ir 2000 metais rasta pesticidų, kurių koncentracija viršijo leistiną kiekį. Dažniausiai šių pesticidų rasta žvėrienoje (p≤0,05). Iš visų POT maiste leistiną koncentraciją dažniausiai viršijo chlororganiniai junginiai, tokie kaip DDT (p≤0,05). Dioksinų koncentracija, viršijanti leistiną, nustatyta tik žuvyse. Tyrimų laikotarpiu leistiną švino kiekį viršijančių mėginių skaičius buvo statistiškai patikimai didesnis nei kadmio. Didžiausia (p≤0,05) švino koncentracija nustatyta 1998 metais. Didesnė už leistiną švino ir kadmio koncentraciją nustatyta galvijų ir kiaulių kepenyse bei inkstuose, švino – ir piene. Dirbtinių radionuklidų (cezio, stroncio) savitasis aktyvumas tiriamuoju laikotarpiu gyvūniniuose maisto produktuose leistino kiekio neviršijo.

Norėdami įvertinti intensyviai augintų kalakutų šlaunelių ir krūtinėlių raumenų tinkamumą brandinti, tyrėme mėsos fizikinius ir cheminius rodiklius. Mėsos brendimo laikotarpiu periodiškai buvo nustatoma aktyvusis rūgštingumas (pH), taip pat pieno rūgšties, biogeninių aminų (putrescino, histamino, kadaverino, tiramino, spermidino ir spermino) kiekis krūtinėlių ir šlaunelių mėsoje sveikų ir kalakutų su patologiniais požymiais: ascito bei krūtinės bursos pažeidimu, pododermatitu, artritu-tendovaginitu bei Valgus-Varus deformacija. Visais kojų pažeidimų atvejais, išskyrus pododermatitą, nelydimą kitų patologijų, mėsos brandinimo 4 parų laikotarpiu pieno rūgšties kiekis tiek šlaunelių, tiek krūtinėlės mėsoje didėjo nežymiai – 10,34–20,85 proc. ir 14–21,5 proc. Aktyvusis rūgštingumas mažai kito, kalakutiena turėjo DFD požymių (buvo tamsesnė, kietesnė ir sausesnė), netinkama laikyti ar brandinti. Tyrimų rezultatai rodo, kad kalakutų krūtinėlių mėsa su nežymiais ascito požymiais, krūtinės bursos uždegimo ir ascito atveju ir su neženkliu ar vidutinio stiprumo krūtinės bursos uždegimu brandinti netinka. Sveikų kalakutų krūtinėlių ir šlaunelių mėsos aktyvusis rūgštingumas buvo mažesnės vertės negu sirgusių. Sveikų kalakutų krūtinėlių mėsos aktyvusis rūgštingumas 24 val. po skerdimo buvo nuo 5,65 iki 5,71, šlaunelių – nuo 5,7 iki 5,83, o tirta mėsa neturėjo PSE požymių: nebuvo blyški, minkšta, vandeninga.

Non-infectious poultry diseases are very important in respect to worse quality of produced poultry meat including safety and public health issues. The aim of this study was to investigate the occurrence of ascites and bursitis during post-mortem examination slaughtered turkeys, and to determine possible influence of asites and bursitis on physical-chemical parameters and bacterial contamination of turkey meat. For the survey, turkeys of the same breed (BIG - 6, age of 146 d, males) raised in the same farm were selected. After postmortem examination slaughtered turkeys carcasses were divided in to the following groups: control group for bursitis (CB) - no lesions; groups according to severity of the bursitis lesions: IB, IIB, IIIB. On the same basis groups were created for study of poultry carcasses affected by different levels of ascites. Methods. Methods. These turkey meat quality parameters were analysed: dry matter, proteins, cooking loss, meat hardness, moisture content, coherence of meat water, ash, meat colorfulness, fat, pH, enumeration of E. coli, Enterobacteriaceae andocoagulase positive Staphylococci. Comparison of the physical and chemical parameters of the turkey meat from carcasses with different level of bursitis revealed that the bursitis of level III, in comparison with control group, has biggest influence on the qualitative parameters of turkey meat. pH of such meat was 0.26 higher (p<0.001), meat colorfulness L* 5.86, a* 0.47, the moisture content was 0.29% lower (p<0.001) compare to the levels of control group, coherence of meat water was 1.78% higher. Hardness of meat was 0.33 kg/cm² higher in comparison to the parameter of control group (p<0.05-<0.001). [...].

