SANTRAUKA Ieva Bučinskaitė. Miofunkcinės terapijos ir elektrostimuliacijos poveikis pacientams patiriantiems veido raumenų skausmus, pasitelkiant miofascialinį atpalaidavimą. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas – Prof. Dr. Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas 2025. Tyrimo tikslas: įvertinti miofunkcinės terapijos ir elektrostimuliacijos veiksmingumą, pacientams patiriantiems veido raumenų skausmus, pasitelkiant miofascialinį atpalaidavimą. Tyrimo uždaviniai:

1. Palyginti veido raumenų skausmo intensyvumo pokyčius tarp pacientų grupių, taikant skausmo skalę VAS, prieš ir po terapijų.
2. Įvertinti ir palyginti veido raumenų pokyčius tarp abiejų grupių, naudojant funkcinių judesių vertinimą pagal judesių amplitudę prieš ir po terapijos.
3. Įvertinti terapijos poveikį paciento emocinei būklei ir stresui naudojant emocinės būsenos dienoraštį ir Perceived Stress Scale (PSS).
4. Palyginti pacientų gyvenimo kokybės ir funkcinio pajėgumo pokyčius, naudojant specializuotą (Fonsecas) klausimyną prieš pirmąjį vizitą ir po kineziterapijos kurso. Tyrimo kontingentas ir metodika: Tyrime dalyvavo 30 pacientų, kurių amžius svyravo nuo 25 iki 60 metų, visi skundėsi lėtiniu veido raumenų skausmu, trukusiu ne mažiau nei tris mėnesius. Atrankos kriterijai apėmė žandikaulio, kaklo ar galvos skausmus, kramtomojo raumens skausmą (≥2 balai pagal VAS skalę). Neįtraukti asmenys su ūminėmis uždegiminėmis ligomis, sunkiomis dentoalveolinėmis anomalijomis, patyrę veido-žandikaulių traumas arba atlikę operacijas, taip pat turintys širdies stimuliatorius. Tiriamieji atsitiktine tvarka buvo paskirstyti į dvi grupes: 1) miofunkcinė terapija ir miofascialinis atpalaidavimas, 2) elektrostimuliacija (TENS) ir miofascialinis atpalaidavimas. Tyrimo pradžioje atlikti pradiniai vertinimai, įskaitant skausmo intensyvumą, raumenų funkcionalumą, judėjimo amplitudę, gyvenimo kokybę ir funkcinį pajėgumą. Darbo išvados:
5. Po terapijų abiejose pacientų grupėse reikšmingai sumažėjo veido raumenų skausmo intensyvumas, patvirtinantis abiejų metodų veiksmingumą skausmui mažinti.
6. Terapija abiejose grupėse reikšmingai pagerino veido raumenų funkciją – padidėjo judesių amplitudė, kas prisidėjo prie kasdienių funkcijų, tokių kaip kalbėjimas ir valgymas, gerėjimo.
7. Terapija teigiamai paveikė pacientų emocinę būklę – abiejose grupėse stebėtas reikšmingas streso sumažėjimas, rodo terapijos poveikį ne tik fiziniam, bet ir psichologiniam pacientų gerbūviui.
8. Terapijos metu pagerėjo pacientų gyvenimo kokybė ir funkcinis pajėgumas, ypač tarp pacientų, turinčių temporomandibulinio sąnario sutrikimų, nepriklausomai nuo taikyto metodo.

