LSMU mokslininkai: obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas apsunkina reabilitaciją po išeminės širdies ligos

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų tyrimas atskleidė naujų įžvalgų apie obsesinės-kompulsinės asmenybės sutrikimo ir vykdomųjų funkcijų ryšį tarp asmenų, sergančių išemine širdies liga.

Obsesinės-kompulsinės asmenybės sutrikimas, pasireiškiantis perdėtu perfekcionizmo siekiu ir kontrolės poreikiu, pastebimas apie 8 proc. asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis.

Su šiuo sutrikimu susijęs specifinis kognityvinis asmens profilis, pasižymintis nelanksčiu mąstymu ir protiniu nuovargiu, gali neigiamai paveikti įsitraukimą į reabilitacijos programą, gydymo plano laikymąsi. Dėl šių priežasčių asmenys, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis bei turintys obsesinio-kompulsinio asmenybės sutrikimo bruožų, gali būti labiau linkę pakartotinai sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

LSMU MA Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų grupė – Agnė Stanytė, Julija Gečaitė-Stončienė, Aurelija Podlipskytė, Julius Neverauskas, Alicja Juškienė, Vesta Steiblienė, Nijolė Kažukauskienė ir Julius Burkauskas – kartu su bendraautore iš Hertfordšyro universiteto profesore Naomi A. Fineberg – nagrinėjo obsesinės-kompulsinės asmenybės sutrikimo poveikį vykdomosioms funkcijoms tarp asmenų, sergančių koronarine širdies liga ir dalyvaujančių reabilitacijos programoje.

Tyrime dalyvavo 78 asmenys, sergantys koronarine širdies liga ir dalyvaujantys reabilitacijos programoje dėl nestabilios krūtinės anginos epizodo ar patirto miokardo infarkto. Mokslininkai vertino obsesinės-kompulsinės asmenybės bruožus bei kognityviness funkcijas, susijusias su kognityviniu lankstumu ir vykdomosios veiklos planavimu.

Tyrimo rezultatai atskleidė, jog tarp asmenų, sergančių išemine širdies liga ir dalyvaujančių reabilitacijos programoje, asmenys, turintys reikšmingų obsesinės-kompulsinės asmenybės sutrikimo bruožų, pasižymėjo mažesniu kognityviniu lankstumu lyginant su asmenimis be ryškių obsesinės-kompulsinės asmenybės sutrikimo bruožų. Taip pat tyrime rasta reikšmingų asociacijų tarp lėtesnio planavimo ir specifinių obsesinės-kompulsinės asmenybės sutrikimo bruožų, tokių kaip perdėtas kaupimas, kontrolės poreikis ir nelankstumas. Šios asociacijos buvo reikšmingos net jas kontroliuojant pagal lytį ir amžių.

Tyrimo rezultatai rodo, jog asmenys, sergantys koronarine širdies liga bei pasižymintys obsesinio-kompulsinio asmenybės sutrikimo bruožais, gali patirti daugiau sunkumų reabilitacijos procese.

Tokiems žmonėms gali būti sunkiau keisti savo elgesį, o tai – labai svarbi reabilitacijos proceso dalis. Taip pat asmenims, pasižymintiems tokiais obsesinės-kompulsinės asmenybės sutrikimo bruožais, kaip perdėtas kaupimas, kontrolės poreikis ar nelankstumas, gali būti sunkiau įsitraukti į reabilitacijos procesą dėl apsunkinto sprendimų priėmimo proceso ir dėl to galimai pasireiškiančio protinio nuovargio.

Šis tyrimas – vienas pirmųjų, nagrinėjančių obsesinės-kompulsinės asmenybės sutrikimo poveikį vykdomosioms funkcijoms tarp asmenų, sergančių koronarine širdies liga ir dalyvaujančių reabilitacijos programoje.

Tyrimas jau sulaukė tarptautinio pripažinimo ir susidomėjimo: jo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Comprehensive Psychiatry“. Straipsnį galima rasti ČIA.