Laukinių gyvūnų globos centras

LSMU Laukinių gyvūnų globos centras – vienintelis šalyje centras, kuriame nuo 2024 metų pradžios visą parą, 7 dienas per savaitę teikiama pagalba paimtiems iš netinkamos aplinkos, konfiskuotiems ar globos reikalingiems laukiniams gyvūnams iš visos Lietuvos.

Radote sužeistą laukinį gyvūną?

Pranešti: 112

Pagalba teikiama 24 val. per parą adresu:
Jurginų g. 6, Naujieji Muniškiai, Kauno raj.

Pagalba sužeistiems laukiniams gyvūnams LSMU laukinių gyvūnų globos centre

Centro veikla

  • Užtikrina sužeistų, esančių netinkamoje aplinkoje ar paimtų iš netinkamų laikymo sąlygų laukinių gyvūnų laikymą, globą, reabilitaciją ir adaptaciją.
  • Rūpinasi išgydytų ir galinčių savarankiškai gyventi laukinių gyvūnų paleidimu į natūralias buveines ar perdavimu kitiems asmenims, turintiems tinkamas sąlygas jiems laikyti.

Aplinka

Įkurtas modernus LSMU Laukinių gyvūnų globos centro (LGGC) pastatų kompleksas: veterinarijos gydykla su laukinių gyvūnų priėmimo, apžiūros patalpomis, operacine, laboratorija, gyvūnų gydymo-reabilitacijos, visuomenės švietimo, darbuotojams skirtomis patalpomis, karantino pastatu, gyvūnų laikymo vidaus ir lauko voljerais.

LSMU LGGC teikiama veterinarinė pagalba laukiniams gyvūnams, jų globa, reabilitacija pagerins laukinių gyvūnų išgyvenamumą, padidins jų paleidimo į laisvę tikimybę ir sudarys didesnes perdavimo laikyti tinkamomis sąlygomis galimybes.

Laukinių gyvūnų globos centras. Pagalba sužeistiems laukiniams gyvūnams

Globojami ir gydomi gyvūnai

Ką svarbu žinoti?

Ar visada reikia gelbėti sužeistą laukinį gyvūną?

Daugeliui žmonių pamačius sužeistą ar sunkiai sergantį gyvūną iš karto kyla noras suteikti jam pagalbą, nesvarbu, ar tai laukinis, ar naminis gyvūnas. Tačiau laukiniai gyvūnai yra gamtos dalis, kurioje galioja savitos taisyklės. Gyvenimas gamtoje kartais būna negailestingas ir žiaurus, tačiau bandydami į jį kištis galime tik dar labiau pabloginti esamą situaciją.

Ligos ir mirtis yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau gamtoje niekas nesibaigia vieno gyvūno mirtimi. Sergantis ar nusilpęs gyvūnas tampa plėšrūno grobiu ir maistu, kas leidžia jam išmaitinti save ir savo jauniklius. Išgelbėdami vieną nusilpusį gyvūną mes galime pakenkti kitam, sveikam ir stipriam tos pačios ekosistemos nariui.

Tad laukinių gyvūnų gelbėjimo tikslas turi būti padėti nuo žmonių veiklos nukentėjusiems gyvūnams, taip mažinant mūsų pačių poveikį gamtai, o ne daryti dar didesnę įtaką jai.

Kaip atskirti sergantį gyvūną?

Laukiniai gyvūnai slepia skausmo ir ligos požymius, tai padeda jiems apsisaugoti nuo plėšrūnų natūralioje gamtoje. Dėl to dažnai būna sunku pastebėti, kada jiems reikia pagalbos, tačiau visi gyvūnai turi tam tikrus ženklus, kuriais vadovaujantis pavyksta suprasti, kada reikėtų susirūpinti jų būkle:

  • Matomos akivaizdžios žaizdos arba kraujavimas.
  • Jei mažą gyvūną (pvz., paukštį ar smulkų žinduolį) pagavo šuo ar katė, visada kyla pavojus, kad įkandimo ar įdrėskimo vietos bus infekuotos, net jei žaizdos ir neatrodo didelės.
  • Gyvūnas nejuda, kai prie jų prisiartinate. Normalu, kad sveiki suaugę paukščiai ilsisi ant žemės, tačiau jie vis tiek turėtų pabėgti ar nuskristi, jei kas nors prie jų prisiartina. Kiti gyvūnai paprastai slepiasi nuo žmonių ir pabėga vos jiems prisiartinus. Jei gyvūnas nepabėga jums priėjus yra didelė tikimybė, kad jis ligotas arba sužeistas.
  • Paukščio plunksnos atrodo papūstos. Paukščiai pasipučia šaltuoju metų laiku, taip išsaugodami savyje daugiau šilumos. Tačiau, jei paukštis papūtęs plunksnas, kai lauke šilta, tai ženklas, kad jis prastai jaučiasi.
  • Gyvūno sutrikusi pusiausvyra, koordinacija, jis šlubuoja, neįprastai krypuoja.
  • Apsunkintas, neįprastai gilus arba dažnas kvėpavimas dažnai yra skausmo požymis. Verta pastebėti, kad gyvūnų kvėpavimas padažnėja ir esant aukštai oro temperatūrai.
  • Aplink gyvūną matosi daug musių, ant kūno matomos lervos, daugybė erkių ar kitų parazitų.
  • Gyvūnas stovi susikūprinęs – tai vienas pagrindinių skausmo pilvo srityje požymių.
Ką daryti radus paukščio jauniklį?
Kėkšto jauniklis, kuris mokosi būti savarankiškas ir pagalbos jam nereikia.

