Mickienė, Lina

Darbo tikslas: Nustatyti, įvertinti ir palyginti LSMU medicinos fakulteto I – V kursų studentų esamas žinias apie tikėtiniausius užsikrėtimo Toxocara canis ir Toxocara cati kelius. Darbo metu LSMU medicinos fakulteto I – V kurso studentams pateikiamas klausimynas (anketa), kuriuo norima išsiaiškinti studentų žinias apie užsikrėtimo Toxocara canis ir Toxocara cati kelius. Klausimyne yra pateikiami klausimai apie gyvūno laikymo sąlygas, šeimininkų žinias apie asmens higienos taisykles, galimas užkrečiamąsias gyvūnų ligas, perduodamas žmogui, taip pat šeimos narių žinias apie gyvūnų gerovės reikalavimus. Gauti rezultatai analizuojami lyginant su literatūros duomenimis. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti asmens higienos įpročių skirtumus skirtingose tiriamųjų studentų grupėse. 2. Palyginti skirtingų tiriamųjų studentų grupių žinias apie profilaktikos priemonių naudojimą siekiant sumažinti užsikrėtimo toksokariaze tikimybę. 3. Palyginti tiriamųjų studentų turimas žinias apie užsikrėtimo toksokariaze kelius su literatūros duomenimis. Metodai: Buvo sukurtas ir LSMU medicinos fakulteto studentams išdalintas klausimynas (anketa) su klausimais, apimančiais: gyvūno laikymo namuose sąlygas, gyvūno maitinimo ir buvimo lauke ypatumus, asmens higienos ir profilaktikos priemones bei bendras žinias apie toksokariazę ir galimus užsikrėtimo ja kelius. Tyrimo dalyviai: Klausimynas (anketa) buvo įteiktas 175 medicinos fakulteto studentams. Tiriamųjų grupė buvo suskirstyta į 4 grupes: 2 grupės ir 2 grupės. Tarpusavyje šios grupės lyginamos viena su kita po dvi: I grupė (A1) LSMU medicinos fakulteto I – II kurso studentai (101 studentas) su II grupe (A2) LSMU medicinos fakulteto III – V kurso studentais (74 studentai) ir III grupė (B1) LSMU medicinos fakulteto studentai lietuviai (144 studentai) su IV grupe (B2) LSMU medicinos fakulteto studentais užsieniečiais (31 studentas). Į tokias grupes suskirstyti studentus pasirinkau, nes A1 ir A2 grupėse buvo panašus skaičius studentų, taip pat A1 grupės studentai yra neseniai turėję modulį apie užkrečiamąsias ligas (tame tarpe ir apie toksokariazę), o A2 grupės studentai jau turi daugiau bendrų žinių medicinos srityje. B1 ir B2 grupes lyginti pasirinkau, nes norėjau pamatyti ar yra skirtumai tarp studentų lietuvių ir studentų užsieniečių higienos, profilaktikos įpročių ir bendrų žinių. Tyrimo rezultatai: Išanalizavus anketų duomenis, gauti statistiškai reikšmingi asmens higienos skirtumai skirtingose tiriamųjų grupėse: beveik dvigubai daugiau B1 nei B2 grupės studentų leidžia augintiniui miegoti po antklode (atitinkamai 48.6 % ir 25.8 %, p = 0,001); žymiai didesnė dalis B1 nei B2 grupės studentų, dirbančių sode/ darže apsimauna pirštines arba po to plauna rankas (atitinkamai 73.6 % ir 54.8 %, p = 0,007). Statistiškai reikšmingi skirtumai skirtingose tiriamųjų grupėse gauti ir lyginant jų žinias apie profilaktikos priemonių naudojimą, siekiant sumažinti užsikrėtimo toksokariaze tikimybę: beveik dvigubai daugiau B1 nei B2 grupės studentų katės kraiko dėžutės turinį išpila į šiukšlių konteinerį (atitinkamai 72.2 % ir 38.7 %, p = 0,000 ); didesnė dalis B2 nei B1 grupės