Stankevičienė, Marija

Pastaruoju metu Lietuvos Respublikoje daugėja notifikuotų maisto papildų kiekis bei jų suvartojimas. Vitaminų ir mineralinių medžiagų naudojimas maisto papilduose aiškiai reglamentuotas, yra patvirtinti teiginiai apie vitaminų ir mineralinių medžiagų sveikumą. Tuo tarpu augalinių medžiagų naudojimas maisto papilduose ES nėra harmonizuotas, o teiginiai apie augalinių medžiagų sveikumą nėra patvirtinti dėl mokslinių duomenų pagrįstumo stokos.

Lietuvoje gyvulininkystė viena iš pagrindinių ūkio šakų. Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje 2015 metais buvo laikoma 736 tūkst. galvijų, iš jų pieninių veislių karvių – 313 tūkst. (1). Kad gautume saugią produkciją, labai svarbi užkrečiamųjų ligų prevencija šiame sektoriuje. Darbo tikslas buvo išanalizuoti leukozės paplitimą galvijų populiacijoje Lietuvos ūkiuose. Darbo uždaviniai buvo suformuluoti norint: išsiaiškinti enzootinės galvijų leukozės tyrimų dažnumą ir paplitimą galvijų tarpe Lietuvos apskrityse, palyginti ligos tiriamumą ir užsikrėtimą pagal metus, bei nustatyti infekcijos nešiotojų paplitimą pagal galvijų amžių, veislę, lytį. Darbo apimtis 46 puslapiai, pateikta 15 paveikslų, 6 lentelės. Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Užkrečiamųjų ligų katedroje ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Serologinių tyrimų skyriuje. Analizuojami septynerių metų (2008–2014 m.) laikotarpio tyrimų duomenys. Per šį laikotarpį ištirti 169 764 galvijų kraujo serumo mėginiai. Išanalizavus surinktus duomenis apie atliktus enzootinės galvijų leukozės tyrimus, padaryta išvada, kad 2008–2014 metais iš 169764 ištirtų galvijų, šio viruso nešiotojai buvo 168 (0,1 proc.) individai. Išnagrinėjus tiriamumą ir paplitimą galvijų tarpe apskrityse, nustatyta, kad daugiausia kraujo serumo mėginių ištirta iš Vilniaus apskrities ūkių (28,85 proc.), o virusas labiausiai paplitęs Marijampolės apskrities galvijininkystės ūkiuose (1,34 proc.). Susisteminus duomenis pagal analizuojamus metus, padaryta išvada, jog daugiausia kraujo serumo mėginių ištirta 2011 metais (29,96 proc.), o didžiausias seroteigiamų galvijų skaičius buvo 2008 metais (0,86 proc.). Iš visų tiriamųjų daugiausiai viruso nešiotojų rasta tarp 0 – 5 metų, t.y. jauniausios amžiaus grupės individų (58,33 proc.). Didžiausią dalį infekuotųjų galvijų grupėje sudarė patelės (89,88 proc.). Tarp seroteigiamų gyvulių, daugiausia leukozės viruso nešiotojų Lietuvos juodmargių veislės galvijų tarpe ( 64,88 proc.). Iš IFA reakcija teigiamai įvertintų 168 kraujo serumo mėginių, 151 mėginys patvirtinimui buvo tiriamas IDAG metodu. Nustatyta, kad tiek IFA metodu, tiek IDAG metodu 151 tirtas mėginys buvo įvertintas teigiamai.

Darbo tikslas: išanalizuoti maisto saugos pažeidimus, vartotojų skundų pateikimo priežastis, taikytas poveikio priemones. Maisto sauga – svarbiausias maisto produkto kokybės rodiklis. Teisė į kokybišką maistą yra viena pagrindinų vartotojo teisių. Todėl vartotojas nori, kad maistas, kurį vartoja būtų saugus ir naudingas. Baigiamajame darbe analizuojami vartotojų skundai, kurie užregistruoti Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyboje 2012 – 2014 m. Per tiriamąjį laikotarpį iš viso užregistruoti 7948 vartotojų skundai, iš jų pasitvirtino 2533 skundai (32 proc.).

