GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS (12)

Didėjant žmonių populiacijai, efektyvus visuomenės aprūpinimas gyvūninės kilmės maistu tampa vis didesniu iššūkiu. Siekiant užtikrinti gyvulininkystės plėtrą, efektyvus pašarinių žaliavų panaudojimas tampa vienu pagrindinių prioritetų. Šios disertacijos tikslas - išanalizuoti naujai sukurtų lietuviškų spalvotųjų kviečių veislių ir Fabaceae šeimos augalų sudėtį, sukurti technologijas, didinančias jų pridėtinę vertę tvaresnių pašarinių žaliavų gamybai bei pritaikyti in vitro virškinimo modelį, siekiant prognozuoti šių pašarinių žaliavų in vivo efektyvumą. Disertaciniame darbe pateikiamas išsamus naujai sukurtų kviečių grūdų ir ankštinių augalų sėklų biokonversijos atrinktomis pieno rūgšties bakterijų padermėmis įvertinimas, kaip novatoriškas sprendimas, siekiant pagerinti pašarinių žaliavų funkcionalumą ir maistinę vertę. Disertacijos mokslinis naujumas glūdi (I) naujai sukurtų kviečių grūdų veislių ir jų biokonversijos atrinktomis pieno rūgšties bakterijų padermėmis įtakos substratų biocheminėms modifikacijoms vertinime, (II) lęšių sėklų substrato kompleksiniame apdorojime, taikant tradicinę bei kietafazę fermentaciją ir substrato dalelių dydžio modifikacijas, (III) naujai sukurtų pašarinių žaliavų in vitro virškinimo modelio taikyme, siekiant prognozuoti jų in vivo efektyvumą. Disertacijoje išanalizuotas taikytų kompleksinių technologinių sprendimų poveikis plačiam spektrui jautrių substrato rodiklių, o sukurtos žinios suteikia daugiamatį supratimą apie augalinių žaliavų pokyčius biokonversijos metu. Skelbiami rezultatai reikšmingai prisideda prie tvarių, žiedine ekonomika pagrįstų, perdirbimo strategijų kūrimo, siejamų su augalinės kilmės išteklių efektyviu naudojimu gyvulininkystėje.

SANTRAUKA Komercinių šunų pašarų maistinės vertės atitikties ir vartotojų elgsenos vertinimas Lietuvoje ir Vokietijoje Giedrius Jasukynas Bakalauro baigiamasis darbas

Baigiamojo darbo tikslas buvo atlikti šunų pašarų maistinės vertės rodiklių ir vartotojų pasirinkimo tyrimą skirtingose prekybos vietose Lietuvoje ir Vokietijoje. Darbo tikslui pasiekti buvo keliami tokie uždaviniai:

1. Ištirti skirtingų klasių šunų pašarų maistinę vertę.
2. Išanalizuoti Lietuvos ir Vokietijos rinkoje pateikiamų įvairios klasės šunų pašarų etiketes ir palyginti duomenis su gautais rezultatais.
3. Atlikti vartotojų elgsenos vertinimą. Darbo uždavinių įgyvendinimui pasirinkti tyrimo metodai: anketinė anoniminė apklausa, pašarų maistinės vertės analizė artimosios infraraudonosios spektroskopijos (NIR) reflektancijos metodu. Tyrimas atliktas 2026 metais. Atlikus laboratorinius tyrimus nustatyti skirtumai tarp pašarų etiketėse deklaruojamų ir faktiškai nustatytų maistinės vertės rodiklių. Lyginamoji analizė parodė, kad tam tikrais atvejais egzistuoja neatitiktys tarp deklaruojamų ir nustatytų verčių. Anketinės apklausos rezultatai atskleidė vartotojų elgsenos skirtumus: Lietuvoje respondentai dažniau renkasi pašarus prekybos centruose, yra jautresni kainai ir akcijoms, tuo tarpu Vokietijoje didesnis dėmesys skiriamas pašaro kokybei ir sudėčiai.

