Medicinos Fakultetas

LSMU Medicinos fakultetas sudaro absolventams galimybes, įgijus pasaulinius standartus atitinkančio lygio žinių ir praktinių įgūdžių, pasirengti veiklai sveikatos priežiūros, ligų prevencijos ir gydymo bei įvairiuose kitose medicininės veiklos ir podiplominių studijų srityse. 

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Fakultete vyksta intensyvi mokslinė veikla, vykdomos kardiologijos, endokrinologijos, neuromokslų, gastroenterologijos, infektologijos, pulmonologijos ir imunologijos, motinos ir vaiko sveikatos, oftalmologijos, onkologijos, otolaringologijos, skubiosios medicinos pagalbos, nefrologijos mokslo programos, atliekami reikšmingi fundamentiniai, taikomieji, kompleksiniai, daugiadalykiai mokslo tyrimai.

Itin daug pasiekta strateginių krypčių – neuromokslų, onkologijos, širdies ir kraujagyslių sistemos, virškinimo sistemos mokslo tyrimuose, aprėpiančiuose platų spektrą – nuo molekulinių mechanizmų iki populiacinių epidemiologinių tyrimų ar mokslo žinių pritaikymo kuriant sveikatos technologijas.

2018 m. Lietuvoje vykdyto palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vertinimo metu Universiteto medicinos krypties tyrimų kokybė buvo įvertinta geriausiai Lietuvoje bei įvardinta kaip perspektyvi ir atitinkanti tarptautinių lyderių lygį.

Ekspertai atkreipė dėmesį, kad produktyviai dirbančios šios krypties mokslininkų grupės efektyvumu prilygsta geriausiems Europos mokslinių tyrimų centrams, o biologijos, biofizikos krypčių tyrimai turi puikias perspektyvas, nes yra stiprūs tarptautiniu mastu.

LSMU autorių mokslo darbų kokybę medicinos mokslų srityse iliustruoja gausėjantys mokslo straipsniai, paskelbti aukščiausio cituojamumo duomenų bazės leidiniuose.

Užsakomieji, taikomieji tyrimai, mokslo tyrimų rezultatų perteikimas verslo įmonėms, sveikatos priežiūros ir bendrojo ugdymo įstaigoms, kvalifikuotų specialistų rengimas, konsultacinė veikla, aktualių temų įtraukimas į studentų praktikas ir baigiamuosius darbus, dėstytojų, mokslininkų, studentų dalyvavimas visuomeninėje, mokslo populiarinimo bei kultūrinėje veikloje yra neatsiejama Medicinos fakulteto veiklos dalis.

Fakultete – nemažai mokslininkų, gydytojų – inovatorių. Glaudaus bendradarbiavimo su verslu rezultatas –  inovacijos, pritaikomos biomedicinos sektoriuje – informacinių technologijų sprendimai, programinė įranga, implantai, protezai, nauji arba patobulinti medicinos įrankiai.

Naujoji virškinimo sistemos tyrimų instituto mokslininkų technologija kartu su puslaidininkių fotonikos ir elektrooptinių sistemų gamybos kompanija „Brolis Semiconductors“ inovacija padeda nuolat neinvaziniu būdu stebėti gliukozės, laktatų, šlapalo, serumo albumino ir kitų medžiagų koncentraciją sveikų ir sergančių asmenų kraujyje.

Prof. habil. dr. Virgilijaus Ulozo vadovaujamos mokslininkų grupės sukurta mobilioji programėlė „Voice Screen“ padeda įvertinti galimus balso sutrikimus, anksčiau diagnozuoti ligas, laiku nukreipti pacientą pas gydytoją. Su partneriais kuriamos programinės įrangos, skirtos atpažinti, pavyzdžiui, odos navikus, programos, fiksuojančios įvairias nėštumo arba lėtinių ligų, kaip diabetas, būkles. Kita inovacijų dalis – kuriama ar tobulinama medicinos įranga.

Studijos

Medicinos fakultetas vykdo vientisųjų, antros ir trečios pakopų studijas:

Medicinos programos struktūra:

I kursas – baziniai mokslai: anatomija, histologija, citologija, genetika, fizika, chemija, statyistikos, informatikos, mokslinio darbo organizavimo pagrindai.