Darbo tikslas išanalizuoti ir įvertinti paratuberkuliozės sukėlėjo išplitimą galvijų populiacijoje 2008 – 2014 metais. Paratuberkuliozė yra viena iš galvijų infekcinių ligų, paplitusi visame pasaulyje. Informacija apie paratuberkuliozės paplitimą Lietuvos galvijų ūkiuose, leistų tinkamai įvertinti esamą situaciją ir imtis tam tikrų veiksmų siekiant sumažinti ekonominius nuostolius. Darbe analizuojami 2008 – 2014 metais atlikti tyrimai paratuberkuliozės atžvilgiu. Per šį laikotarpį ištirta 14861 kraujo serumo mėginių. Mėginiai tirti imunofermentinės analizės (IFA) metodu, naudojant akredituotus IDEXX diagnostinius rinkinius. Serologiškai ištyrus kraujo serumo mėginius antikūnai prieš paratuberkuliozės sukėlėją buvo nustatyti 223 galvijams, tai sudaro 1,5 proc. visų tirtų galvijų nuo 2008 iki 2014 metų. Galvijų kraujo serumo mėginiai (n= 14861) surinkti iš 44 Lietuvos rajonų priklausančių 10 Lietuvos apskričių. Taip pat, mėginiai buvo siunčiami iš Latvijos. Ištyrus kraujo serumo mėginius iš 10 Lietuvos apskričių tik iš Telšių apskrities siųstuose mėginiuose nebuvo rasta antikūnų prieš paratuberkuliozės sukėlėją. Mėginiuose iš Alytaus rajono aptikta didžiausias seroteigiamų mėginių skaičius iš viso 137 mėginiai. Taip pat pastebima tendencija, jog paratuberkuliozė labiausiai paplitusi pas suaugusius galvijus, kurių amžius svyruoja nuo 2 iki 10 metų amžiaus.

Šiais laikais visoje Europoje arkliai, asilai ir kiti arklinių šeimos atstovai yra naudojami darbui, sportui, kaip augintiniai gyvūnai, terapinėje medicinoje ar net maistui. Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis iki 2015 m. lapkričio 1d. Lietuvoje buvo 17402 arkliai, iš kurių daugiausiai Vilniaus, Alytaus, Pagėgių, Šiaulių ir Klaipėdos r. savivaldybėse (3). Pastaruoju metu išsiplėtė tarptautiniai ryšiai, pagausėjo gyvulių pervežimų, padažnėjo dalyvavimas žirginiame sporte todėl atsirado galimybė plisti užkrečiamoms infekcinėms arklių ligoms įtrauktom į OIE sąrašą: arklių infekcinei anemijai, įnosėms, kergimo ligai ar leptospirozei. Darbo apimtis 57 puslapiai, 18 paveikslų, 6 lentelės. Darbo tikslas: išanalizuoti seroepizotinę situaciją arklių infekcinės anemijos, kergimo, įnosių ir leptospirozės atžvilgiu. Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Užkrečiamųjų ligų katedroje ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Serologinių tyrimų skyriuje.
Dėl arklių užkrečiamųjų ligų per laikotarpį nuo 2011 metų iki 2015 metų spalio 21d. buvo ištirti 18519 arklių kraujo serumo mėginiai. Dėl antikūnų prieš arklių infekcinės anemijos sukėlėją – 6116, įnosių sukėlėją – 6069, kergimo ligos sukėlėją – 5894 ir leptospirozės sukėlėją – 440 kraujo serumo mėginių. AIA, įnosių ir kergimo ligos seroteigiamų atvejų per visą analizuojamų metų laikotarpį nebuvo nustatyta. Leptospirozei teigiamų atvejų pasitaikė ir tai sudarė 18,63 proc. arklinių šeimos atstovų tarpe (arklių, asilų, ponių). Analizuojamų ligų atžvilgiu daugiausia kraujo serumo mėginių ištirta 2013 ir 2014 metais. Tyrimas leptospirozės atžvilgiu sudarė net 70 proc. visų tirtų mėginių per visus penkerius metus. Medžiaga leptospirozės tyrimams pristatyta iš 6 skirtingų apskričių. Antikūnai prieš šios ligos sukėlėją buvo nustatomi daugiau mėginiuose iš Panevėžio apsk. (31,82 proc.). Seroteigiamų gyvulių dažniau pasitaikė žirgynuose (19,58 proc. sergamumas) ir kumelių tarpe ( 69,51proc.). Labiausiai paplitusi serogrupė arklinių tarpe per analizuojamąjį laikotarpį - L. canicola (33,04 proc.).

