„Kultūra suvalgo inovacijas pusryčiams“ – Kaune sveikatos inovacijų ekosistemos lyderiai diskutavo, kodėl proveržį lemia ne technologijos, o žmonės

„Inovacijos žlunga ne dėl technologijų ar finansų stygiaus – jos žlunga dėl kultūros“. Toks sakinys, nuskambėjęs Kaune vykusiuose suinteresuotų šalių rytiniuose pokalbiuose EIT Health „Morning Health Talks“, kuriuos organizavo LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centras, KTU „Startup Space“ bei LSMU ligoninės Kauno klinikos ir VDU verslumo kompetencijų ugdymo centras MINDED.

Kauno paveikslų galerijoje įvykęs renginys subūrė Lietuvos ir Europos sveikatos inovacijų ekosistemos dalyvius – nuo viešojo sektoriaus iki investuojų, nuo technologų iki švietimo lyderių, startuolių kūrėjų. Diskusijų ašis – ne finansų ar technologijų galia, bet jų ribos, kai trūksta kultūrinio pagrindo, atvirumo nesėkmei ir gilaus žmogiško „kodėl“.

Renginio tema – provokuojanti ir taikli: „Culture Eats Innovation for Breakfast: Why Mindset Shifts Matter More Than Tech“ (liet. „Kultūra valgo inovacijas pusryčiams: kodėl mąstysenos pokyčiai yra svarbesni nei technologijos“). Ir, kaip paaiškėjo, tai ne retorika, o labai konkreti problema, stabdanti pažangą net ten, kur turime protus, duomenis ir idėjas.

Kultūra – inovacijų sėkmės pagrindas

Pirmasis renginio pranešėjas, skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto ekspertas Gediminas Buivydas, pabrėžė, kad inovacijos be kultūros – neveiksmingos. Pasak jo, net 90 proc. skaitmeninių transformacijų iššūkių kyla ne dėl technologinių, o dėl žmogiškųjų veiksnių: „Inovacijos žlunga ne dėl technologijų – jos žlunga dėl kultūros. Jei neturime aiškaus atsakymo, kodėl norime keistis – jokia inovacija nesuveiks“.

Savo pranešime Gediminas nagrinėjo, kaip ugdyti organizacijos gebėjimą inovuoti: nuo skaitmeninės brandos įsivertinimo iki eksperimentinių projektų kūrimo. Anot pranešėjo, daugelis organizacijų skuba prie klausimo „ką darysime?“, užuot pradėjusios nuo esminio „kodėl tai svarbu?“ – tik prasmingas pokytis gali tapti priimtinas darbuotojams. Esminis pokyčių katalizatorius, jo teigimu, yra sąmoninga lyderystė, kuri suteikia erdvę klysti, mokytis ir judėti pirmyn. „Kai lyderystė nežino atsakymo į „kodėl“, kultūra suvalgo visas strategijas net prieš pusryčius,“ – ironizavo jis. Todėl inovacijos reikalauja ne tik technologijų, bet ir vidinės drąsos – „Reikia ne laukti pusmečio – reikia pradėti testuoti jau rytoj.“

Lietuvoje talentingų žmonių yra, kultūros dar trūksta

Sveikatos apsaugos ministerijos viceministras Daniel Naumovas savo pranešime akcentavo, kad net ir mažos iniciatyvos gali tapti didelių pokyčių pradžia. Jo teigimu, Lietuva, neturėdama gamtinių išteklių, turi remtis tuo, ką turi geriausio – talentingais žmonėmis ir jų žiniomis. „Žmonės, esantys šioje salėje, gali būti inovacijų sėkla ateičiai“ – sakė jis. Visgi, kad inovacijos taptų realybe, būtina stiprinti sveikatos inovacijų ekosistemą, kurioje dalyvautų pacientai, mokslininkai, gydymo įstaigos, startuoliai, valdžios atstovai ir investuotojai.

Pranešimo metu viceministras atvirai įvardijo dalį iššūkių, trukdančių proveržiui. Anot jo, Lietuva turi stiprius mokslininkus, ambicingą biotechnologijų viziją ir modernias ligonines, tačiau spartesnei pažangai dažnai kelią užkerta perteklinė biurokratija, komunikacijos trūkumai tarp institucijų bei nepakankamai aiškūs bendradarbiavimo mechanizmai. D. Naumovas, pabrėžė, kad reikia ieškoti subalansuoto ir skaidraus požiūrio, kuris skatintų bendradarbiavimą, o ne jį stabdytų.