II–III kursas – integruoti probleminių studijų moduliai: ikiklinikinių studijų pagrindai, klinikinių studijų pagrindai, reprodukcinė sveikata, neuromokslų pagrindai, imuninis atsakas ir infekcija, judėjimas, kvėpavimas ir kraujotaka, medžiagų įsaidsavinimas ir homeostazė.

IV–VI kursas – klinikinės studijos ir klinikinė medicinos praktika.

Teorinės medicinos kurso žinias, o nuo jų kaip tik prasideda medicinos studijos, studentai įgyja katedrose, kurios įsikūrę centriniame universiteto pastate, taip pat Mokomajame laboratoriniame korpuse, esančiame šalia universiteto Kauno klinikų. Kauno klinikos vyksta visų svarbiausių klinikinių dalykų studijos. Šioje ligoninėje veikia 34 profilinės klinikos su 39 stacionaro skyriais (apie 1900 stacionarinių lovų): konservatyvios medicinos (kardiologijos, pulmonologijos, gastroenterologijos, nefrologijos, endokrinologijos, onkologijos, hematologijos, neurologijos, odos ir venerinių ligų, reumatologijos, reabilitacijos), operacinės medicinos (chirurgijos, neurochirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos, širdies, krūtinės  ir kraujagyslių, urologijos, veido ir žandikaulių chirurgijos, akių ligų, ausų, nosies ir gerklės ligų, anesteziologijos), motinos ir vaiko sveikatos priežiūros (vaikų ligų klinika, neonatologijos, akušerijos ir ginekologijos, vaikų chirurgijos), patologinės anatomijos, radiologijos, laboratorinės medicinos.

Skubios pagalbos skyriuje visą parą teikiama skubi pagalba, veikia 8 reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriai. Studijos vyksta ir Universiteto ligoninės filialuose – Romainių tuberkuliozės ligoninėje, Onkologijos ligoninėje ir Universiteto ligoninei priklausančiai Šeimos medicinos klinikoje, kur teikiamos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos. Kauno klinikų Konsultacinė poliklinika turi 15 ambulatorinių skyrių, kuriuose per metus apsilanko apie 1 mln. pacientų. Ligoninė aprūpinta modernia šiuolaikine medicinine įranga: kompiuteriniais tomografais, magnetinio rezonanso įrenginiais, pozitronų emisijos tomografu, ultragarsinės diagnostikos skeneriais, linijiniais greitintuvais, kita diagnostine ir terapine aparatūra ir įrenginiais. Teikiamos visos tretinio lygmens ligų diagnostikos ir gydymo paslaugos, įskaitant organų persodinimo ir kitas sudėtingas operacijas. Mažesnės  apimties   klinikinės studijos vykdomos ir Kauno klinikinėje ligoninėje, kurioje taip pat yra šiuolaikinės darbo sąlygos.

Medicinos programos klinikinė praktika atliekama 32 akredituotose neuniversitetinių daugiaprofilinių (skubi pagalba, vidaus, chirurgija, vaikų ligos, akušerija, ginekologija) ligoninių bazėse įvairiose Lietuvos vietose. Yra sudarytos sutartys ir su užsienio ligoninėmis atlikti praktiką.

Medicininės ir veterinarinės genetikos programos tikslas – parengti išsilavinusius, mokslo naujovėms imlius, kūrybingai ir kritiškai mąstančius, turinčius plačią erudiciją, kvalifikuotus genetikos specialistus, turinčius fundamentines žinias ir gebėjimus, reikalingus darbui MVG bei su ja susijusiose srityse, gebančius savarankiškai atlikti genetinius tyrimus šiuolaikiniais analizės metodais laikantis geros laboratorijos praktikos ir bioetikos principų ir vertinti gautus rezultatus.

Medicininės ir veterinarinės biochemijos studijų metu dėmesys skiriamas praktiniams gebėjimams – darbui laboratorijose; mokslinės informacijos rinkimui; mokslinių problemų sprendimui; studijoms apie organizmo ir audinių sandarą; ligų laboratorinei diagnostikai; gautų tyrimo duomenų interpretacijai. Naujausia laboratorine įranga aprūpintose LSMU laboratorijose vykdomi laboratoriniai ir baigiamieji darbai.