Pagal Europos Sąjungos ir kitų išsivysčiusių šalių patirtį galima pastebėti, kad rinkos ekonomikos konkurencingumą bei augimą didele dalimi lemia smulkaus ir vidutinio verslo plėtra. Šis ūkio sektorius greičiausiai pajunta rinkos paklausos ir pasiūlos pokyčius, prisitaiko prie jų, sukuria naujų darbo vietų tose veiklose, kurių prekės ir paslaugos konkrečiu laikotarpiu turi didžiausią paklausą. Baigiamajame darbe bus nagrinėjama smulkių gyvūnų veterinarijos klinikų komercinė veikla, išskiriamos pagrindinės problemos bei nurodomi jų sprendimo būdai. Privataus veterinarijos sektoriaus verslo sėkmė priklauso nuo daugybės aspektų, kuriuos lemia klinikos savininko požiūris į verslą. Didžiąją dalį sėkmės lemia personalo parinkimas: kvalifikuoti, veterinarijos gydytojo laipsnį turintys specialistai. Visa tai kuria klinikos įvaizdį ir veda prie finansinės sėkmės. Ypač svarbus veterinarijos gydytojų santykis ne tik su pacientais (gyvūnais), bet ir su pačiais klientais (gyvūnų laikytojai). Svarbu klientams klinikoje pasiūlyti viską, kas liečia gyvūnų auginimą, gydymą, priežiūrą ir net gi laikiną gyvūnų prieglobstį, kai šeiminkai turi išvykti ir negali patys pasirūpinti savo

Darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti priemones užtikrinančias maisto saugą „X“ prekybos tinkle. Darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Užkrečiamųjų ligų katedroje, „X“ mažmeninės prekybos įmonėje. Atliekant šį darbą buvo analizuojama įmonėje veikianti maisto saugos ir kokybės valdymo sistema, stebima ir tikrinama kaip laikomasi maisto saugą ir kokybę reglamentuojančių normatyvinių dokumentų reikalavimų. Tyrimo rezultatai apdoroti Microsoft Exel programa, apskaičiuojant naudojamas statistinis metodas. Vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių didinti prekių ir paslaugų konkurencingumą, yra kokybė ir jos stabilumas. Siekiant rinkai pateikti aukštos kokybės produktą, verslo operatorius privalo tinkamai tvarkyti ir organizuoti savo veiklą. „X“ prekybos mažmeninės prekybos tinklas 2009 m. vienas iš pirmųjų Lietuvoje įsidiegė tarptautinius ISO 9001 kokybės vadybos ir ISO 14001 aplinkosaugos standartus. Siekdami gerinti aptarnavimo kokybę „X“ prekybos tinklas 2015 m. pradžioje atnaujino ir suvienodino tinklo parduotuvėse taikomas klientų aptarnavimo taisykles ir apjungė jas į klientų aptarnavimo standartą. Todėl įmonėje sumažėjo vartotojų skundų dėl aptarnavimo kokybės: 2014 m. – 7100, 2015 m. – 6552, tačiau „Y“ mažmeninės prekybos tinkle skundų dėl aptarnavimo sulaukiama mažiau.

Darbo tikslas: Įvertinti vaisių ir daržovių prekybos įmonėje taikomas maisto saugos užtikrinimo priemones. Darbo uždaviniai: Apžvelgti vaisių ir daržovių ligas bei kenkėjus. Įvertinti vaisių ir daržovių kokybę bei saugą sąlygojančius veiksnius. Išanalizuoti vaisių ir daržovių kokybės vertinimo metodus. Parinkti ir pritaikyti prevencines priemones vaisių bei daržovių saugos užtikrinimui prekybos įmonėse. Išvados: Tyrimo metu didžiausio svorio citrinos (135 g) Lisbon rūšies. Jų vidutinis svoris buvo 29,3 proc. didesnis nei Eureka Allen rūšies citrinų. Moro rūšies vidutinis vieno apelsino svoris buvo 456,2 g, t.y. 59,2 proc. didesnis nei Late Lane Navel rūšies apelsinas, 49,7 proc. didesnis nei Navelate, 43,8 proc didesnis nei Shamouti, 39 proc nei Washington Navel ir 5,7 proc nei Sanguinelli rūšies apelsinai. Sultingiausia apelsinų rūšis buvo Late Lane Navel. Šios rūšies apelsinai buvo 3,1 proc. sultingesni nei Navelate, 11,5 proc. sultingesni nei Washington Navel, 14,8 proc. sultingesni nei Shamouti, 23,5 proc. nei Sanguinelli ir 31,2 proc. sultingesni nei Moro rūšies apelsinų. Didžiausio svorio rūšies mandarinai buvo Ortanique – 61,4 g t.y. 7,1 proc. sunkesni nei Clemenules, 8,9 proc. sunkesni nei Nova ir 10,2 proc. sunkesni nei Satsumas rūšies mandarinų. Sunkiausi greipfrutai buvo Star Ruby rūšies. Vidutinis šios rūšies greipfrutų svoris buvo 438,5 g, t.y. 8,5 proc. sunkesni nei Sweetie rūšies greipfrutai. Sunkiausi pomelo buvo Goliath rūšies. Vidutinis šios rūšies pomelo svoris buvo 792,5 g, t.y. 8 proc. sunkesni nei Chandler rūšies pomelo.