Itin svarbi viceministro žinutė buvo apie sveikatos duomenų vertę. Jo teigimu, jei duomenys nėra naudojami pacientų gerovei – tai ne tik neefektyvu, bet ir kelia etinių klausimų. Taip pat, akcentuota būtinybė keisti požiūrį į viešąjį finansavimą – nuo pasyvių išlaidų prie aktyvios investavimo logikos. „Net jei kalbame apie valstybės pinigus, jie turėtų būti skiriami ten, kur kuriama vertė“, – sakė jis. D. Naumovas pabrėžė, kad proveržiui būtinas ir švietimas – technologijos vystosi greičiau nei sveikatos sektoriaus darbuotojai spėja jas perprasti, todėl būtina sistemingai investuoti į kompetencijų stiprinimą.

Viceministras pasidžiaugė, kad pirmą kartą šalies istorijoje Sveikatos apsaugos ministerija yra įtraukusi inovacijas į savo programą kaip atskirą strateginį prioritetą. Tai aiškus ženklas, kad Lietuva siekia kurti pažangią, žiniomis ir duomenimis grįstą sveikatos sistemą, kurioje inovacijos pasiektų pacientą greičiau ir efektyviau.

Technologijos, gimstančios iš empatijos

Ne mažiau įkvepiantis buvo Mike Hazlewood, technologijų kūrėjas ir startuolio „SensePilot“ bendraįkūrėjas, kurio pristatymas tapo gyvu pavyzdžiu, kaip proveržis gimsta ne iš technologijų, o iš vertybių ir empatijos.

„Inovacijos neturi prasidėti nuo „ką mes galime sukurti?“, jos turi prasidėti nuo „kam to reikia?“ – būtent taip prasidėjo „SensePilot“ istorija,“ – kalbėjo M. Hazlewood, pristatydamas sprendimą, leidžiantį žmonėms su sunkia negalia naudotis kompiuteriu tik veido raumenų judesiais.

Jo žodžiais, ši inovacija atsirado ne iš rinkos poreikio, bet iš kultūrinio suvokimo, kad technologijos turi būti prieinamos visiems – ypač tiems, kurie dažniausiai paliekami nuošalyje: „„SensePilot“ prasidėjo kaip eksperimentas hakatone – vietoje, kur saugu klysti ir mokytis. Ir mes nusprendėme tęsti, nes matėme realią žmogaus gyvenimą keičiančią vertę.“

Be to, jis pabrėžė, kad technologijos sprendimas buvo sąmoningai kuriamas taip, kad atitiktų asmens duomenų apsaugos ir orumo principus: „Visa mūsų sistema veikia lokaliai, neprisijungus prie interneto – tai ir greičiau, ir saugiau. Technologijos gali būti jautrios – jei taip nusprendžiame.“

M. Hazlewood pristatymas organiškai pratęsė pagrindinę renginio žinutę: kad tik kultūra, kuri vertina įtrauktį ir supranta tikrąją inovacijų prasmę, gali generuoti sprendimus, kurie keičia gyvenimus.

Portugalijos patirtis: bendruomenė svarbiau už finansavimą

Renginyje nuotoliniu būdu dalyvavęs Jorge Pimenta, Portugalijos Instituto Pedro Nunes (IPN) inovacijų direktorius, pasidalijo vertinga patirtimi kaip kurti tvarią ir gyvybingą inovacijų kultūrą net mažesniuose miestuose. Jo vadovaujamas centras  IPN – įsikūręs vos 150 tūkst. gyventojų turinčiame Koimbra mieste – per tris dešimtmečius sugebėjo paversti šį miestą vienu iš Portugalijos sveikatos technologijų inovacijų centru.

Anot J. Pimenta, esminė sąlyga tokiai sėkmei – ilgalaikis bendradarbiavimas tarp universitetų, startuolių, viešojo sektoriaus ir sveikatos priežiūros įstaigų: „Galite turėti pažangiausią dirbtinio intelekto sprendimą, bet jei sveikatos sistema jo nenori ar nesupranta – tai tik PowerPoint skaidrės“. Todėl IPN veikla orientuota į taikomuosius tyrimus, technologijų perkėlimą bei tiesioginį dialogą su galutiniais naudotojais.