Šio darbo tikslas buvo atlikti 2000–2009 m. VMVT registruotų gyvulių ir paukščių susirgimų analizę bei nustatyti skerdžiamų gyvulių ir paukščių susirgimų dažnumą poskerdiminio tikrinimo metu. Tarp skerdžiamų kliniškai sveikų gyvulių dažniausiai įvairūs patologiniai pokyčiai nustatyti kiaulėms – 14,92±1,57 proc., o rečiausiai – paukščiams – 0,95 ± 0,21 proc. (p<0,001). Vertinant patologinių pokyčių pobūdį, atsižvelgiant į gyvūnų rūšį, daugiausia nustatyta neužkrečiamosioms ligoms būdingų pakitimų. 98,70 proc. paukščių, 82,24 proc. kiaulių, 64,49 proc. galvijų poskerdiminio tikrinimo metu rasta patologinių pakitimų. Nors tirtoms gyvūnų rūšims būdinga ženkli skirtingų organų ar sistemų pakitimų variacija, rūšies įtaka jų dažniui statistiškai reikšminga nebuvo. Daugiausia buvo pakitę galvijų ir kiaulių kvėpavimo sistemos organai ir kepenys, kalakutų – galūnės ir kepenys.

Bursitis tendency is acceptable of fast growing and heavy varieties birds at high body weight, especially eight weeks of life (Noll and Kamyab, 2002). The disease incidence depends on the litter quality, mechanical stimulations, flock density, turkey movement, activity and lying time (Hafez, 1997). Ascites may be of various reasons: genetic factors, storage conditions, etc. that lead to alteration - into the abdominal cavity. The aim of the research was - to establishe amounts of biogenic amines in turkey breast meat with different levels of ascites and bursitis and to evaluate the meat quality and suitability for human consumption. Biogenic amines (putrescine, histamine, cadaverine, tyramine, spermidine and spermine) were established in healthy meat and had bursal disease and ascites in turkey breast meat, with different degree of these pathologies, on the first, third and fifth day of maturation in the refrigerator at +4°C. A high level of putrescine was established in the meat with ther grade II ascites the first day after slaughter, the average value was 726.4 mg/kg, level of spermidine - 507.0 mg/kg. [...].

The amounts of biogenic amines (putrescine, histamine, cadaverine, tyramine, spermidine, and spermine), lactic acid, pH, and number of Enterobacteriaceae, Escherichia coli, and coagulase producing Staphylococci were determined in healthy turkeys and in the fillets of turkey breasts with the signs of ascites and bursitis. The examination of the amines was performed by high performance liquid chromatography; the amount of lactic acid was determined by capillary isotachophoresis method; pH value and microbiological indicators − by standardised methods. All determinations were done after 24, 72, and 120 h after slaughter of the turkeys. The fillets of the breasts were stored in the refrigerator at 4°C. The significant differences in the total amounts of biogenic amines in carcasses of healthy turkeys and carcasses of turkeys with substantial lesions of bursitis and medium or substantial lesions of ascites were determined within 5 d after slaughter (P<0.001). The amounts of biogenic amines in the breast fillets of turkeys with low lesions of ascites and bursitis were very similar to that of the control group during the whole period of maturation. The average amount of lactic acid throughout 5 d after slaughter increased only in the breast fillets of healthy turkey (maximum value was 1.032 mg/100 g) and insignificantly increased in the carcasses with low lesions of ascites and bursitis (maximum value was 0.983 mg/100 g). The results of investigation indicate the breast fillets of turkeys with medium and substantial lesions of ascites and substantial lesions of bursitis are not fit for human consumption. However, in the cases of low lesions of ascites and low and medium lesions of bursitis, the fillets are not fit for maturation, but could be thermally processed in the period of 24 h after slaughter.

