LSMU istorija

< Grįžti

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – naujas aukštojo mokslo reiškinys Lietuvoje. 2010 m. Seimo nutarimu sujungus Kauno medicinos universitetą (KMU) ir Lietuvos veterinarijos akademiją (LVA), LSMU yra didžiausia biomedicinos studijų srities universitetinė aukštoji mokykla Lietuvoje, tęsianti geriausias KMU ir LVA tradicijas. 

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas siekia kurti, kaupti, sisteminti ir skleisti mokslo žinias, naujausius mokslo ir studijų laimėjimus, mokyti ir ugdyti kūrybingą, dorą, iniciatyvią, išsilavinusią, savarankišką ir verslią asmenybę, puoselėti demokratiją ir gerovę, ugdyti sveiką bei išsilavinusią visuomenę. 

Savo veikla aukštoji mokykla siekia skatinti ekonominį ir kultūrinį šalies klestėjimą, ūkinės veiklos konkurencingumą, socialinę santarvę. 

1919 m. rudenį Kaune pradėjo veikti Aukštieji medicinos kursai. 1920 m. sausio mėn. pabaigoje, atidarius Lietuvos Aukštuosius kursus, Aukštieji medicinos kursai tapo jų Medicinos skyriumi. 1922 m., įsteigus Lietuvos universitetą, jame įkurtas Medicinos fakultetas, kurio dekanas 1922–1924 m. buvo prof. Petras Avižonis, nuo 1924 m. – Vladas Lašas. 

Šiame fakultete veikė Veterinarijos skyrius, pradėjęs rengti veterinarijos gydytojus, kuris dėl menkos mokymo bazės (neturėjo savo veterinarijos  klinikų), lėšų stygiaus ir pedagogų trūkumo 1929 m. buvo uždarytas. 1936 m. Vilijampolėje buvo atidaryta Veterinarijos akademija, kuriai vadovavo Laikinoji taryba, pratęsusi veterinarijos gydytojų rengimo studijas Lietuvoje. Pradžioje bendruosius dalykus studentai mokėsi Vytauto Didžiojo universitete.  1938 m., patvirtinus Statutą, ji tapo savarankiška auštąja mokykla. Pirmuoju Akademijos rektoriumi paskirtas Stasys Jankauskas.

Stiprėjant Lietuvos valstybei, buvo kuriama ir medicinos studijų materialinė bazė: pastatyti Akių, ausų, nosies ir gerklės ligų klinikų rūmai (1930 m.), Medicinos fakulteto rūmai (1933 m.), MF klinikų rūmai (1940 m.). Medicinos studijos Kaune buvo tęsiamos ir nacių okupacijos metais (dekanas prof. Juozas Meškauskas). 

Plėtėsi ir Veterinarijos akademijos bazė: 1937 m. pastatytas anatomikumas, 1938 m. – modernios gyvūnų  klinikos, 1940 m. – mokomoji kalvė. 1945 m. Akademijos pavadinimas pakeistas į  Lietuvos veterinarijos akademija (rektorius prof. Juozas Žemaitis). 1946 m. įsteigtas antrasis – Zootechnikos fakultetas. Tais metais Akademija stipriai nukentėjo nuo potvynio, bet visų darbuotojų ir studentų didelėmis pastangomis ji buvo atstatyta.

1950 m., sovietinei valdžiai reorganizavus universitetą, įkurtas Kauno medicinos institutas (direktorius prof. Juozas Kupčinskas). Nuo 1953 m. KMI vadovavo prof. Zigmas Januškevičius, kurio pastangomis institutas dalyvavo tarptautinėse programose, buvo plečiama materialinė studijų bazė. 1989 m. KMI reorganizuotas į Kauno medicinos akademiją (rektorius prof. Antanas Praškevičius). 

Nuo 1956 m. nuolat buvo plečiama ir Veterinarijos akademijos mokymo bazė,  statomi mokomieji korpusai, bendrabučiai. 1958 m. iš Vilniaus į Lietuvos veterinarijos akademiją buvo perkelta Respublikinė veterinarijos poliklinika, kuri įsikūrė Klinikų patalpose, siekiant pagerinti studentų praktinio mokymo sąlygas (rektorius doc. Jonas Čygas). 1971–1979 m. buvo pastatytas keturių aukštų mokomasis korpusas su įrengtomis auditorijomis ir laboratorijomis, sujungtas su aktų salės pastatu (rektorius doc. Jonas Šulskis). 1983 m. atidaryti nauji sporto rūmai, pradėtas bendradarbiavimas su užsienio valstybių aukštosiomis mokyklomis (rektorius prof. Rimantas Karazija).

Pokyčiai atkurtoje Lietuvoje

Atkūrus nepriklausomybę KMA pasuko demokratizavimo ir struktūrinių reformų keliu. 