Medicinos fakultete studijuoja studentai iš daugelio pasaulio valstybių. Savo patirtį jiems perduoda Europoje ir pasaulyje pripažinti teorinės ir klinikinės medicinos specialistai.

Fakulteto struktūra

4
institutai
5
katedros
33
klinikos


Fakulteto istorija

Medicinos fakulteto ištakos siekia 1920 m., kai Lietuvos aukštuosiuose kursuose buvo įkurtas Medicinos skyrius. 1922 m. vasario 16 d. atidaryto Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto pirmuoju dekanu patvirtintas dr. P. Avižonis. Steigiamojo Seimo priimtame universiteto statute buvo numatyti ir Medicinos fakultete pradėjo veiklą Medicinos, Farmacijos, Odontologijos, Veterinarijos skyriai.

1930 m. universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. 1933 m. atidaryti naujieji Medicinos fakulteto rūmai. Medicinos fakultetui ir Lietuvos medicinai ypatingai nusipelnė dekanas prof. V. Lašas. 1924–1946 m. Medicinos fakulteto dekano prof. V. Lašo iniciatyva 1937 m. pradėtos statyti Vytauto Didžiojo universiteto klinikos. Pirmuosius ligonius Klinikos priėmė 1940 m. Tuomet ligoninė turėjo 663 lovas – buvo vienos moderniausių Europoje.

1950 m. Kauno valstybinis universitetas buvo reorganizuotas į Kauno medicinos ir Kauno politechnikos institutus. Įkurti du fakultetai: Gydomasis ir Farmacijos–Stomatologijos. Gydomajame fakultete įvestos šešerių metų studijos. Vėliau gydomasis fakultetas buvo pertvarkytas į Teorinės medicinos fakultetą ir Klinikinės medicinos fakultetą. 1989 m. po Kauno medicinos instituto reorganizacijos šie fakultetai tapo Kauno medicinos akademijos padaliniais.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę prasidėjo naujas reformų ir reorganizacijos procesas, siekiant specialistų rengimo, mokslo ir gydymo praktikos vienovės. Vietoje katedrų įkurtos profilinės, kuriose derinamas pedagoginis, mokslinis ir praktinis darbas. 1993 m. Teorinės medicinos ir Klinikinės medicinos fakultetai buvo sujungti į Medicinos fakultetą. Po dar vienos aukštosios mokyklos reorganizacijos 1998 m. fakultetas tapo Kauno medicinos universiteto Medicinos fakultetu, o nuo 2010 m. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakultetu.

Pasaulyje žinomi ir puikiai vertinami tiek ikikarinės Nepriklausomos Lietuvos (P. Avižonio, V. Lašo, V. Kuzmos), tiek pokarinio laikotarpio (Z. Januškevičiaus, T. Ivanausko, J. Kupčinsko), tiek atkurtos Nepriklausomos Lietuvos (A. Praškevičiaus, R. Žaliūno, V. Jašinsko, R. Benečio, J. Pundziaus) profesorių darbai. Fakulteto mokslininkai aktyviai bendradarbiauja su kolegomis iš užsienio šalių universitetų, yra tarptautinių mokslinių draugijų ir asociacijų valdybų ar tarybų nariai. Nemažai įžymių užsienio medicinos mokslininkų apsilanko medicinos fakultete, kur skaito paskaitas studentams ir gydytojams įvairiose konferencijose.

2005 m. Medicinos fakultete pradėtas vykdyti projektas „Probleminio mokymo sistemos įdiegimas Kauno medicinos universitete“, kurį rėmė Europos Socialinis fondas, Ženevos universiteto probleminio mokymosi ekspertai. Studijos pagal probleminio mokymosi modelį pradėtos 2006/2007m.m. Projektas leido išplėtoti buvusią medicinos programos studijų ir mokslo sistemą, užtikrinti aukštesnį profesinį būsimų medicinos specialistų pasirengimą praktiniam darbui, patobulinti Universiteto dėstytojų kvalifikaciją ir išplėsti jų pedagoginius gebėjimus.

FAKULTETO GYVENIMAS

Fakulteto aplinka