J. Pimenta pabrėžė ir bendruomenės svarbą. Pasak jo, bendradarbiavimas – tai dvipusė gatvė: jei nori gauti, turi ir duoti. Tik tuomet kuriasi pasitikėjimas ir veikianti bendruomenė. Todėl IPN nuolat organizuoja hakatonus, idėjų dirbtuves, praktikas studentams bei mentorystės programas – visa tai padeda atpažinti ir ugdyti inovatorius ankstyvoje stadijoje.

Lietuvai ši patirtis gali būti itin naudinga. Ji rodo, kad net mažas miestas gali tapti inovacijų centru, jei veikia aiški ilgalaikė strategija, stiprūs tarpsektoriniai ryšiai ir kuriama bendradarbiavimo kultūra grįsta ekosistema.

Lietuva turi viską, ko reikia – išskyrus bendrą viziją ir struktūruotą bendradarbiavimą

Antroje renginio dalyje svečiai klausėsi trijų skirtingų sričių ekspertų diskusijos – kaip Lietuvoje sukurti tvarią ir bendradarbiavimu grįstą sveikatos inovacijų ekosistemą. Renginio moderatorius Edvinas Grauželis akcentavo: „Klausimas paprastas – ką galime padaryti, kad po metų Lietuvoje turėtume ryškesnę inovacijų kryptį sveikatos sektoriuje?“

LSMU ligoninės Kauno klinikų Inovacijų vertinimo ir diegimo tarnybos vadovas Antanas Montvila atkreipė dėmesį į tai, kad sveikatos sektoriaus vaidmuo inovacijų kūrime turi būti aiškiai apibrėžtas. Pasak jo, gydymo įstaigos nėra startuolių akseleratoriai: „Mūsų tiesioginis darbas – teikti paslaugas. Mūsų tikslas – kad geriausios, patikrintos technologijos, kuo greičiau pasiektų žmones.“ Jis, taip pat, pabrėžė, kad Lietuvoje vis dar trūksta brandžios inovacijų ekosistemos: „Esame gana jauna bendruomenė, ypač, sveikatos inovacijų srityje, ir vis dar šiek tiek susiskaldžiusi.“

Paulius Vilemas, „Energenas Group“ įkūrėjas ir generalinis direktorius, LitBAN steigėjas, įmonės “Sofigama” investicijų direktorius, diskusijoje pabrėžė sisteminį požiūrį ir tarptautinių pavyzdžių reikšmę. Jis teigė, kad Lietuvoje dažnai painiojamas inovacijos supratimas: „Gydymo įstaigų tikslas nėra inovacijų kurimas. Jų tikslas – gydyti patvirtintais metodais.“ Pasak jo, efektyvios inovacijos atsiranda tik tada, kai egzistuoja aiški struktūra tarp mokslo institucijų, gydymo įstaigų ir verslo: „JAV ir Izraelis rodo pavyzdį – ten inovacijos kyla iš universitetų, bet ligoninės padeda jas testuoti, validuoti, naudoti duomenis“.

Jis taip pat pastebėjo, kad sveikatos sektorius netrukus gali patirti esminį lūžį: „Gyvename toje ribą peržengiančioje eroje – medicina, kokią pažinojome iki šiol, jau išnaudojo savo istoriją. Ateina naujoji medicina, pagrįsta duomenimis ir prevencija“. Paulius pabrėžė, kad Lietuvos, kaip mažos valstybės, pranašumas – galimybė greitai išbandyti ir diegti naujus modelius: „Jeigu suskubsime, galime eksportuoti visą inovatyvios sveikatos sistemos modelį inertinėms didelėms šalims, tokioms kaip Vokietija ar Prancūzija“.