Slaptu KMA tarybos balsavimu 1991 m. KMA rektoriumi išrinktas prof. Vilius Grabauskas. Prasidėjo esminiai struktūriniai pokyčiai. 1991–1992 m. įkurti Biomedicinos tyrimų, Endokrinologijos, Kardiologijos bei Psichofiziologijos ir reabilitacijos moksliniai institutai, du nauji fakultetai – Slaugos ir Visuomenės sveikatos. 

Suformuota ES Bolonijos procesą atitinkanti trijų pakopų studijų programa. Buvo siekiama įgyvendinti studijų, mokslo ir praktinės veiklos vienovės principą: vietoje klinikinių katedrų įkurtos profilinės klinikos, pasirašytos sutartys su klinikinėmis ligoninėmis, įteisinta šiose ligoninėse KMA profilinių klinikinių katedrų veikla. Jose dirbantiems gydytojams sudarytos sąlygos mokyti studentus, rezidentus, dirbti mokslinį darbą. Pradėtas įgyvendinti studijų modernizavimo procesas: peržiūrėtos studijų programos, daugiausia dėmesio skirta dėstomiems dalykams integruoti, nebūtinai faktinei informacijai riboti, pradedamas dalykų dėstymas, studijavimas ciklais, atsisakoma egzaminų sesijų. Optimizuota studijų metodika, pabrėžiama pačių studentų atsakomybė, aktyvumas, savarankiškumas, ugdomas gebėjimas spręsti praktines problemas ir užtikrinamas objektyvus laimėjimų vertinimas. 

1995 m. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Kauno akademinės klinikos įteisintos kaip Kauno medicinos akademijos ligoninė ir taip grąžintos aukštajai mokyklai. Taip buvo galutinai atkurta Lietuvos aukštoji mokykla, apie kokią svajojo tarpukario VDU Medicinos fakulteto vadovai. 1998 m. Kauno medicinos akademija reorganizuota į Kauno medicinos universitetą. 

1996 m. Veterinarijos akademijoje rekonstruotame pastate atidaryta moderni smulkiųjų gyvūnų klinika,  pavadinta mecenato dr. L. Kriaučeliūno vardu (rektorius prof. Vidmantas Bižokas).

Tęsiamos studijų proceso reformos 

2002 m. universiteto rektoriumi išrenkamas prof. Remigijus Žaliūnas. Toliau reformuojamas studijų procesas, plečiamos nuotolinių studijų galimybės, tarptautinis studentų ir dėstytojų mobilumas. Visa tai sudarė sąlygas 2005 m. sėkmingai įdiegti pradėtą probleminio mokymo sistemą, kuri buvo ir tebėra unikalus reiškinys valstybiniu mastu. Šią sistemą galima laikyti ilgalaikio ligtolinio bendradarbiavimo su Šveicarija rezultatu. 

Keitėsi ir studijų turinys. Buvo siekiama suteikti platų universitetinį išsilavinimą, didinti humanitarinių ir socialinių disciplinų apimtį. Iki aptariamojo laikotarpio sėkmingai palaikyti ryšiai su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įgavo naują pagreitį ir mastą. 

2001 m. Lietuvos veterinarijos akademijoje atidarytas Tęstinio mokymo centras, kuriame tobulinasi Lietuvos veterinarijos gydytojai. 2004 m. įsteigta nauja specialybė – veterinarinė maisto sauga. 2005 m. įkurtas Patologinių tyrimų centras (rektorius prof. Henrikas Žilinskas). 2005 m. Veterinarijos akademijos pastatų kompleksas pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe.

2007 m. atidaryta nauja universiteto Biblioteka ir informacijos centras. Tai pirmoji biblioteka Baltijos šalyse atkūrus jų nepriklausomybę, projektuota ir statyta pagal naujausius pasaulio universitetų bibliotekų standartus. Joje įdiegtos moderniausios bibliotekų technologijos: leidinių skolinimo ir grąžinimo savitarnos RFID sistema, sukurta virtualioji biblioteka. LSMU biblioteka įtraukta į Europos moderniausių universitetų bibliotekų katalogą. 

Susijungė lygiateisės akademijos 

2010 m. birželio 30 d. Seimo nutarimu patvirtinus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statutą, Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija susijungė į didžiausią biomedicinos specialistus rengiančią aukštąją mokyklą Lietuvoje (rektorius prof. R. Žaliūnas). 

Universitetas jungia dvi lygiateises akademijas – Medicinos ir Veterinarijos. Universitete veikia 7 fakultetai ir 4 mokslo institutai. LSMU yra didžiausios Baltijos šalyse universitetinės ligoninės – Kauno klinikų – steigėjas ir LSMU Kauno ligoninės steigėjas. Universitete veikia dvi veterinarijos klinikos – stambiųjų gyvūnų  ir smulkiųjų gyvūnų klinikos. Sukurta naujoji Lietuvos heraldikos komisijos patvirtinta universiteto simbolika. Naujajame universiteto herbe įrašytas šūkis – Salus pro Patria (Sveikata – Tėvynei). Naujosios heraldikos autorius – Rolandas Rimkūnas. 

