VF Veterinarinės patobiologijos katedra (13.05)

Paukštiena intensyviausiai produkuojama mėsa. Atranka, siekiant išveisti viščiuką broilerį, prasidėjo penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje norint paspartinti raumenų vystymąsi. Pakitusi fiziologija paveikė broilerių raumeninį audinį. Vystosi skeleto-raumenų patologijos, miopatijos. Disertacijoje analizuojamos Ross 308 viščiukų broilerių miopatijos. Disertacijos tikslas - ištirti viščiukų broilerių miopatijų pasireiškimą pulkuose, išanalizuoti pagrindinius etiologinius veiksnius ir patomorfologinius pokyčius bei įvertinti miopatijų įtaką greitai augančių broilerių sveikatingumui ir paukštienos kokybei. Tyrimas atliktas etapais. Skerdyklose atliktas makroskopinis miopatijų vertinimas, tirtas paplitimo mastas Lietuvoje, galimos miopatijų priežastys, miopatijos analizuotos vertinant raumenų histologinius pokyčius. Atlikta kraujo biocheminė analizė. Tirtos paukštienos fizikinės ir cheminės savybės. Disertacijoje pirmą kartą aprašyti rezultatai, gauti ištyrus lakiuosius organinius junginius ir biogeninius aminus raumenyse su didžiojo krūtinės raumens miopatijomis. Atliekant histomorfometrinę analizę, miopatijų paveiktuose raumenyse pirmą kartą apskaičiuota ne tik skaidulinio jungiamojo ir raumeninio, bet ir riebalinio audinio procentinė išraiška. Remiantis makroskopinės ir mikroskopinės analizės rezultatais, turėtų būti sukurta tinkama miopatijų klasifikavimo sistema, kuri prisidėtų prie ekonominių nuostolių mažinimo, užtikrintų patogų ir lengvai skerdyklose pritaikomą mėsos rūšiavimą.

Šiame baigiamajame darbe nagrinėjami veiksniai lemiantys sveikatai palankių maisto produktų pasirinkimą. Sveikatai palanki mityba yra neatsiejama nuo geros žmonių fizinės ir emocinės būsenos. Tai tokia mityba, kurioje vyrauja daugiau daržovių, vaisių, šviežių maisto produktų, kuriuose nėra pridėtinio cukraus, transriebalų, dažiklių. Sveikatai palankių maisto produktų pasirinkimas yra itin aktualus šiandienos visuomenėje dėl noro rūpintis sveikatai palankia gyvensena, didėjančios sveikatos sąmoningumo ir maisto pramonės įtakos. Vis daugiau žmonių supranta, kad sveikatai palankus maistas yra neatsiejamas nuo žmogaus gerovės ir sveikatos. Darbo tikslas – išanalizuoti skirtingų grupių veiksnius lemiančius maisto produktų pasirinkimą. Tyrimo metu atlikta mokslinės literatūros analizė, sisteminis interpretavimas ir anketinė apklausa. Tyrimo rezultatai: Sveikatai palankių maisto produktų pasirinkimą lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių, tokių kaip individualūs skirtumai (išsilavinimas, lytis, amžius), socialinė aplinka (draugų, tėvų įtaka), praktiniai aspektai, tokie kaip produkto kaina, jo sudėtis ir prieinamumas. Vaikų ir suaugusiųjų juslinių savybių pasirinkimai gali ženkliai skirtis, nes jų požiūris į maistą yra formuojamas pagal skirtingus veiksnius.