SANTRAUKA Šiame darbe analizuojama Lietuvoje 2010 – 2013 metais pasiskirstę gyvūninio maisto tvarkymo subjektai, kuriuos sudaro: patvirtintos gamybos įmonės, mėsos įmonės, paukštienos įmonės, žvėrienos įmonės, triušienos įmonės, pieno įmonės, kiaušinių įmonės, žuvų įmonės/laivai šaldytuvai, sandėliai, kitos įmonės. 2013 m. buvo kontroliuojami 3133 gyvūninio maisto tvarkymo subjektai (be pieno ūkių), iš jų – 450 subjektų, turintys veterinarinį patvirtinimą, bei 2 683 pirminės gamybos ir nedidelių kiekių gyvūninio maisto tvarkytojai. Gyvūninio maisto produktų gamybos įmonėse 2013 m. nustatytas 1151 teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Įmonėse vyravo bendrieji higienos pažeidimai, sudarantys 26,6 % iš visų nustatomų pažeidimų. Gyvūninio maisto tvarkymo subjektuose (be pieno ūkių) atlikti 4296 patikrinimai (2012 m. – 3226), patikrinimai, kurių metu nenustatyta pažeidimų, sudarė 96,2 %. Daugiausia planinių patikrinimų 2011 – 2013 metais atlikta mėsos įmonėse. Skirtumas tarp 2011 metų ir 2012 metų sudarė tik 2% atliktų planinių patikrinimų skaičiaus, o tarp 2012 m. ir 2013 m sudarė 3% atliktų planinių patikrinimų skaičiaus mėsos įmonėse. Taip pat nemažai planinių patikrinimų buvo atlikta, pieno įmonėse, žuvų įmonėse bei šaltuosiuose sandėliuose. Didžiausias pokytis tarp 2011 – 2013 metais atliktų planinių patikrinimų buvo pieno įmonėse tarp 2011m. ir 2012 m. Jų skaičius išaugo net 32%, sekančiais metais padidėjo tik 3%. Daugiausia pažeidimų užfiksuota mėsos įmonėse (17,5%) , žuvų įmonėse/laivuose šaldytuvuose (14,6%), pieno įmonėse (11%) bei sandėliuose (10,2%). Kitų įmonių – žvėrienos (7,7%), kiaušinių(6%), paukštienos (3,9%) ir kitos (6,3%), bendras pažeidimų 2011 - 2013 metais nesiekė net pusės bendrų pažeidimų skaičiaus.

Atliktas maisto tvarkymo įmonių atitikties higienos reikalavimams vertinimas VMVT teritorinėse VMVT. Atlikus teritorinių VMVT kontroliuojamų maisto tvarkymo subjektų pažeidimų palyginimą nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektuose didžiąją dalį teisės aktų pažeidimų sudaro bendrieji higienos reikalavimų pažeidimai patalpoms, įrenginiams ir įrangai, ir tai sudaro 32,8 proc. nuo visų pažeidimų skaičiaus. Išvados:

1. Išanalizavus 2012–2013 m. duomenis,, nustatytas nežymus negyvūninių maisto tvarkymo subjektų skaičiaus 0,7 proc. augimas, bendras patikrinimų skaičiaus mažėjimas (6,3 proc.) ir patikrinimų su pažeidimais 10,9 proc. mažėjimas.
2. „X“ VMVT 2013 metais išaugo technologijų, atsekamumo, personalo ir bendrų higienos pažeidimų skaičius. Didžiąją dalį visų užfiksuojamų kontrolės metu neatitikimų sudarė bendri higienos pažeidimai (29 proc.). „Y“ VMVT 2013 metais, lyginant su 2012 metais, stebima pažeidimų mažėjimo tendencija. Tačiau bendri higienos ir savikontrolės pažeidimai išlieka dažniausiai maisto tvarkymo subjektuose užfiksuojamų neatitikimų teisės aktų reikalavimams.
3. Daugiausiai pažeidimų (75 proc.) rasta viešojo maitinimo įmonėse.
4. Taikytų poveikio priemonių 2013 m., lyginant su 2012 m., skirta 0,8 proc. daugiau baudų bei 32 proc. mažiau įspėjimų. Lyginant su 2012 m., sprendimų skaičius sumažėjo 5 proc. Daugiausia nuobaudų skirta tikrinant mažmeninę prekybą (56 proc.) ir maitinimo bei gėrimų teikimo veiklą (36 proc.), tai yra 2 ir 4 proc. daugiau nei 2012 m. tuo pačiu metu.
5. Bendrojo ugdymo mokyklose nustatomi bendrųjų higienos reikalavimų, personalo higienos ir produktų saugos neatitikimai teisės aktų reikalavimams. „Y” rajono bendrojo ugdymo mokyklose nustatyta 54 proc. bendrųjų higienos reikalavimų pažeidimų.