Šio tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti ir nustatyti, kurie veiksniai gali turėti įtakos prieglaudoje gyvenančių šunų socializacijai; įvertinti, ar šuns amžius, lytis ir veislė daro įtaką jo ryšiui su žmogumi; nustatyti, ar prieglaudoje praleistas laikas turi įtakos šuns socializacijos lygiui; palyginti šunų, turėjusių vieną ar daugiau šeimininkų, ir niekada jų neturėjusių, baimės bei agresijos pasireiškimą, bei įvertinti prieglaudos laikymo sąlygų įtaką šunų patiriamam lėtiniam stresui. Šiame darbe tyrimas atliktas 2025 m. „X“ gyvūnų prieglaudoje, Panevėžio rajone. Tyrime dalyvavo 35 atsitiktiniu būdu atrinkti kliniškai sveiki šunys, prieglaudoje išbuvę ne trumpiau kaip 10 dienų. Duomenys buvo renkami taikant ilgalaikį elgsenos stebėjimą natūralioje aplinkoje: kiekvienas šuo stebėtas 8 savaites (1 kartą per savaitę po 10–15 min.), vertinant socialumą, baimę, agresiją (pagal modifikuotą 5 balų skalę) bei stereotipinio elgesio apraiškas vidaus patalpose ir lauko voljeruose. Rezultatai parodė, kad biologiniai veiksniai (šuns amžius, lytis ir veislės tipas) neturi statistiškai patikimos įtakos prieglaudos šunų socializacijos su žmogumi lygiui. Nustatyta, kad prieglaudoje praleistas laikas turi statistiškai reikšmingą neigiamą sąsają su šunų socializacijos lygiu – ilgėjant buvimo prieglaudoje laikui, šunų socialumo balas patikimai mažėja (R² = 0,249; p = 0,002). Šunys, išbuvę ilgiau nei 6 mėnesius (180 dienų), pasižymėjo statistiškai reikšmingai mažesniais socialumo rodikliais, lyginant su trumpalaikiais ir vidutinės trukmės prieglaudos gyventojais. Šunų ankstesnė patirtis tiesiogiai lemia baimės ir agresijos pasireiškimą: gatvėje rasti šunys demonstravo statistiškai reikšmingai aukštesnį baimės žmogui ir staigiems garsams lygį, tačiau dažniau rinkosi pasyvaus vengimo strategiją ir pasižymėjo mažesniu agresyvumu. Tuo tarpu buvusių šeimininkų atiduoti šunys reikšmingai stipriau ir dažniau gynė resursus. Įvertinus laikymo sąlygas nustatyta, kad vidaus patalpose laikytiems šunims statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškė stereotipinio elgesio formos, lyginant su lauko voljeruose laikytais šunimis, kuriems tokie požymiai nustatyti rečiau. Rekomenduojama prieglaudose ilgiau nei 6 mėnesius išbuvusiems šunims skirti daugiau individualaus dėmesio, vidaus patalpose laikomus gyvūnus dažniau išvesti į atviras erdves, o atiduotus šunis, linkusius ginti resursus, maitinti atskirai.

Darbo tikslas buvo įvertinti skirtingų racionų poveikį melžiamų karvių produktyvumui ir pieno kokybei. Tyrimas atliktas 2025 metų gegužės–liepos mėnesiais vidurio Lietuvos pieno ūkyje. Tyrime dalyvavo 150 melžiamų karvių, suskirstytų į dvi grupes: neganomos karvės ir ganomos karvės (12 val. ganiava per parą). Abi grupės nakties metu buvo laikomos tvarte ir šertos vienodu TMR (viso raciono mišinys) racionu. Vertinti rodikliai: pieno kiekis, riebalai, baltymai, laktozė, urėja ir somatinių ląstelių skaičius. Nustatyta, kad gegužės ir birželio mėnesiais pieno kiekis tarp grupių reikšmingai nesiskyrė, tačiau liepos mėnesį ganomų karvių pieno kiekis buvo statistiškai reikšmingai didesnis. Pieno riebalų kiekis gegužės ir birželio mėnesiais buvo didesnis neganomų karvių grupėje, o liepos mėnesį – ganomų. Pieno baltymų ir laktozės kiekis išliko stabilus. Somatinių ląstelių skaičius liepos mėnesį buvo mažesnis ganomų karvių grupėje. Didžiausi skirtumai nustatyti vertinant pieno urėjos kiekį – ganomų karvių grupėje jis buvo reikšmingai didesnis gegužės ir birželio mėnesiais. Tyrimo rezultatai parodė, kad ganiava turi didesnę įtaką pieno sudėties rodikliams nei pačiam pieno kiekiui, o svarbiausi pokyčiai susiję su sezoniškumu ir raciono subalansuotumu.