Meat of domestic pigs and wild boars has been the significant source of emerged human trichinellosis in Lithuania, Latvia, and Estonia over the past two decades. However, there is very little known on the occurrence of Trichinella spp. in main wildlife reservoirs and its transmission in domestic and sylvatic cycles in these countries. The present study demonstrated considerably higher endemicity of Trichinella spp. in main sylvatic reservoirs (28.9-42% in foxes (Vulpes vulpes) and raccoon dogs (Nyctereutes procyonoides) in all three countries than previously reported. Molecular identification of Trichinella larvae from more than 500 sylvatic and domestic animals revealed four Trichinella species (Trichinella spiralis, Trichinella britovi, Trichinella nativa, and Trichinella pseudospiralis) sympatric in a relatively small area and several as the first records for the respective countries. The nonencapsulating T. pseudospiralis is found for the first time in the Eastern Europe. Sylvatic T. britovi was found in domestic pigs in Lithuania and Latvia (16 and 57.1%, respectively) and only in these countries, domestic T. spiralis was detected in sylvatic animals in areas where domestic trichinellosis was registered. The study suggests that transmission of Trichinella between domestic and sylvatic cycles in Lithuania and Latvia is favored by improper human behavior, e.g., pig and slaughter waste management.

Bruceliozė diagnozuojama pagal epizootinius, klinikinius duomenis, serologinius bei bakteriologinius tyrimų rezultatus. Darbo tikslas – nustatyti gyvulių (galvijų, avių, ožkų) bruceliozės epizootinę situaciją Lietuvoje. Epizootijai ir palyginamiesiems bruceliozės tyrimams imtas galvijų, avių, ožkų bei laukinės faunos kraujo serumas. Tyrimai atlikti standartiniais serologiniais metodais: lėtinės agliutinacijos (LA), komplemento sujungimo (KS), buferizuoto bruceliozės antigeno (BBA) ir imunofermentinės analizės (IFA). Ištirti 2 330 (galvijų, avių, ožkų ir laukinės faunos) kraujo mėginiai: 1 262 galvijų, 596 avių, 153 avinų, 102 ožkų ir 217 laukinės faunos. Taikant standartinius metodus, skirtingi tyrimų rezultatai nustatyti 12-os galvijų ir vieno kiškio serumo mėginiuose. Tiriant galvijų kraujo serumo mėginius LA metodu nustatyta 11, KS metodu – 5 ir BBA metodu – 6 teigiami mėginiai, o tiriant IFA metodu visi mėginiai buvo neigiami. Vieno kiškio kraujo tyrimo rezultatai, taikant BBA, LA, KS ir IFA metodus, buvo teigiami. Bruceliozę patvirtinančiu testu pripažintas KS metodas. Kiškio bruceliozę patvirtino bakteriologinis tyrimas – išskirta Brucella abortus.

The prevalence of rabies in the animal population of Lithuania during the period of 1993-2002 was investigated. The immunofluorescence method and the mouse inoculation test were used to diagnose the disease. The diagnosis was confirmed by standardized methods recommended by the OIE. During these years 3 667 domestic and 4 312 wild animals were examined. Rabies was diagnosed in 35.73% of domestic and in 64.27% of wild animals. The disease was found to be spread in all regions of Lithuania. The largest centers of rabies infection were determined to be in the districts of Lazdijai, Panevėžys, Utena, and Klaipėda. The highest number of rabies cases (242) was recorded in the Lazdijai district. During the period of 1995-2000 the program of oral vaccination of wild foxes was performed. Approximately 919 000 vaccine baits were disseminated. The tetracycline marker was used to check the bait up-take.