VDU Verslumo kompetencijų ugdymo centro MINDED vadovas Osvaldas Stripeikis kalbėjo apie gilesnę – kultūrinę ir vertybinę – inovacijų pusę. Jis priminė, kad tikras proveržis gimsta ten, kur susilieja žinios, jausmai ir praktika: „Trys dalykai gimdo inovaciją – širdis, protas ir rankos. Jei pradedame tik nuo idėjų, neturėdami prasmės – tampa labai sausa. O prasmingumas – tai žmogiškas dalykas, kurio dirbtinis intelektas niekada nesukurs.“ Jo teigimu, vien techninių sprendimų nepakanka – reikia sisteminio mąstymo, kuris gimsta tik per patirtį: „Inovacija – tai naujas sprendimas egzistuojančiai problemai. Kad ją rastum, reikia pačiam būti tame sektoriuje, pažinti jo skausmus.“

Diskusijos pabaigoje moderatoriaus visi dalyviai buvo paprašyti atsakyti, ką per artimiausius tris mėnesius padarys, kad inovacijų kryptis Lietuvoje taptų aiškesnė. A. Montvila įvardijo labai konkretų žingsnį: „Tęsime darbą su atviro sveikatos duomenų standarto OpenEHR įgyvendinimu. Jau pradėjome pilotuoti tai savo ligoninėje – ir tai bus pamatas, ant kurio galėsime statyti kitas inovacijas.“ P. Vilemas akcentavo, kad svarbiausia – parodyti paklausą: „Jei žmonės pradės reikalauti inovatyvaus gydymo, sistema turės reaguoti.“ O. Stripeikis savo ruožtu iškėlė klausimą, kas galėtų tapti „klijuojančiuoju ekosistemą elementu“: „Turime inovatorių, turime kompetencijų – bet trūksta to, kas sujungtų visus į vieną viziją. Gal tai gali būti universitetas? Gal verslas? Tai – klausimas, į kurį dar ieškome atsakymo.“

Pilną EIT Health Morning Health Talks „Culture Eats Innovation for Breakfast: Why Mindset Shifts Matter More Than Tech“ įrašą galima pamatyti ČIA.

Apie „EIT Health Morning Health Talks“ 

EIT Health Morning Health Talks – tai renginių serija, inicijuota EIT Health, siekiant skatinti sveikatos priežiūros inovacijas ir stiprinti bendradarbiavimą tarp įvairių sektorių atstovų. Šie renginiai vyksta tuose Europos regionuose, kuriuose dar trūksta inovacijų ir, kurie yra įtraukti į EIT Regioninės inovacijų schemos programą. Pagrindiniai „Morning Health Talks“ tikslai: inovacijų skatinimas regionuose, tinklaveikos kūrimas ir gerosios praktikos sklaida.

Apie „EIT Health“ 

„EIT Health“ yra pirmaujantis Europos sveikatos inovatorių tinklas, vienijantis apie 120 partnerių, ir yra remiamas Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT). Dirbdami tarpvalstybiniu mastu, siekiame padėti europiečiams gyventi ilgiau ir sveikiau. Atsakydami į lėtinių ligų augimą ir ieškodami naujų technologinių sprendimų, „EIT Health“ jungia inovatorius, ekspertus ir investuotojus, kad inovacijos greičiau pasiektų rinką. Šiandien „EIT Health“ jau padėjo daugiau nei 2500 startuolių ir augančių įmonių, padėjo pritraukti 1,9 mlrd. EUR investicijų, į rinką atvedė 113 sveikatos sprendimų ir apmokė 49 000 studentų bei specialistų. Daugiau informacijos: www.eithealth.eu 

Lietuvoje EIT Health veiklas koordinuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) su partneriu Kauno technologijos universitetu (KTU) drauge su nuo 2018 metų, kai buvo įsteigtas EIT Health Lietuvos centras. EIT Health padeda kurti bendruomenę, kurioje pacientai, inovatoriai ir ekspertai veikia išvien – kad sveikatos priežiūra taptų prieinamesnė, efektyvesnė ir labiau orientuota į žmogų.

Apie „EIT Health InnoStars“ 

„InnoStars“ yra vienas iš aštuonių „EIT Health“ geografinių klasterių. Jis apima Lenkiją, Vengriją, Italiją, Portugaliją, taip pat Baltijos šalis, Kroatiją, Slovakiją, Čekiją, Slovėniją, Graikiją ir Rumuniją – tai šalys, kurias Europos inovacijų švieslentė (EIS) įvardija kaip „vidutinio lygio inovatorius“. „InnoStars“ skatina sveikatos priežiūros, sveiko gyvenimo ir aktyvaus senėjimo inovacijas bei padeda mažinti atotrūkį tarp stipriųjų ir besivystančių regionų.