Po vienu stogu – verslo ir mokslo jungtis 

2014 m. atidarytas LSMU Naujausių farmacijos bei sveikatos technologijų centras, sukurtas vykdant integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ programą. Šią programą taip pat įgyvendina LSMU partneriai – Kauno technologijos universitetas (KTU) bei Lietuvos energetikos institutas (LEI). Bendromis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamas projektas suteikė unikalią galimybę LSMU po vienu stogu sujungti kompetencijas bei dirbti įvairioms Lietuvos ir užsienio mokslininkų grupėms. Jos čia vykdys fundamentaliuosius ir taikomuosius mokslo tyrimus, verslo ir viešojo sektoriaus užsakymus. 

Tarptautinis bendradarbiavimas visada išskyrė Universitetą nacionaliniu mastu. Vienu metu čia studijavo net trys ketvirtadaliai visų Lietuvoje besimokiusių užsieniečių. Tarptautinis bendradarbiavimas ryškų impulsą įgavo nuo 1991 m., tačiau jo pamatai padėti jau iki tol ankstesnių vadovų ir jų vykdyto bendradarbiavimo su užsienio institucijomis dėka. 

2014 m. LSMU studijavo studentai iš Ispanijos, Vokietijos, Izraelio, Švedijos – iš viso 616 studentų iš 48 šalių. Universiteto strateginės plėtros planuose – tarptautiškumo plėtra, konkurencingumas mokslo atradimų ir daugelyje kitų sričių. 

Augimo dešimtmetis: žingsniai lyderystės link

2015 m. rugsėjį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose pastatytas modernus laboratorijų pastatas ir atnaujinta klinikinių laboratorinių tyrimų infrastruktūra.   

2016 m. liepą po rekonstrukcijos iškilmingai atidaryti LSMU Centriniai rūmai. Vykdant rekonstrukcinius darbus, restauruotos Centrinių rūmų sienos, atkurta autentiška spalva ir dekoras, išsaugoti ir atnaujinti kiti šio pastato unikalumą pabrėžiantys akcentai ir detalės.    

2016 m. spalio 28 d. LSMU Slaugos fakultetas tapo PSO bendradarbiaujančiu centru.   

2018 m. balandį LSMU tapo Europos inovacijų instituto Sveikatos platformos inovacijų koordinatoriumi Lietuvoje.   

2018 m. gegužės 31 d. LSMU pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su JAV korporacija CERNER – didžiausia informacinių technologijų (IT) kompanija pasaulyje, kuri specializuojasi sveikatos srityje.    

2019 m. gegužę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos prisijungė prie asociacijos „Santakos slėnis“.   

2019 m. gegužę Europos universitetinių veterinarijos mokyklų asociacija (EAEVE) akreditavo Lietuvoje vienintelį veterinarijos gydytojus rengiantį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakultetą. EAEVE akreditacija – aukščiausio lygio veterinarinės medicinos studijų įvertinimas, liudijantis, kad studijos atitinka Europos veterinarijos studijų vertinimo sistemos (ESEVT) standartus, užtikrinančius aukštą šių studijų kokybę.  

2019 m. birželio 3 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikoje atidarytas pirmasis Baltijos šalyse gama peilio centras – ypač tiksli, komplikacijų riziką minimizuojanti onkologinių ligų, kraujagyslinių patologijų ir funkcinių ligų neinvaziniam stereotaksiniam radiochirurginiam gydymui skirta sistema. Kauno klinikose įdiegtas 100-asis naujos kartos gama peilis pasaulyje. 

Nuo 2020 m. kovo 30 d. dėl pasaulinės pandemijos COVID-19 pirmąjį kartą LSMU istorijoje pradėtos visų pakopų studijų programų nuotolinės studijos.   

2020 rugsėjo 8 dieną, susijungus Kauno klinikinei ir Respublikinei Kauno ligoninėms, veiklą pradėjo naujoji LSMU Kauno ligoninė. Įstaigos sujungtos siekiant pagerinti gydymo kokybę ir užtikrinti, kad pacientams laiku būtų suteiktos reikiamos paslaugos.   

2020 m. rugsėjo 18 d. minint Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dešimtmetį iškilmingai pažymėti visi pradėti įgyvendinti mokslui, studijoms, klinikinei ir veterinarinei veiklai svarbūs projektai: didžiausios Lietuvoje gyvūnų klinikos ir modernaus Branduolinių tyrimų centro simbolinė statybų pradžia, kuriama Odontologijos fakulteto mokslo ir studijų bazės infrastruktūra, baigiamas įrengti modernus Slaugos fakultetas. Taip pat duris atvėrė  ikimokyklinio ir pradinio ugdymo centras – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos filialas Pradinė mokykla ir Kauno klinikų lopšelis-darželis „Lašeliai“.