Tyrimo tikslas: išanalizuoti priešmokyklinių ugdymo įstaigų ir jų bendruomenių maisto švaistymo įpročius. Tyrimo metodika: anketa buvo sudaryta siekiant surinkti reikalingus duomenis tyrimo uždaviniams spręsti, naudojant aiškius ir tiksliai suformuluotus klausimus. Surinkti duomenys buvo apdoroti, koduoti ir analizuoti statistinės programos pagalba, pasirenkant metodus, atitinkančius tyrimo tikslus ir duomenų tipą. Internetinė apklausa pasirinkta duomenų rinkimo metodu, o naudojamas instrumentas – anoniminis klausimynas. Tiriamųjų atrankos būdas – priešmokyklinio ugdymo įstaigos buvo atrinktos atsitiktinai, atsižvelgiant į geografinį artumą ir kultūrinį jautrumą, siekiant lengviau pasiekti tyrimo dalyvius ir įtraukti vietos bendruomenę. Respondentai (tėvai / globėjai) buvo pažįstami asmenys, auginantys priešmokyklinio amžiaus vaikus, o atranka vyko per pažįstamų tinklą. Rezultatai: vaikų mitybos įpročiai ir socialinė aplinka lemia, kad nemėgstami ar nepriimtini produktai, tokie kaip žuvis (50 proc. darbuotojų nuomone), bei daržovės (40,2 proc. tėvų teigimu bei 50 proc. darbuotojų nuomone), dažnai lieka nesuvalgyti ir tampa maisto atliekomis. Tėvų požiūris atskleidžia, kad maisto švaistymą šeimose dažniausiai lemia perteklinis pirkimas (34,7 proc.), per didelės porcijos, 19,8 proc. tėvų teigimu, ir vaikų išrankumas 25 proc. darželio darbuotojų, bei 36 proc. tėvų teigimu. Tik 25,5 proc. tėvų nemano, jog vaikų įtraukimas į maisto gaminimą ir švietimas padėtų sumažinti švaistymą. Nustatyta, kad tėvų nuomone riebūs patiekalai yra labiausiai nepriimtini 61,8 proc. priešmokyklinio amžiaus vaikų. Respondentai, kurių šeimoje priešmokyklinio amžiaus vaikai vartoja tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės produktus, dažniau nurodė išmetantys daugiau maisto (p-0,354) Palyginus tėvų respondentų atsakymus apie tai kokie maisto produktų kiekiai jų namuose su jų šeimos dydžiu (p-0,160) nustatytas skirtumas statistiškai nereikšmingas tarp išmetamo maisto kiekio ir asmenų skaičiaus. Tiek tėvų (74,5 proc.), tiek darbuotojų (100 proc.) nuomonėse atsispindi, kad vaikų įpročiai ir maisto pasirinkimai yra pagrindinės priežastys, lemiančios maisto švaistymą. Išvados: maisto švaistymą priešmokyklinio amžiaus vaikų šeimose ir ugdymo įstaigose lemia vaikų išrankumas, per didelės porcijos bei perteklinis pirkimas. Vaikų įtraukimas į maisto gaminimą ir švietimas gali padėti mažinti švaistymą, tačiau išmetamo maisto kiekis ir rūšys skiriasi priklausomai nuo mitybos įpročių ir aplinkos. Raktiniai žodžiai: maisto švaistymas, vartotojai, prekybininkai, maisto atliekos.

Endocardiosis is the most common heart disease in dogs and even though the disease etiology is still unclear, many factors contribute to this specific disease. The focus of this research was to analyze both macroscopic and microscopic characteristics, disease correlations, and the prevalence of endocardiosis in canines. To accomplish this, a necropsy was performed on 20 dogs of different breeds, sex, age, and body condition. Gross lesions of the heart and lung were obtained, followed by a detailed examination of histopathological samples from the mitral valve and lung tissue. Collected samples were stored in a 10% formalin solution and stained with H&E to analyze them through the microscope. Heart weight measurements were to calculate left ventricular wall hypertrophy and thickness of the mitral valve. The study showed that endocardiosis was the most common heart pathology (65%) found during necropsy examination. A statistically significant correlation was detected between age and endocardiosis (p<0.05). In older dogs the progression and severity of this disease was found more frequently. The most common histological findings in mitral valve were the destruction of the fibrosa layer, accumulation of mucopolysaccharides, and the loss of valvular structure.