studentų kraiko dėžutės turinį išpila kieme po medžiais/ krūmais, miške ar užkasa kieme į duobę (atitinkamai 19.4 % ir 3.5 %, p = 0,000); taip pat didesnė dalis B1 nei B2 grupės studentų reguliariai skiria antihelmintinius vaistus augintiniams (atitinkamai 62.5% ir 41.9 %, p = 0,035). Palyginus tiriamųjų studentų turimas žinias apie užsikrėtimo toksokariaze kelius su literatūros duomenimis, išsiaiškinta, kad dauguma visų studentų žino, kokiomis ligomis galima užsikrėsti nuo sergančių gyvūnų (87.4 %), žino, kas yra toksokariazė (90.9 %). Didžioji dalis studentų (65.1 %) žinojo, kad rizikingiausia užsikrėtimo toksokariaze atžvilgiu grupė – vaikai iki 10 metų. Taip pat didžioji dalis studentų žinojo, kad toksokariaze užsikrėsti galima glostant sergančius gyvūnus ir nenusiplovus rankų (88 %), neplovus rankų prieš valgį: po darbo darže, sode (75.4 %) ir valgant neplautus vaisius, daržoves bei uogas (68.0 %). Tačiau žymiai mažesnė dalis studentų žinojo, jog toksokariaze užsikrėsti galima ir valgant nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, žuvį, kiaušinius, pieno produktus (33.1 %) ar valgant maistą, kurį prieš tai apuostė ar paragavo augintinis (44.6 %). Didžioji dalis studentų mano, jog efektyviausi būdai, siekiant pagerinti žinias apie užsikrėtimo toksokariaze kelius bei profilaktikos nuo jos priemones, būtų: darželiuose, mokyklose, universitetuose – iš auklėtojų, mokytojų, dėstytojų, medikų, visuomenės sveikatos specialistų (88.6 %), iš medijos priemonių (64.0 %) ir dėstant medžiagą apie profilaktiką specialių seminarų metu (52.0 %). Literatūroje rašoma, jog viena efektyviausių profilaktikos priemonių – vaikų švietimas. Taip pat pabrėžiama, kad didelis dėmesys turėtų būti skiriamas visuomenei, informuojant juos apie galimus užsikrėtimo toksokariaze kelius, jos plitimo kelius, supažindinti juos su ligos simptomais ir prevencijos priemonėmis. Išvados: 1. Daugiau B1 grupės studentų leidžia augintiniui miegoti po antklode (nesilaiko tinkamos asmens higienos taisyklių), bet ir daugiau B1 grupės studentų, dirbančių sode/ darže apsimauna pirštines ir po to plauna rankas (laikosi tinkamos rankų higienos). 2. Daugiau B1 grupės studentų katės kraiko dėžutės turinį išpila į šiukšlių konteinerį, taip pat reguliariai skiria antihelmintinius vaistus augintiniams (laikosi tinkamų profilaktikos priemonių); didesnė dalis B2 grupės studentų kraiko dėžutės turinį išpila kieme po medžiais/ krūmais, miške ar užkasa kieme į duobę (nesilaiko tinkamų profilaktikos priemonių). 3. Dauguma visų studentų žino, kokiomis ligomis galima užsikrėsti nuo sergančių gyvūnų, kas yra toksokariazė ir kuri gyventojų grupė yra labiausiai rizikinga užsikrėtimo toksokariaze atžvilgiu (vaikai iki 10 metų). Didžioji dalis studentų žinojo, kad toksokariaze užsikrėsti galima glostant sergančius gyvūnus ir nenusiplovus rankų, neplovus rankų prieš valgį: po darbo darže, sode ir valgant neplautus vaisius, daržoves bei uogas. Tačiau tik maža dalis studentų žinojo, jog toksokariaze užsikrėsti galima ir valgant nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, žuvį, kiaušinius, pieno produktus ar valgant maistą, kurį prieš tai apuostė ar paragavo augintinis.