Karolis Čereška. „Aktyviai regbį sportuojančių asmenų funkcinių rodiklių kaita ir sąsajos taikant dinaminę neuroraumeninę stabilizaciją“. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas(ė) – doc. dr. Brigita Zachovajevienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas, 2025, 63 p. Darbo tikslas: įvertinti aktyviai regbį sportuojančių asmenų funkcinių rodiklių kaitą ir sąsajas taikant dinaminę neuroraumeninę stabilizaciją (DNS). Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti judrumo ir dinaminės pusiausvyros pokytį aktyviai regbį sportuojantiems asmenims taikant dinaminę neuroraumeninę stabilizaciją; 2. Įvertinti funkcinių judesių pokytį aktyviai regbį sportuojantiems asmenims taikant dinaminę neuroraumeninę stabilizaciją; 3. Įvertinti traumų riziką aktyviai regbį sportuojantiems asmenims taikant dinaminę neuroraumeninę stabilizaciją; 4. Nustatyti sąsajas tarp funkcinės būklės rodiklių aktyviai regbį sportuojantiems asmenims taikant dinaminę neuroraumeninę stabilizaciją; Tyrimo metodai: Funkcinis judesių vertinimas (FMS). Dinaminės pusiausvyros ir stabilumo testavimas apatinei galūnei (modifikuotas žvaigždės nuokrypio testas). Judrumo T testas įvertinti greičiui. Tiriamieji: aktyviai regbį sportuojantys asmenys; aktyviai užsiimantys šia veikla bent du kartus per savaitę ir nemažiau kaip du metus; tiriamųjų amžius tarp 18-35 metų. Tyrimą pilnai užbaigė 30 asmenų (dvi grupės po 15) Išvados: 1. Taikant tiek dinaminę nauroraumeninę stabilizaciją, tiek bendrą regbio apšilimą pagerėjo aktyviai regbį sportuojančių asmenų judrumas ir dinaminė pusiausvyra, tačiau didesnis pagerėjimas stebimas taikant DNS. 2. Dinaminės nauroraumeninės stabilizacijos taikymas pagerino aktyviai regbį sportuojančių asmenų funkcinius judesius. 3. Dinaminė nauroraumeninė stabilizacija sumažino aktyviai regbį sportuojančių asmenų traumų riziką. 4. Kuo geresnė dinaminė pusiausvyra, tuo geresnė funkcinių judesių atlikimo kokybė. Kuo geresnė pusiausvyra siekiant pirmyn, tuo didesnis bėgimo greitis. Gerėjant įtūpsto atlikimui, gerėja gilaus pritūpimo, žingsnio per kliūtį kokybė bei dinaminė pusiausvyra pirmyn ir į vidų.

Gabija Zemeliauskaitė. Skirtingų kineziterapijos programų poveikis sėdimą darbą dirbančių moterų galvos ir kaklo regiono funkcinei būklei ir gyvenimo kokybei. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc. dr. Vilma Tamulionytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas, 2025; 60 p. Darbo tikslas - palyginti skirtingų kineziterapijos programų poveikį sėdimą darbą dirbančių moterų galvos ir kaklo regiono funkcinei būklei ir gyvenimo kokybei. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti skirtingų kineziterapijos programų poveikį sėdimą darbą dirbančių moterų galvos ir kaklo regione jaučiamam diskomfortui ir skausmui bei kasdienių funkcijų ribotumui. 2. Įvertinti skirtingų kineziterapijos programų poveikį sėdimą darbą dirbančių moterų su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei. 3. Įvertinti skirtingų kineziterapijos programų poveikį sėdimą darbą dirbančių moterų kineziofobijai. 4. Įvertinti skirtingų kineziterapijos programų poveikį sėdimą darbą dirbančių moterų galvos ir kaklo regiono laikysenai, giliųjų kaklo lenkiamųjų raumenų jėgai, judesių kontrolei bei galvos ir kaklo judesių amplitudėms.
Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 41 sėdimą darbą dirbanti moteris, kurių vidutinis amžius 53,6 (±9,1) metai. Tiriamosios atsitiktiniu būdu suskirstytos į dvi grupes, pagal taikomą kineziterapijos programą. Tyrimo metodai: apklausa (darbo autorės sudaryta anketinė apklausa, Kaklo negalios indekso klausimynas, Tampa kineziofobijos klausimynas, SF-36 klausimynas gyvenimo kokybei vertinti), laikysenos sagitalioje plokštumoje vertinimas (mobilioji Apecs programa), giliųjų kaklo lenkiamųjų raumenų jėgos matavimas su slėgio matavimo prietaisu, su grįžtamuoju ryšiu, judesių amplitudžių vertinimas inklinometru, judesių kontrolės vertinimas atlikties testais. Pagal pirmojo ištyrimo rezultatus sudarytos 10 savaičių trukmės, 2 kartus per savaitę atliekamos dvi kineziterapijos programos. Didžioji programos dalis abiems grupėms buvo vienoda, likusi dalis skyrėsi – vienai grupei buvo taikomi postizometrine relaksacija paremti pratimai, kitai – tempimo pratimai. Išvados.1. Sėdimą darbą dirbančių moterų galvos ir kaklo regione jaučiamas diskomfortas ir skausmas bei kasdienių funkcijų ribotumas sumažėjo tiek taikant postizometrine relaksacija pagrįstą kineziterapijos programą, tiek tempimo pratimus. Taikant postizometrine relaksacija paremtą kineziterapiją diskomforto ir skausmo intensyvumas sumažėjo labiau. 2. Po abiejų kineziterapijos programų taikymo pakito sėdimą darbą dirbančių moterų gyvenimo kokybė: pagerėjo energingumo, emocinės būklės, skausmo ir bendros sveikatos vertinimo rodikliai. 3. Nei vienos kineziterapijos programos taikymas neturėjo poveikio sėdimą darbą dirbančių moterų jaučiamai kineziofobijai. 4. Nei vienos kineziterapijos programos taikymas neturėjo poveikio sėdimą darbą dirbančių moterų galvos ir kaklo laikysenai sagitalioje plokštumoje. Giliųjų kaklo lenkiamųjų raumenų jėga bei judesių kontrolė pagerėjo ir taikant tempimo, ir postizometrine relaksacija paremtas kineziterapijos programas. Taikant postizometrine relaksacija paremtus pratimus, judesių amplitudžių normą atitinkančių atvejų skaičius padidėjo tik galvos ir kaklo lenkimo ir šoninio lenkimo judesiuose. Kineziterapijos programa su tempimo pratimų atlikimu galvos ir kaklo judesių amplitudėms įtakos neturėjo.