Yra daug tyrimų apie įvairių metalų, nanodalelių ir dezinfekcinių medžiagų poveikį žmonių virusams, ypač koronavirusams. Tačiau informacijos apie gyvūnų virusus, ypač galvijų herpesvirusus, yra palyginti mažai. Galvijų herpesvirusai turi savybę plisti tiesioginio kontakto būdu arba netiesiogiai per užterštą aplinką ir paviršius. Todėl labai svarbu surasti efektyvias priemones ir medžiagas, kurios naikintų arba stabdytų šiuos virusus ir jų virulentiškumą ant įvairių medžiagų paviršių. Šio tyrimo tikslas buvo laboratoriniais metodais ištirti dezinfekcinių medžiagų ir paviršių, padengtų metalais ir (ar) jų oksidais, poveikį galvijų I tipo herpesvirusams. Tyrimas buvo atliktas LSMU VA Patobiologijos katedroje bei Mikrobiologijos ir virusologijos institute. Buvo ištirti šeši nanodalelių paviršiai, trys metalų paviršiai, veikiami skirtingų sąlygų ir penkios dezinfekcinės medžiagos. Metalai ir nanodalelių paviršiai buvo paveikiami GHV-1, naudojant skirtingą kontakto laiką ir sąlygas. Tuo tarpu dezinfekcinių medžiagų darbiniai tirpalai buvo maišomi su virusu. Tuomet buvo atliktas viruso titravimas. Medžiagų poveikis buvo vertinamas identifikuojant citopatogeninį efektą (CPE). Virusų titras buvo apskaičiuotas Kerberio metodu pagal audinių kultūrų infekcinių dozių (AKID50) kiekį. Taip pat, buvo atliktas virusinės medžiagos po kontakto su metalais realaus laiko PGR tyrimas. Rezultatai parodė, kad iš nanodalelių ir metalų paviršių, prieš GHV-1 efektyviausiai suveikė varis arba paviršiai savo sudėtyje turintys vario nanodalelių. Iš tirtų dezinfekcinių medžiagų, visos medžiagos pasižymėjo efektyviu poveikiu prieš GHV-1.

Odos ligos yra dažni ir pasitaiko 12–21 proc. visų veterinarijos klinikoje besilankančių šunų. Odos infekcija (šunų piodermija) yra viena iš svarbiausių – jos paplitimas siekia 1,3–3,4 proc. Neatsižvelgiant į greitą ar netinkamą gydymą, liga gali progresuoti ir pažeisti apatinius odos sluoksnius, o tai apsunkina gijimą. Netinkamas gydymas gali sukelti nuolatinį uždegimą ir chroniškumą, papildomai pakenkiant gilesniems odos audiniams ir reikalaujant agresyvesnio požiūrio į gydymą. Siekiant užtikrinti veiksmingiausią ir tikslingiausią pacientų gydymą, labai svarbu atlikti išsamų bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimą bakterinių odos ligų atvejais. Darbo tikslas: Išskirti bakterijas ir nustatyti jų jautrumą antimikrobinėms medžiagoms iš šunų, sergančių odos infekcija. Tyrimo metodai ir medžiagos: Tyrimas atliktas 2022 - 2023 metais Veterinarinės patobiologijos skyriuje (Lietuvos sveikatos mokslų universitete). Iš šunų, sergančių odos infekcija, odos paimti 68 mėginiai, naudojant sterilius transportavimo tamponus TRANSWAB (Amies, Ispanija) ir per 24 valandas nugabenti į laboratoriją. Bakterijos buvo identifikuotos pagal biochemines ir antigenines savybes. Išskirtų mikroorganizmų jautrumas antimikrobinėms medžiagoms buvo nustatytas Kirby-Bauer disko difuzijos metodu. Rezultatai