During this FMT, MF and OF students' knowledge, attitudes and potential exposure to the risk factors of T.gondii infection were investigated and compared. To do this, literature was extensively reviewed and a questionnaire that gathered all the relevant aspects of student data was formulated and distributed across both faculties. The the data was then analysed and discussed thoroughly.

First, to analyze the knowledge that students from several faculties of the University of Health Cares Sciences have about the most likely routes and sources of infection of Echinoccocus granulosus. Second, to subsequently compare the risk of infection among students of said faculties. Therefore it will be possible to identify the students of which faculties are most likely to suffer the infection by Echinoccocus granulosus as well as its causes, such as contact with infected animals, or the deficit in the prophylactic measures.

Tikslas ir uždaviniai Tikslas yra nustatyti tikėtiniausius užsikrėtimo toksokariaze kelius tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentų, nustatyti, koks yra užsikrėtimo rizikos dydis, ir koks yra studentų žinių lygis apie Toxocara spp. sklaidą. Palygindama tarpusavyje skirtingas studentų grupes, šiuo atveju medicinos fakulteto studentus su kitų LSMU studijų programų studentais, noriu nustatyti, ar tarp šių studentų grupių yra skirtumas. Siekiant tikslo stengtasi įvertinti studentų požiūrį į savo, kaip naminio gyvūno šeimininko ir kitus klausimus, tokius kaip gyvūnėlių laikymas namuose, kokie įpročiai ir veiksmai įtakoja kiaušinėlių kiekio platinimo mažinimą aplinkoje, bei ar pakankamai gerai tiek gyvūnėlių turėtojai, tiek jų neturintys studentai laikosi asmeninės higienos taisyklių. Pagrindinė priemonė siekiant gauti atsakymą į šiuos klausimus – klausimynas (anketa). Deja, tačiau aš neturėjau galimybės tirti serologinį parazito paplitimą tarp mano tiriamos grupės, nes tai būtų davę apčiuopiamą rezultatą, kurį galima būtų palyginti su kitų žmonių atliktais epidemiologiniais tyrimais. Šio tyrimo uždaviniai yra:

1. Nustatyti, kiek tarp tiriamų studentų yra naminių gyvūnėlių turėtojų, o ypač kačių ir šunų turėtojų.

2. Nustatyti, ar tarp dviejų tiriamų studentų grupių yra rizikos atsitiktinai praryti parazito kiaušinėlius skirtumas.

3. Palyginti abi tiriamas studentų grupes, parodant, kiek tinkamai taikomos profilaktinės priemonės, tikslu sumažinti Toxocara spp. kiaušinėlių paplitimą aplinkoje.

4. Analizuoti rankų plovimo įpročių skirtumus abiejose tiriamose studentų grupėse.

5. Patikrinti, ar nuomonė vertinant savo žinias apie užsikrėtimo toksokariaze kelius koreliuojasi su realiomis tiriamų studentų žiniomis.