Kačių netinkamo socialinio elgesio korekcija dažniausiai nagrinėjama gyvūnų gerovės, elgsenos priežasčių ir jų šalinimo kontekste. Tačiau mažai tyrinėta, ar dalyvavimas šiame procese gali turėti reikšmės ir pačių šeimininkų socialiniam gyvenimui. Atsižvelgiant į tai, kad gyvūnų elgesio suvokimo ir formavimo principai istoriškai buvo svarbūs plėtojant žmogaus elgesio teorijas, galima kelti prielaidą, kad elgesio korekcijos metu įgytos žinios gali būti reflektuojamos ir platesniame socialiniame kontekste. Šio darbo tikslas – ištirti kačių socialinio elgesio korekcijos poveikį jų šeimininkų socialiniam gyvenimui. Socialinis kačių elgesys šiame darbe suprantamas kaip kačių sąveika su žmonėmis jų laikymo aplinkoje bei santykiai tarp namuose laikomų kačių. Kačių šeimininkų socialinis gyvenimas apibrėžiamas kaip jų santykiai su kitais žmonėmis. Tyrime taikytas kokybinis metodas. Analizuoti penki atvejai, jų metu buvo atliekama kačių netinkamo socialinio elgesio korekcija. Korekcijos proceso metu buvo vertinamos galimos netinkamo elgesio priežastys, teikiamos rekomendacijos ir stebima elgesio dinamika. Pasibaigus korekcijai, tyrimo dalyviai buvo apklausti siekiant išsiaiškinti, kokius pokyčius jie pastebėjo ir ar įgytas žinias pritaikė savo socialiniame gyvenime. Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindinės kačių netinkamo socialinio elgesio priežastys buvo gerovės pažeidimai, sveikatos sutrikimai, netinkama socializacija, klaidos supažindinant kates tarpusavyje bei šeimininkų sunkumai atpažįstant ir teisingai interpretuojant kačių kūno signalus. Korekcijos proceso metu dalyviai išmoko atpažinti pirminius diskomforto signalus, suprato pamatines socialinės sąveikos formavimo taisykles ir gerovės užtikrinimo reikšmę kačių elgsenai. Du iš penkių tyrimo dalyvių pažymėjo, kad elgesio korekcijos metu įgytas žinias galėjo pritaikyti ir savo santykiuose su žmonėmis. Jie nurodė, kad pradėjo daugiau dėmesio skirti kūno kalbos signalams, neskubėti su išvadomis bei ramiau reaguoti į konfliktines situacijas. Likusieji dalyviai tiesioginio pritaikymo savo socialiniame gyvenime neįvardijo. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad kačių socialinio elgesio korekcijos procesas kai kuriais atvejais gali veikti kaip refleksinis mokymosi mechanizmas šeimininkui. Vis dėlto, atsižvelgiant į nedidelę imtį ir subjektyvų dalyvių vertinimą, šie duomenys turėtų būti laikomi pradinėmis įžvalgomis, sudarančiomis pagrindą tolesniems tyrimams šioje srityje. Darbe buvo nuspręsta atlikti kokybinį tyrimą. Tyrime dalyvavo penki tyrimo dalyviai, kurių didžioji dalis aktyviai dalyvavo jų kačių netinkamo elgesio korekcijos procese. Du tyrimo dalyviai dalyvavo tyrime dėl kačių grupėje kylančių konfliktų, kiti trys – dėl jų auginamų kačių agresijos šeimos narių atžvilgiu. Tyrimo metu buvo pastebėta, kad visi tyrimo dalyviai, nepaisant jų įsitraukimo į elgesio korekcijos procesą, pasiekė pokyčių jų kačių elgsenoje ir pažymėjo, kad konsultacijos dėl augintinio netinkamo elgesio padėjo geriau suprasti tokio elgesio atsiradimo priežastis ir suteikė ramybės jausmą, nes jie įgijo žinių kaip kontroliuoti ir koreguoti netinkamą augintinio elgesį. Vertinant tyrimo dalyvių antros apklausos duomenis paaiškėjo, kad dauguma tyrimo dalyvių iš pradžių nekorektiškai suprato klausimą apie tai, kaip jų kačių netinkamo socialinio elgesio korekcija paveikė jų socialinį gyvenimą, todėl klausimą visiems tyrime dalyvavusiems dalyviams reikėjo patikslinti. Net ir patikslinus klausimą, didžioji dalis tiriamųjų visgi atsakė iš pozicijos, ką jie pakeitė katės gyvenime ir savo gyvenime dėl katės. Tik du tyrimo dalyviai pastebėjo, kad gautas netinkamo jų augintinių socialinio elgesio korekcijos metu įgytas žinias galima pritaikyti ir žmonių tarpusavio santykiams. Svarbu tai, kad tokias analogijas pamatė tik tie tyrimo dalyviai, kurie kreipėsi dėl kačių konfliktų grupėje. Viena tyrimo dalyvė pastebėjo, kurios įsitraukimas į kačių elgesio korekcijos procesą buvo didelis, kad išmoko neskubėti vertinti situacijų, kol nėra įsigilinta į visas detales, ir šią įžvalgą pradėjo taikyti santykiuose su žmonėmis. Kitas tyrimo dalyvis pažymėjo, kad tapo ramesnis ne tik reaguodamas į kačių tarpusavio sąveiką, bet ir santykiuose su žmonėmis. Taip pat šia dalyvis teigė manantis, kad nereikia skubėti vertinti situacijos, kol nėra įsigilinta į situacijos detales – tai gali būti taikoma ir santykiams su žmonėmis. Taip pat jis suprato, kad žmonės, kaip ir gyvūnai, irgi turi panašias kūno kalbos išraiškų funkcijas bei pasireiškimo priežastis. Tyrimo metu gauti rezultatai leidžia daryti prielaidą tolimesniems tyrimams, kad gyvūnų socialinių santykių pavyzdžiai galėtų būti naudojami gyvūnų asistuojamoje terapijoje arba gyvūnų asistuojamoje veikloje, siekiant padėti žmonėms formuoti ar lavinti socialinio elgesio įgūdžius.