buvo interpretuoti remiantis EUCAST ir CLSI klinikiniais ribiniais taškais. Tyrimo rezultatai: Mikroorganizmai buvo išskirti iš 88,2 proc. surinktų mėginių. Išskirti mikroorganizmai buvo Staphylococcus pseudintermedius 61,7 proc., Staphylococcus aureus subsp. aureus 21 proc., Escherichia coli 8,3 proc. ir Pseudomonas aeruginosa 8,3 proc. Įvertinus išskirtų bakterijų padermių jautrumą antimikrobinėms medžiagoms, nustatytas didžiausias cefaleksino veiksmingumas prieš S. pseudintermedius, cefoveciną ir amoksicilino-klavulano rūgštį prieš S. aureus subsp. aureus, enrofloksacinas ir doksiciklinas prieš E. coli ir galiausiai enrofloksacinas prieš P. aeruginosa. Įvertinus amžiaus, lyties ir kailio ilgio įtaką mikroorganizmų išskyrimui iš šunų, sergančių odos infekcija, nustatyta, kad šie veiksniai neturi statistinės reikšmės (p<0,05). Dažniausios odos infekcijos paveiktos veislių grupės buvo terjerų ir mišrių veislių šunys ir atlikus statistinę analizę nustatyta, kad tai statistiškai reikšminga (p<0,001).

Darbo tikslas: išanalizuoti 2020-2023 m. Europos Komisijos RASFF sistema siųstus skubius pranešimus apie Salmonella spp.genties bakterijas rastas pašaruose. Darbo apimtis: 40 puslapių, 3 lentelių , 16 paveikslų. Sveikas gyvenimo būdas ir mityba yra būtina, ne tik žmonių sveikatai, bet ir gyvūnų augimui ir vystymuisi. Lygiai tiek pat svarbus yra maisto saugumas. Europos Sąjungoje veikia RASFF skubiųjų pranešimų sistema, kuri padeda užtikrinti maisto saugą. RASFF sistema yra ACN dalis. ACN sudaro: skubiųjų įspėjimų apie maistą ir pašarus tinklas (RASFF), administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo sistemos tinklas (AAC) ir sukčiavimo žemės ūkio maisto produktų srityje tinklas (FFN). Šie tinklai nuo 2021-03 yra sujungti ir dirba kartu sistemos sklandumui užtikrinti. Salmoneliozė – bakterinė liga, pasireiškianti pacientams užsikrėtusiems patogenine Salmonella spp. bakterija. Salmoneliozė yra antra pagal dažnumą zoonozinė liga ES po kampilobakteriozės Darbo metodika: RASFF portalo pagalba išnagrinėti skubių pranešimų duomenys apie Salmonella spp. genties bakterijas rastas pašaruose. Tyrimo diapozonas 2020-2023 m. Gauti duomenys apdoroti Excel ir SSPS statistinėmis programomis. Rezultatai ir išvados: Nuo 2020-2023 metų RASFF portalas gavo 387 pranešimus susijusius su Salmonella spp. genties bakterijomis rastomis pašaruose ar jų produktuose. Atlikus pranešimų analizę nustatyta, kad daugiausiai pranešimų gauta iš Belgijos – 26% ir Vokietijos – 24%. Pagal nesaugių pašarų ar jų produktų kilmės šalis pirmavo taip pat Vokietija – 20% ir Nyderlandai – 11,1%. Lietuva išsiuntė 2,8% visų pranešimų ir 0,78% pranešimų buvo produktų kilmės šalis. Nagrinėjant pranešimus pagal taikytas priemones rizikai suvaldyti nustatyti, kad dažniausiai buvo informuotas produktų gavėjas - 17,2%. Dauguma jų sudarė informaciniai pranešimai dėmesiui atkreipti ar tolesniems veiksmams atlikti 12,9% - 67,2%.