Artėjant vasarai, kaip ir kasmet, vis daugiau žmonių ant žemės randa paukščių jauniklių. Dažniausiai žmonės nori paukščio jauniklį paimti, priglausti ir bandyti taip jam padėti, tačiau neįvertina to, kad ne visi globoje užaugę paukščių jaunikliai gali sėkmingai grįžti atgal į gamtą. Augantiems po vieną, be tėvų ir gentainių, jaunikliams daug sunkiau išmokti būtinųjų įgūdžių ir prisitaikyti gyventi laukinėje gamtoje. Todėl radus paukščio jauniklį, pirmiausia reikia nuspręsti, ar pagalba jam tikrai būtina. Štai kaip nustatyti, ar reikia imtis veiksmų.

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar paukštis yra dar tik „kūdikis“ (iškritęs iš lizdo) (angl. hatchling ir nestling) ar jau beveik savarankiškas jaunas paukštis (angl. fledgling).

Dauguma žmonių randamų paukščių jauniklių jau yra beveik savarankiški. Tai lizdą palikę, dar nemokantys skristi paukščiai, kuriuos vis dar globoja tėvai ir jiems mūsų pagalbos nereikia. Beveik savarankiški jaunikliai gali stovėti ant kojų, šokinėti ar bėgioti, o kojų pirštais gali tvirtai suimti pirštą ar šakelę. Šie paukščiai paprastai turi retas plunksnas ant viso kūno, gali paskristi nedidelius atstumus, bet gerai skraidyti nemoka.

Baltosios kielės jauniklis, kuriam reikalinga pagalba.

Kai tokie paukščiai palieka lizdą pirmą kartą, dažniausiai jie ten nebegrįžta, todėl net jei lizdą matote, nederėtų paukščio dėti atgal – jis iškart iššoks vėl. Radus tokį paukščio jauniklį, paprastai jam pagalbos nereikia, jis jau mokosi gyventi savarankiškai. Tokiu atveju galima paukščio jauniklį perkelti ant šalia esančios neaukštos šakelės ar krūmo bei užtikrinti, kad mūsų pačių augintiniai nepasieks jauniklio. Kartais paukščio jauniklio tėvų nematyti, nes jie gali prižiūrėti keturis ar penkis jaunuolius vienu metu, išsibarsčiusius skirtingomis kryptimis. Bet jaudintis nereikėtų – jie grįš prižiūrėti ir tą, kurį radote, ir dažniausiai tai padaro vos žmogui pasitraukus. Galite stebėti iš tolo, kad įsitikintumėte, jog tėvai grįžta prižiūrėti jauniklio, tačiau reikėtų nepamiršti, kad paukščiai – sumanūs ir gerai besislepiantys gyvūnai. Gali būti, kad kol stebite jauniklį, jus stebi jo tėvai, laukdami kada pasitrauksite ir jiems bus saugu grįžti pas savo vaiką.

Jei paukščio jauniklis dar nėra visiškai padengtas plunksnomis, matomos plikos odos vietos, yra padengtas pūkais, negali tvirtai stovėti ant kojų, o tuo labiau vaikščioti, šokuoti bei visiškai negali skristi, tokiam jaunikliui reikalinga pagalba. Jei radote tokį jauniklį ant žemės, vadinasi, jo lizdas beveik neabejotinai yra netoliese. Jei galite rasti lizdą (jis gali būti gerai paslėptas), kuo greičiau grąžinkite paukštį atgal. Nesijaudinkite – paukščių tėvai neatpažįsta jauniklių pagal kvapą, tai tik senas mitas ir bijoti dėl to nereikia. Jie nepaliks savo jauniklio, jei jį palietė žmonės. Jei lizdas buvo sunaikintas, galite padaryti naują, dirbtinį lizdą, ir įdėti į buvusio lizdo vietą ar greta. Įdėkite jauniklį atgal ir stebėkite, ar tėvai grįžta.

Jei jauniklio tėvai negrįžta į lizdą, jauniklio negalima sugrąžinti į buvusį lizdą, jis yra sužeistas arba dėl kitų priežasčių esate visiškai tikri, kad paukščio jaunikliui būtina pagalba, susisiekite su Laukinių gyvūnų globos centru (LGGC). Sergančiam, sužalotam ar labai jaunam paukščiui gali prireikti skubios pagalbos, LGGC veterinarijos gydytojai budi visą parą, 7 dienas per savaitę ir yra pasiruošę konsultuoti telefonu arba priimti sužeistus gyvūnus bei sužeistus jų jauniklius.



kontaktai

Nesate tikri, kaip elgtis su sužeistu ar sergančiu laukiniu gyvūnu?
Susisiekite su mumis. Papasakosime ir supažindinsime detaliau, kaip teisingai elgtis, gabenti ar padėti sužeistam gyvūnui.
LSMU Laukinių gyvūnų globos centras
Jurginų g. 6, Naujieji Muniškiai, Kauno raj.
lggc@lsmu.lt