Indrė Ramanauskaitė. Interaktyvios reabilitacijos priemonės poveikis asmenų, sergančių Parkinsono liga, savarankiškumui ir rankos funkcijai. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovėDr. Jolita Rapolienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika, Kaunas, 2025, 64 p. Tyrimo tikslas. Įvertinti interaktyvios reabilitacijos priemonės poveikį asmenų, sergančių Parkinsono liga, savarankiškumui ir rankos funkcijai. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti asmenų, sergančių Parkinsono liga, savarankiškumo kaitą, taikant įprastą ergoterapiją. 2. Nustatyti asmenų, sergančių Parkinsono liga, savarankiškumo kaitą, taikant ergoterapiją su interaktyvia reabilitacijos priemone. 3. Įvertinti asmenų, sergančių Parkinsono liga, rankos funkcijos kaitą, taikant įprastą ergoterapiją. 4. Įvertinti asmenų, sergančių Parkinsono liga, rankos funkcijos kaitą, taikant ergoterapiją su interaktyvia reabilitacijos priemone. Tyrimo metodika. Kiekybinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 28 asmenys, sergantys Parkinsono liga. Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 71,5 ± 7,94 m. Tiriamieji tikslinės atrankos būdu atsitiktinai buvo suskirstyti į 2 tiriamąsias grupes. I grupei buvo taikomi įprasti ergoterapijos (ET) užsiėmimai, o II grupei buvo taikomi įprasti ET užsiėmimai kartu su “RAPAEL” išmaniąja kaiščių lenta. Visų ergoterapijos užsiėmimų trukmė buvo 30 – 40 min. Tiriamųjų rankos funkcija vertinta atliekant dinamometriją, 9 kaiščių testą, Wolf motorinio aktyvumo testą ir Dėžutės ir kubelio testą, o savarankiškumas vertintas atliekant Funkcinio nepriklausomumo testą (FIM). Tyrimas truko 3 savaites. Išvados. 1. Asmenų, sergančių Parkinsono liga, savarankiškumas, taikant įprastą ergoterapiją po tyrimo reikšmingai pagerėjo. 2. Asmenų, sergančių Parkinsono liga, savarankiškumas, taikant ergoterapiją kartu su interaktyvia reabilitacijos priemone reikšmingai pagerėjo. Skirtingos poveikio priemonės vienodai pagerina savarankiškumą. 3. Asmenų, sergančių Parkinsono liga, rankos funkcija taikant įprastą ergoterapiją po tyrimo reikšmingai pagerėjo. Tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta įprastinė ergoterapija, padidėjo rankų raumenų jėga, pagerėjo rankos motorinė funkcija bei rankų miklumas. 4. Visų asmenų, sergančių Parkinsono liga, rankos funkcija reikšmingai pagerėjo. Tačiau po tyrimo II grupės tiriamiesiems, kuriems ergoterapijos užsiėmimų metu buvo taikoma interaktyvi reabilitacijos priemonė, buvo gautas statistiškai reikšmingas abiejų rankų pirštų miklumo bei dešinės rankos motorinės funkcijos ir miklumo skirtumas.