Šio tyrimo tikslas įvertinti ankstyvosios neurologinės stimuliacijos ir socialinės sąveikos poveikį lygiaplaukių retriverių šuniukų temperamento formavimuisi. Tyrime dalyvavo (n=89) šuniukai, suskirstyti į kontrolinę (n=39) ir tiriamąją (n=50) grupes. Tiriamosios grupės šuniukams iki trijų savaičių amžiaus kasdien taikyta ankstyvoji neurologinė stimuliacija. Vėlesniame laikotarpyje, kai šuniukai buvo 7-8 savaičių amžiaus atliktas Volhardo testas, šuniukams pasiekus 8-12 savaičių amžių ir iškeliavus į naujus namus, surinkti jų šeimininkų apklausos duomenys. Tyrimui atlikti taikyti gyvūnų stebėjimo ir jų laikymo bei vystymosi duomenų rinkimo, statistinės analizės ir analitiniai metodai. Volhardo testo rezultatai parodė, kad kontrolinės grupės šuniukams dažniau nustatyti aukštesni balai (3-5), o tiriamojoje, atvirkščiai, žemesni (2-4). Tiriamosios grupės šuniukai reikšmingai dažniau demonstravo aktyvų socialinį elgesį: noriau artėjo prie žmogaus, aktyviau sekė ir palaikė kontaktą (p<0,05). Jie taip pat geriau toleravo kontrolės netekimą, dažniau orientavosi į garsą ir prie jo artėjo, aktyviau reagavo į vizualinius dirgiklius, o stabilumo subteste dažniau tyrinėjo objektus (p<0,05). Kontrolinėje grupėje dažniau nustatytos vengimo, pasyvumo ir baikščios reakcijos (p<0,05), tačiau kituose subtestuose reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05). Šuniukų šeimininkų apklausa parodė, kad kontrolinės grupės šuniukai dažniau patyrė socializacijos situacijas, tačiau tiriamosios grupės šunys pasižymėjo geresniu prisitaikymu prie naujos aplinkos ir greitesniu nusiraminimu po aktyvumo. Kontrolinėje grupėje dažniau fiksuotas lojimas, vengimas ir destruktyvus elgesys, o sveikatos rodikliuose reikšmingi skirtumai nustatyti tik vedimo į lauką ir šukavimo tolerancijos srityse (p<0,05). Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad ankstyvoji neurologinė stimuliacija yra reikšmingas veiksnys, gerinantis šuniukų temperamento savybes ir mažinantis nepageidaujamo elgesio riziką.

