Medicinos akademija

Medicinos akademija

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studijų ir mokslinio darbo tradicijos siekia 1919 m., kai buvo įsteigti Aukštieji medicinos kursai, kurie 1920 m. sausio pabaigoje tapo Aukštųjų kursų Medicinos skyriumi. 1922 m. atidarius Lietuvos universitetą Kaune,  Medicinos skyriaus pagrindu buvo sukurtas šio universiteto  Medicinos fakultetas. 

1922 m. vasario 16 d. atidaryto Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto pirmuoju dekanu patvirtintas Petras Avižonis. Steigiamojo Seimo priimtame universiteto statute buvo numatyti ir Medicinos fakultete pradėjo veiklą Medicinos, Farmacijos, Odontologijos, Veterinarijos (nuo 1936 m. LVA) skyriai. 1933 m. atidaryti naujieji Medicinos fakulteto rūmai A. Mickevičiaus gatvėje (architektas V. Dubeneckis).

Medicinos akademijos istorija

1937 m. Medicinos fakulteto dekano Vlado Lašo iniciatyva pradėtos statyti Vytauto Didžiojo universiteto klinikos, 1940 m. priėmusios pirmuosius ligonius. Tuomet ligoninė turėjo 663 lovas ir buvo viena moderniausių gydymo įstaigų Europoje. 

1940 m. rudens semestre pradėta mokymo planus ir visą mokymo sistemą suvienodinti su Sovietų Sąjungos aukštųjų medicinos mokyklų planais ir mokymo sistema. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, vėl grįžta prie buvusios studijų tvarkos. Karui pasibaigus, studijos pradėtos pertvarkyti pagal bendras Sovietų Sąjungos aukštosios medicinos mokyklos programas. 1946 m. pereita prie sesijinės egzaminų tvarkos. Pokario metais didelis dėmesys buvo skiriamas politiniams, bendriems teoriniams, medicininiams dalykams ir labai sumažintas specialybės praktinių dalykų dėstymas. 

1950 m. Kauno valstybinis universitetas reorganizuotas į Kauno medicinos (KMI) ir Kauno politechnikos (KPI) institutus. 1950 m. gruodžio 29 d. SSRS sveikatos apsaugos ministro įsakymu KMI direktoriumi paskirtas prof. Juozas Kupčinskas. Ši data laikoma savarankiškos aukštosios medicinos mokyklos įkūrimo Kaune data. Medicinos institute įkurti 2 fakultetai: Gydomasis ir Farmacijos-Stomatologijos. 1950–1989 m. KMI parengė 9500 gydytojų, 2300 provizorių, 2200 stomatologų, 67 biofizikus. KMI buvo viena geriausių SSRS aukštųjų medicinos mokyklų, su kuria bendradarbiavo užsienio universitetai ir medicinos mokslo įstaigos. 

1989 m. Kauno medicinos institutas tapo Kauno medicinos akademija (KMA). 1990 m. į jos struktūrą grąžintos Akademinės klinikos, 1991 m. – Endokrinologijos ir Kardiologijos institutai, 1992 m. įkurtas Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas, reorganizuotas Biomedicininių tyrimų institutas, įkurtos profilinės akademinės klinikos, reorganizuotos kai kurios katedros, pradėtos reorganizuoti studijas. 

Akademija išaugo iki 5 fakultetų: Medicinos, Odontologijos, Farmacijos, 1990 m. įkurtas Medicinos seserų su aukštuoju mokslu (dab. Slaugos), 1994 m. – Visuomenės sveikatos fakultetas. Fakultetų struktūra atitinka daugumos Europos universitetų programas: įdiegtas studijų laipsniškumo principas, disciplinos dėstomos blokais, ikidiplominės studijos susietos su podiplominėmis. 1989–1998 m. KMA parengė 2532 gydytojus, 587 farmacininkus, 846 stomatologus, 364 slaugytojus, 28 visuomenės sveikatos specialistus. 

Studijų struktūros reformos baigtos 1995 m. mokslo metų pradžiai. 1998 m. Kauno medicinos akademija  tapo Kauno medicinos universitetu (KMU). 

2006 m. universitete studijavo 4800 studentų, dirbo 7500 įvairių sričių specialistų, daugiau kaip 120 profesorių, 718 mokslo daktarų. Apie 77 % disertacijas apsigynusių daktarų liko universiteto struktūroje. Universitete studijavo studentai iš 20 pasaulio šalių. 

2007 m. kovo 6 d. Klinikų miestelyje atidarytas kompleksas, kurį sudaro 400 vietų biblioteka, sveikatos mokslų informacinis centras ir prof. Juozo Kupčinsko skaitykla. Vienos moderniausių Lietuvoje bibliotekos 4 aukštų pastatas suprojektuotas pagal Europos universitetų bibliotekų modelį (arch. Gražinos Janulytės-Bernotienės studija). Komplekse yra 56 kompiuterų salė, 12 vietų mokymo klasė, 40 vietų seminarų ir 72 vietų konferencijų salės. Bibliotekos saugykloje sukaupta apie 700 tūkstančių medicininės tematikos leidinių. 

2010 m. kovo 18 d. LR Seimo nutarimu Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija sujungti į Sveikatos mokslų universitetą. 

Svarbiausios datos

1919

Įsteigti Aukštieji medicinos kursai, kurie 1920 m. sausio pabaigoje tapo Aukštųjų kursų Medicinos skyriumi.

1922

Atidaryto Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto pirmuoju dekanu patvirtintas Petras Avižonis. Steigiamojo Seimo priimtame universiteto statute buvo numatyti ir Medicinos fakultete pradėjo veiklą Medicinos, Farmacijos, Odontologijos skyriai.

1937

Medicinos fakulteto dekano Vlado Lašo iniciatyva pradėtos statyti Vytauto Didžiojo universiteto klinikos, 1940 m. priėmusios pirmuosius ligonius.

1950

Kauno valstybinis universitetas reorganizuotas į Kauno medicinos (KMI) ir Kauno politechnikos (KPI) institutus.

1989

Kauno medicinos institutas tapo Kauno medicinos akademija (KMA). 1990 m. į jos struktūrą grąžintos Akademinės klinikos, 1991 m. – Endokrinologijos ir Kardiologijos institutai, 1992 m. įkurtas Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas, reorganizuotas Biomedicininių tyrimų institutas, įkurtos profilinės akademinės klinikos, reorganizuotos kai kurios katedros, pradėtos reorganizuoti studijas.

1998

Kauno medicinos akademija tapo Kauno medicinos universitetu (KMU).

2010

Susijungus Kauno medicinos universitetui ir Lietuvos veterinarijos akademijai buvo įsteigtas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

rektoriai

  • 1946 – 1953 m.
    Juozas Kupčinskas
  • 1953 – 1984 m.
    Zigmas Januškevičius
  • 1984–1991 m.
    Prof. habil. dr. Vilius Jonas Grabauskas

kancleriai

  • 2010 – 2016 m.
    Prof. habil. dr. Vilius Jonas Grabauskas
  • 2016 m. – dabar
    Prof. habil. dr. Daiva Rastenytė