Tyrimas atliktas Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje. Kepenų citologiniai mėginiai rinkti 2022 m. rugsėjo – 2023 m. gruodžio mėn. laikotarpiu. Tyrimo tikslas: įvertinti šunų ir kačių kepenų patologijų morfologinius ypatumus, taikant citologinį tyrimą. Surinkti ir į tyrimą įtraukti 55 kepenų citologiniai mėginiai. Mėginiai paimti plonosios adatos biopsijos metodu, adatą kontroliuojant ultragarsinio aparato pagalba. Mėginiai dažyti Romanovskio tipo komerciniais „Diff quik“ dažais. Naudojant šviesinį mikroskopą buvo įvertinta mėginio diagnostinė kokybė, jame esančių ląstelių rūšis ir morfologija. Iš 55 gyvūnų, kačių buvo 12 (22 proc.), o šunų 43 (78 proc.). Ištyrus gyvūnų veislių pasiskirstymą, didžiausią dalį sudarė mišrūnai (52,7 proc.). Daugiausiai tiriamųjų buvo vyresnio amžiaus gyvūnai, nuo 10 – 15 metų. Šunų imtyje dažniausiai nustatyta citologinė diagnozė buvo lėtinis hepatitas (25,6 proc.), o kačių – lipidozė (41,7 proc.) (p<0,001). Medžiagų apykaitos sutrikimai buvo dažniausiai pasireiškianti diagnozių grupė tarp šunų (53,5 proc.) ir kačių (41,7 proc.). Tarp cholestazės, mazginės hiperplazijos ir gyvūno rūšies buvo nustatytas ryšys: kačių imtyje šios patologijos sudarė 4,7 kartus didesnę dalį nei šunų imtyje (p<0,05). Mišrus uždegimas citologiniuose mėginiuose (36,4 proc.) buvo nustatytas dažniau nei neutrofilinis (16,4 proc.). Mišrus uždegimas dažniau pasireiškė šunims, nei katėms (p<0,05). Lipidų vakuolizacija pas kates sudarė 6,3 karto didesnę imties dalį, nei pas šunis (p<0,001). Tačiau glikogeno/vandens vakuolizacija dažniau pasireiškė šunims (p<0,05). Lipofuscinas buvo dažniausiai nustatytas pigmentas ir tarp šunų (51,2 proc.), ir tarp kačių (33,3 proc.). Nustatytas ryšys tarp pigmentų ir gyvūno rūšies: katėms būdingesnis tulžies pasireiškimas, tuo tarpu šunims – vario (p<0,05).

Buvo manoma, kad bakterijos kolonizuoja naujagimius gimimo metu, tačiau naujausi tyrimai paneigė šią hipotezę. Sveikas vaisius jau gali turėti mikrobiotą, o gimda ir kiti audiniai susiję su vaisiumi taip pat gali būti ne sterilūs. Pastebėta, kad natūrali, sveikų gyvūnų, mikroflora vis dažniau pasižymi atsparumu antimikrobinėms medžiagoms. Darbo tikslas: išskirti ir palyginti kalių ir šuniukų mikrobiotą skirtingų atsivedimo tipų metu bei įvertinti išskirtų mikroorganizmų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms. Tyrimo metodai ir medžiaga. Tyrimas atliktas 2022-2023 metais. Tyrime dalyvavo sveikos šuningos kalės, kurioms atlikta cezario pjūvio operacija (n=12) ir kalės, kurios atsivedė pačios (n=8). LSMU veterinarinės patobiologijos katedroje buvo atliekami bakteriologinis ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimai. Rezultatai. 27,8 proc. placentos ir 13,9 proc. šuniukų mekonijaus mėginių buvo rasta mikroflora. Šuningų kalių burnoje, nepriklausomai nuo atvedimo tipo, dominavo Pasteurella (45 proc.) bei Staphylococcus (35 proc.) genčių bakterijos, o makštyje S. pseudintermedius (40 proc.) ir E. coli (30 proc.) bakterijos. Bakterijos iš placentos buvo išskirtos 46,2 proc., o iš mekonijaus 100 proc. dažniau VB, nei CS grupėje. CS grupėje, placentoje išskirta P. mirabilis ir S. aureus subsp. aureus po 5 proc., o VB atvedimo grupėje daugiausiai išskirta E. coli (25 proc.). CS grupėje iš šuniukų mekonijaus bakterijų nebuvo išskirta, o VB grupėje daugiausiai išskirta E. coli (18,75 proc.). Abiejuose grupėse placentos ir mekonijaus mikroflora labiau priminė motinos makšties mikroflorą, nei burnos. Didžiausias bakterijų atsparumas nustatytas cefazolinui ir amoksicilinui, o mažiausias enrofloksacinui. Lyginant bakterijų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms tarp grupių, didesnis atsparumas pastebėtas CS grupėje.