SANTRAUKA Magistrantas: Karina Kalinaitė. Studijų programa: Gyvūno ir žmogaus sąveika (ištęstinės studijos) Studijų trukmė nuo 2024 m. iki 2026 m. Darbo vadovas: Ugnė Nedzinskaitė, VA Gyvūnų mokslų fakultetas Gyvūnų mitybos katedra Jaunesnysis mokslo darbuotojas Tema: Šunų įtaka vyresnio amžiaus žmonių psichologinei, socialinei ir fizinei gerovei. Tikslas: ištirti, kaip šunų laikymas namuose paveikia vyresnio amžiaus žmonių psichologinę, socialinę ir fizinę gerovę. Uždaviniai: Išanalizuoti šunų poveikį vyresnio amžiaus žmonių psichologinei gerovei, nagrinėjant depresijos simptomų požymių pasireiškimus. Nustatyti šunų įtaką vyresnio amžiaus žmonių socialinei gerovei, analizuojant vienišumo jausmą. Ištirti šunų poveikį vyresnio amžiaus žmonių fizinei gerovei, analizuojant bendrą fizinį aktyvumą. Palyginti šunų turinčių ir neturinčių vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, siekiant įvertinti, kaip šunų turėjimas gali paveikti bendrą gyvenimo kokybę. Šiame darbe buvo norima išsiaiškinti, kaip šunų įtaka keičia vyresnio amžiaus žmonių psichologinę, socialinę bei fizinę gerovę. Atsižvelgiant i gautus duomenis nustatyta, jog šunų turėjimas reikšmingai keičia vyresnio amžiaus žmonių psichologinę, socialinę bei fizinę gerovę. Išanalizuota, kad depresijos simptomų pasireiškimas, lengvos depresijos forma tarp vyresnio amžiaus žmonių, kurie augina šunis namuose nustatyti 3,3 proc. tiriamiesiems. Galimi depresijos simptomai nustatyti 6,7 proc. tiriamiesiems. Nustatyta, kad mažas juntamas vienišumo jausmas nustatytas 33,3 proc. auginantiems šunis. Vidutinis vienišumo jausmas nustatytas 3,3 proc. auginantiems šunis. Didelis vienišumo jausmas nepasireiškė. Išsiaiškinta, jog mažas fizinis aktyvumas nustatytas 40 proc. auginantiems šunį. Vidutinis fizinis aktyvumas nustatytas 43,3 proc. auginantiems šunis. Didelis fizinis aktyvumas nustatytas 16,7 proc. tiriamiesiems. Nustatyta, kad šuns auginimas yra susijęs su mažesne depresijos (p<0,001), vienišumo rizika (p<0,001) bei su didesniu fiziniu aktyvumu (p<0,001).

Darbo tikslas - ištirti Labradoro retriverių gimstamumą Lietuvoje 2024-2025 metais, nustatyti kokiomis veiklomis žmonės užsiima su Labradoro retriveriais, išanalizuoti dažniausiai pasitaikančias šios veislės šunų sveikatos problemas bei palyginti medžioklinių ir parodinių linijų labradoro retriverius. Tyrimo metu buvo atlikta anketinė apklausa, kurioje dalyvavo Labradoro retriverių savininkai. Taip pat buvo analizuoti duomenys apie šuniukų gimstamumą 2024 ir 2025 metais. Surinkti duomenys buvo apdoroti naudojant statistinės analizės metodus, apskaičiuoti vidurkiai, procentinės reikšmės ir atlikti statistinio reikšmingumo testai. Tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad 2024 metais Lietuvoje buvo registruota daugiau Labradoro retriverių vadų ir gimė daugiau šuniukų nei 2025 metais, tačiau 2025 metais nustatytas didesnis šuniukų skaičius vienoje vadoje. Dažniausia veikla, kuria žmonės užsiima su Labradoro retriveriais yra dresūra, o rečiausiai - terapinė veikla arba neužsiima jokia veikla. Nustatyta, kad dauguma tiriamųjų šunų nebuvo sirgę jokia liga, o dažniausiai pasitaikančios sveikatos problemos buvo virškinimo sistemos ligos. Palyginus medžioklinės ir parodinės linijų šunis nustatyta, kad statistiškai reikšmingų skirtumų tarp linijų daugeliu vertintų rodiklių nenustatyta. Apibendrinant rezultatus galima teigti, kad tiriamųjų Labradoro retriverių savininkai dažniausiai šiuos šunis įsigija kaip šeimos narius, o lyginant įvairias veiklas su Labradoro retriveriais, daugiausia žmonės užsiima dresūros mokyklose vykstančiuose užsiėmimuose – bendro paklusnumo treniruotėmis. Dauguma šios veislės šunų pasižymi gera sveikatos būkle. Tarp tiriamųjų buvo pastebėti tam tikri gimstamumo rodiklių skirtumai, tačiau statistiškai reikšmingų pokyčių nenustatyta.