Lėtinis atrofinis gastritas – tai ilgalaikio lėtinio skrandžio uždegimo sąlygota skrandžio gleivinės atrofija. Atrofinio gastrito fone vystosi metaplazija žarninio tipo epiteliu, vėliau epitelio displazija ir skrandžio vėžys. Atrofija ir žarninė metaplazija apibūdinamos kaip ikivėžinės būklės. Skrandžio gleivinės atrofija ir žarninė metaplazija yra dažnesnės šalyse, kuriose yra didelis sergamumas skrandžio vėžiu. Atrofinis gastritas laikomas ikivėžine liga, tačiau nėra visiškai aišku, ar galimas atrofijos proceso sustabdymas, ar tai leidžia apsaugoti nuo skrandžio vėžio.

Voice disorders (hoarseness) are a common condition manifesting in almost 10% of the population. The causes of hoarseness can be related to common respiratory diseases and/or to vocal fatigue caused by vocal overload, however it can also be related to functional, behavioral, neurologic factors and both benign and malignant laryngeal tumors. Hoarseness can also be an early symptom of laryngeal cancer. The VoiceScreen app requires the user to perform two simple tasks: 1). Sustain a vowel [a:] sound for 4 seconds, 2) Read the provided sentence. The users’ voice is recorded and then analyzed extracting six acoustic voice function parameters which are then weighted and merged together to provide the user with the Acoustic Voice Quality Index (AVQI) of his/her voice. The value of AVQI as a clinical marker of overall voice quality has already been proven across multiple studies revealing adequate diagnostic accuracy. The AVQI values do not depend on gender and age. The VoiceScreen app calculates and displays the value of AVQI and also provides the user with recommendations based on the test results. The provided recommendations should be taken as guidance on what to do next to help the user’s voice. [...].

Vidutinis trombocitų tūris (MPV-mean platelet volume) yra bendrojo kraujo tyrimo metu nustatomas rodiklis, kuris apibūdina vidutinį trombocitų dydį ir gali būti susijęs su uždegimu bei tromboze. Didesnis MPV yra susijęs su didesne išeminio insulto, ūminio miokardo infarkto, giliųjų venų trombozės bei plaučių arterijų trombembolijos rizika. Tyrimo tikslas - nustatyti MPV sąsajas su lėtiniu prieširdžių virpėjimu (PV) ir periferinių arterijų liga (PAL). Į tyrimą įtraukta 180 pacientų, kurie suskirstyti į grupes: sergančių lėtiniu PV pacientų ir pacientų, kuriems registruotas sinusinis ritmas. Visiems tiriamiesiems apskaičiuotas kulkšnies-žasto indeksas (KŽI), sistolinio arterinio kraujo spaudimo kojose matavimui naudotas 5-MHz dopleris. PAL diagnozuota, kai KŽI gautas <0,9. MPV reikšmės buvo didesnės pacientams sergantiems lėtiniu PV (kontrolinėje grupėje 8,635±1,476 fl, tiriamojoje grupėje 9,131±1,202 fl) (p=0,015). Pacientai, kuriems nustatytas KŽI<0,9 ir MPV>8,55 fl, dažniau sirgo lėtiniu PV nei pacientai, kurių KŽI>0,9, o MPV<8,55 fl (p=0,001). Didesnis MPV buvo susijęs su didesne PAL tikimybe (ŠS 1,608, 95% PI 1,243 – 2,081) (p=0,001) nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus (koreguotas ŠS 1,612, 95% PI 1,248 – 2,098) (p=0,001). PAL sergantiems pacientams buvo nustatytas didesnis MPV, kritinė MPV reikšmė - 8,55 fl. MPV reikšmei esant 8,55 fl, rodiklio jautrumas PAL nustatymui buvo 76%, o specifiškumas – 61%.