6. Išvados Toxocara spp. tyrimų apimtis yra labai ribota. Tik per pastaruosius keletą metų atkreiptas dėmesys, jog žmonių, užsikrėtusių Toxocara spp., t.y. kuriems buvo nustatytas seropozityvus atsakas, skaičius yra labai didelis ir ypač besivystančiose šalyse. Todėl šios zoonotinės infekcijos svarbos nederėtų toliau ignoruoti. Įvertinusi tikėtiniausius infekcijos kelius per rizikos, prevencijos ir rankų plovimo įpročių įvertinimą, pridedant praktinį parazito perdavimo kelių žinojimą, galiu pasakyti, jog toksokariazės atveju egzistuoja aiškus išsilavinimo trūkumas. 14.1 Dauguma visų tiriamųjų studentų laiko naminius gyvūnus. Tikimybė užsikrėsti Toxocara spp. kur kas didesnė, jei šuo ar katė laikomi namuose (viduje). Apskritai, daugiau naminių gyvūnėlių laiko G2 grupė, dėl to yra didesnė Toxocara spp. užsikrėtimo rizika. 14.2 Medicinos fakulteto studentai turi didesnę tikimybę užsikrėsti toksokariaze namie nei kitų studijų programų studentai. Taigi, kokie tikėtiniausi šios studentų grupės užsikrėtimo parazitu keliai? Tiek tarp medicinos fakulteto studentų bei tarp kitų LSMU studentų, didžiausia užsikrėtimo tikimybė yra per parazito kiaušinėlius, patekusius ant patalynės, per užterštą dirvožemį arba užterštą gyvūno kailį. Antras didžiausias užsikrėtimo rizikos faktorius sąraše yra naminių gyvūnėlių rausimasis šeimininko asmeniniuose daiktuose. Kitas rizikos faktorius yra tai, jog katėms bei šunims yra leidžiama laisvai judėti ir namuose ir namų išorėje. Mažiausias potencialus užsikrėtimo toksokariaze faktorius yra parazito kiaušinėliais galimai užterštų vaisių ar daržovių valgymas. 14.3 Kadangi tolesnės parazito sklaidos prevencija yra gyvybiškai svarbi susitvarkant su šia zoonotine infekcija, buvo liūdna matyti, jog daugiau nei pusė studentų nevykdo reguliaraus savo naminių gyvūnėlių išmatų rinkimo. Šitai sudaro riziką, jog jų gyvūnėlis bus pakartotinai užkrėstas, arba kiti gyvūnėliai bus užkrėsti, o taip pat riziką, jog kiaušinėliai bus paskleisti per dirvą. Tą pačią dirvą, kuri gali atsitiktinai patekti į burną žmonių, kurie tinkamai nenusiplovė rankų arba tinkamai nenuplovė vaisių ir daržovių. Papildomai pamažinti kiaušinėlių sklaidą aplinkoje galima reguliariai duodant naminiams gyvūnėliams antihelmintinių preparatų, griežtai laikantis ESCCAP rekomenduojamo preparatų davimo intervalo kas tris mėnesius. Nė ketvirtis studentų nesilaiko šių gairių. G1 atveju pastebime, jog jie šiek tiek geriau veikia aktyviai mažinant parazito kiaušinėlių plėtrą aplinkoje. Tai toks ydingas ciklas, kai bėda gimdo bėdą, ir šis ciklas gali būti pertrauktas tik tuomet, jei daugiau žmonių rimtai supras savo gyvūnėlių išmatų surinkimo svarbą ir reguliariai duoti savo katėms ir šunims antihelmintinius vaistus. 14.4 Kadangi parazito kiaušinėlių transmisija vyksta išmatų-oralinių keliu, todėl rankų plovimas yra būtinas metodas asmeninei užsikrėtimo toksokariaze prevencijai. Rezultatai rodo, jog G2 geriau taiko profilaktines priemones, pvz. tinkamu metu plauna rankas, tarkime, prieš valgant, kai rankos yra matomai nešvarios ar po darbo sode. Nors daugumoje atvejų profilaktinės priemonės yra taikomos, vis tiek išlieka klausimas: ar studentai sąmoningai imasi šių priemonių tam, kad užkirstų kelią šiai zoonotinei infekcijai, ar jie tiesiog automatiškai laikosi bendrosios higienos taisyklių? Žinios apie užsikrėtimo toksokariaze kelius yra pagrindinis raktas siekiant suprasti, kodėl taip svarbu plautis rankas po kai kurių veiklų. Atsižvelgiant į tiriamų studentų žinias, pateiktas žemiau pateiktoje išvadoje, į šį klausimą atsakoma aiškiai. 14.5 Pats įdomiausias mano tyrimo rezultatas yra tas, jog tik vienas vienintelis žmogus iš visos tirtų studentų imties galėjo teisingai atsakyti į klausimą apie užsikrėtimo Toxocara spp. kelius. Įdomu tai, jog G2 geriau išmano apie užsikrėtimo toksokariaze kelius, nei G1, nors G1 tvirtino, jog jie žino geriau. Tai reiškia, jog žinių apie toksokariazę mūsų tirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai turi per mažai. Tai labai svarbu, nes visi apklaustieji studentai yra vienaip ar kitaip susiję su medicina.