Šio darbo tikslas buvo išanalizuoti verbalinės ir neverbalinės komunikacijos tarp vedlio ir šuns ypatumus bei įvertinti jų efektyvumą susitikimų su pacientais metu. Tyrime dalyvavo 15 pacientų susitikimuose su šunimis savanoriaujančių šunų ir jų vedlių, suskirstytų pagal savanoriavimo patirtį į dvi grupes: turintys daugiau arba lygiai dvejų metų patirtį (≥2) ir mažiau nei dviejų metų patirtį (<2). Duomenys rinkti stebėjimo metodu, pacientų susitikimų su šunimis metu, vertinant šunų reakcijas į verbaliniu ir neverbaliniu būdu pateiktas komandas pagal iš anksto nustatytą balų sistemą. Nustatyta, kad bendras komandų atlikimo vidurkis buvo labai panašus tiek verbaliniu (1,47 balo), tiek neverbaliniu (1,46 balo) būdu, tačiau reikšmingų skirtumų tarp komunikacijos tipų nenustatyta. Analizuojant savanoriavimo patirties įtaką nustatyta, kad <2 metų patirtį turintys šunys komandas atliko šiek tiek tiksliau (1,55 balo), palyginti su ≥2 metų patirtį turinčiais šunimis (1,40 balo), tačiau šie skirtumai taip pat nebuvo statistiškai reikšmingi (p>0,05). Išsamiau įvertinus atskiras komandas („Sėdėti“, „Gulėti“, „Sėdėti su išlaikymu“, „Gulėti su išlaikymu“, „Ateik“, „Greta“, „Duok leteną“) nustatyta, kad nei vienu atveju skirtumai tarp grupių ar komunikacijos būdų nepasiekė statistinio reikšmingumo ribos (p>0,05). Apibendrinant galima teigti, kad tiek komunikacijos tipas, tiek šunų savanoriavimo trukmė neturi reikšmingos įtakos komandų atlikimo tikslumui, todėl abu komunikacijos būdai gali būti laikomi vienodai efektyviais pacientų susitikimų su šunimis veiklų kontekste.

Odontologinė baimė yra kompleksinė ir opi problema, pasireiškianti specifinėmis neurofiziologinėmis streso reakcijomis, kurios skatina vengimo ir atmetimo elgseną bei progresuojantį burnos sveikatos būklės blogėjimą. Šio baigiamojo darbo tikslas – įvertinti terapinio šuns ir pacientų sąveikos poveikį moduliuojant šiuos stresinius atsakus bei nustatyti kaniterapijos, kaip nefarmakologinės intervencijos, efektyvumą odontologinėje aplinkoje. Darbe keliami uždaviniai: aprašyti fiziologinius mechanizmus, būdingus odontologinei baimei, identifikuoti terapinių šunų buvimo įtaką pacientų emocinei būsenai bei atlikti lyginamąją savijautos analizę, tiriant 24 asmenis, suskirstytus į intervencinę ir kontrolinę grupes. Tyrimo rezultatai atskleidė statistiškai reikšmingą baimės lygio sumažėjimą intervencinėje grupėje (nuo 4,8 iki 1,2 balo, p < 0,001), kai tuo tarpu kontrolinėje grupėje rodikliai išliko stabilūs, o 75 proc. sąveiką su šunimi patyrusių asmenų fiksavo objektyvų raumenų įtampos sumažėjimą. Darbe pateikiama išvada, kad taktilinis kontaktas su sertifikuotu ir kaniterapinei veiklai parengtu šunimi veikia kaip „emocinis buferis“, nepriklausomai nuo pradinio paciento nerimo lygio p > 0,05$), ir keičia medicininę aplinką į saugesnę. Remiantis gautais duomenimis, rekomenduojama integruoti kaniterapiją į odontologinę veiklą kaip efektyvų nefarmakologinį įrankį, standartizuoti šių intervencijų protokolus bei taikyti multimodalinį vertinimą ateities tyrimuose, apjungiant subjektyvias apklausas su objektyviais biožymenimis. Apibendrinant, kad profesionalus specialisto ir parengto kaniterapinei veiklai šuns tandemas ne tik eliminuoja momentinį stresą, bet ir sėkmingai mažina psichologinius barjerus tęstinei ir reguliariai burnos sveikatos priežiūrai ateityje.