Darbo tikslas: išanalizuoti kačių inkstų patologijų koreliaciją su kraujo kreatinino (CREA) ir šlapalo (UREA) parametrais, atliekant gaišenų patologinius morfologinius tyrimus. Tyrimo metodai. Tyrimui atrinktos „X“ veterinarijos klinikoje eutanazuotos arba nugaišusios katės su pakitusiais ir nepakitusiais kraujo CREA ir UREA parametrais. Patomorfologiniai tyrimai atlikti LSMU Veterinarijos akademijoje, Veterinarinės patobiologijos katedroje, Patologijos centre. Kačių gaišenoms atliktas makroskopinis tyrimas, kurio metu įvertinti organizmo pokyčiai, susiję su kačių inkstų pažeidimais, inkstų forma, svoris, simetriškumas. Histopatologiniam tyrimui iš viso paimti 42 inkstų mėginiai. Mėginiai fiksuoti, įlieti į parafiną, nudažyti hematoksilino ir eozino dažais. Histologiniai preparatai buvo mikroskopuojami Olympus mikroskopu, fotografuojami naudojant Olympus DP72 vaizdo kamerą ir CellSensDimention programinę įrangą. Tyrimo rezultatai. Katėms su pakitusiais kraujo CREA ir UREA parametrais dažniausiai nustatytas III stadijos inkstų nepakankamumas (46,7 proc.). Šioms katėms dažniausiai pasireiškusios patologijos buvo lipidozė (93,3 proc.), intersticinis nefritas (80 proc.), vingiuotųjų kanalėlių hidropinė degeneracija (73,3 proc.), intersticiumo fibrozė (66,7 proc.), glomerulo sklerozė (60,0 proc.). Katėms su nepakitusiais kraujo CREA ir UREA parametrais dažniausiai pasireiškė vingiuotųjų kanalėlių hidropinė degeneracija (83,3 proc.), glomerulo sklerozė (66,7 proc.), intersticinis nefritas (66,7 proc.), hiperemija ir lipidozė (50,0 proc.). Intersticinis nefritas, distrofinė kanalėlių kalcinozė, skrandžio mineralizacija stipriai koreliavo su CREA koncentracijos pakilimu (p<0,05). Skrandžio mineralizacija, opinis ir hemoraginis stomatitas stipriai koreliavo su UREA koncentracijos pakilimu (p<0,05). Tiriamosios grupės kairieji inkstai (18,4 g) nuo dešiniųjų (15,8 g) skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,05). Tiriamosios grupės patelėms dažniau nustatytas stipriai išreikštas intersticinis nefritas (80,0 proc.) bei displazija (80,0 proc.) (p<0,05). <=10 m. amžiaus katėms dažniau pasireiškė glomerulo sklerozė (40,0 proc.) bei stipriai išreikštas intersticinis nefritas (80,0 proc.) (p<0,05). Tiriamosios grupės mišrūnams dažniau pasireiškė opinis ir hemoraginis stomatitas (50,0 proc.) (p<0,05). Veislinių kačių kraujyje nustatytas didesnis šlapalo kiekis (p<0,05).