Mezenterinis panikulitas (MP) – reta patologija, apibūdinama kaip lėtinis, nespecifinis žarnyno pasaito riebalinio audinio uždegimas. Ligos paplitimas – 0,16-2,5 proc. Vyrams ši patologija dažnesnė nei moterims, santykis – 2-3:1. Pagrindinis patogeninis mechanizmas yra nespecifinis uždegiminis atsakas į skirtingus etiologiniuis faktorius, tačiau tikslios priežastys iki šiol nepakankamai ištirtos. Histologiškai išskiriamos trys ligos progresavimo stadijos. Dažniausiai ši liga yra besimptomė ir nustatoma atsitiktinai, kitais atvejais simptomai būna nespecifiniai ir kintami. Kompiuterinė tomografija yra pagrindinis tyrimas MP diagnozei nustatyti. Tiksliai diagnozei patvirtinti reikalinga ekscizinė biopsija ir histologinis tyrimas. Nėra visuotinai priimto sutarimo, kokį gydymą skirti, rekomenduojama gydyti imunomoduliatoriais, priešuždegiminiais, antifibrotiniais vaistais. Chirurginis gydymas gali būti taikomas, jei konservatyvusis gydymas neveiksmingas arba yra gyvybei pavojingų komplikacijų.

„Kardiologijos pagrindai studentams “ apima širdies ir kraujagyslių ligų sindrominę diagnostiką, paciento ištyrimo metodiką, kardiologijoje vartojamų vaistų klinikinę farmakologiją, vaizdinius tyrimo metodus, taip pat atskirų širdies ir kraujagyslių ligų diagnostiką bei gydymą. Jis skirtas medicinos specialybės studentų, taip pat kardiologijos ir kitų vidaus ligų specialybių gydytojų rezidentų mokymui, vidaus ligų, skubiosios pagalbos gydytojų, gydytojų kardiologų bei kitų specialybių gydytojų kvalifikacijos kėlimui.

Mokomoji knyga skirta pirmojo kurso Veterinarinės medicinos studentams, studijuojantiems „Atramos ir judėjimo“ modulį. Osteologija – mokslas apie kaulus – sudaro didelę šio modulio dalį. Šia mokomąja knyga galės naudotis ir studentai, studijuojantys modulio „Gyvybės mokslai – 1“ bendrosios anatomijos dalį. Knyga taip pat bus naudinga aukštesniojo kurso studentams, studijuojantiems chirurgijos ir ortopedijos studijų dalykus, žemės ūkio srities magistrantams bei doktorantams, veterinarijos gydytojams. Veterinarinės anatomijos literatūros studijoms lietuvių kalba labai trūksta, o vos keli išleisti vadovėliai mena praeitą šimtmetį. Manome, kad šis leidinys atitiks šiuolaikinės veterinarinės medicinos poreikius savo turiniu, struktūra bei iliustracijomis ir padės studentams geriau įsisavinti veterinarinės osteologijos žinias. Šiame naujame leidinyje išsamiai apžvelgta mėsėdžių griaučių struktūra, kuri iki šiol nebuvo labai akcentuojama, tačiau laikui bėgant tapo viena aktualiausių ir labiausiai tiriamų sričių veterinarinėje praktikoje. Studentams osteologija yra vienas pirmųjų prisilietimų prie veterinarinės anatomijos mokslo, todėl svarbu užtikrinti, kad šis įspūdis neišblėstų ir motyvuotų toliau semtis anatomijos žinių. Knygoje pateikiama išsami ašinių ir pridėtinių griaučių anatominė sandara, nagrinėjami visų aktualiausių naminių gyvūnų – atrajotojų (galvijų, avių, ožkų), arklių, kiaulių, mėsėdžių (šunų ir kačių) rūšiniai skirtumai. Knyga gausiai iliustruota geros kokybės nuotraukomis, kurių didžioji dalis yra nufotografuota pačių autorių. Pateikiami anatomijos terminai (lietuvių ir lotynų kalbomis) suderinti su „Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminų žodynu“ (2013).

[...]. Tyrimo tikslas. Nustatyti neurosonografinių galvos ir kaklo arterijų parametrų vertę prognozuojant demenciją lengvą kognityvinį sutrikimą turintiems pacientams. Tyrimo uždaviniai. 1. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų demografines ir klinikines charakteristikas ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 2. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų ekstrakranijinės kraujotakos parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 3. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų intrakranijinės kraujotakos parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 4. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų miego arterijų sienelių parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 5. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų miego arterijų aterosklerozinius požymius ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 6. Įvertinti bendrą tiriamųjų demografinių ir klinikinių charakteristikų bei neurosonografinių parametrų diagnostinę reikšmę prognozuojant progresavimą iš lengvo kognityvinio sutrikimo į demenciją. [...].