Tarptautiniame EBRAINS simpoziume LSMU aptarta smegenų medicinos ateitis ir pažangios technologijos

Spalio 19–20 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) vyko EBRAINS simpoziumas „The Future of Brain Medicine: AI, Digital Brain Twins and Neurotechnology“ ir 11-oji tarptautinė EBRAINS Baltijos ir Šiaurės šalių neuromokslų ir dirbtinio intelekto mokykla. Renginys, kurį organizavo EBRAINS nacionaliniai centrai EBRAINS Lietuva, EBRAINS Šveicarija ir EBRAINS Prancūzija, subūrė Lietuvos ir užsienio mokslininkus, gydytojus bei neurotechnologijų ekspertus aptarti, kaip dirbtinis intelektas, skaitmeniniai smegenų dvyniai ir neurotechnologijos gali prisidėti prie neurologinių, neurochirurginių, psichiatrinių ligų diagnostikos, gydymo ir individualizuotos medicinos plėtros.

Neuromokslų plėtra LSMU ir dirbtinio intelekto galimybės

Simpoziumo dalyvius pasveikino LSMU Medicinos akademijos kanclerė ir LSMU Neurologijos klinikos vadovė prof. Daiva Rastenytė.

„Mūsų universitetui dalyvavimas EBRAINS veikloje suteikia svarbią galimybę sujungti turimą klinikinę patirtį, pacientų duomenis ir mokslinių tyrimų potencialą su pažangiomis neuromokslų technologijomis bei mokslu grįstomis platformomis. Mūsų bendras siekis – suvienyti neuromokslus, dirbtinį intelektą ir klinikinę mediciną, kad galėtume plėtoti smegenų tyrimus ir gerinti pacientų priežiūrą“, – sakė prof. D. Rastenytė.

Profesorė taip pat pristatė LSMU Neurologijos klinikos mokslinę veiklą ir tarptautinius projektus. Universitete vykdomi insulto, neuroreabilitacijos ir kitų neurologinių sutrikimų tyrimai, kuriuose derinamos klinikinės medicinos žinios ir biomedicininės inžinerijos galimybės.

Dalyvius pasveikino ir LSMU Neuromokslų instituto direktorius ir LSMU Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas. Jis priminė, kad neuromokslų ištakos Universitete siekia 1957 m., kai veiklą pradėjo Neurofiziologijos laboratorija, o naujas raidos etapas prasidėjo 2010 m., įsteigus Neuromokslų institutą. Profesorius pasidalijo ir vienu svarbiausių Neuromokslų instituto veiklos pradžios iššūkių.

„Pirmasis mūsų iššūkis buvo plėtoti transliacinius neuromokslus – priartinti fundamentaliuosius tyrimus prie klinikinės praktikos ir pasitelkti klinikinės medicinos įžvalgas fundamentaliųjų tyrimų kryptims formuoti. Kartu siekėme ugdyti naują mokslininkų ir tyrėjų kartą“, – pasakojo profesorius.

Profesorius didelį dėmesį skyrė dirbtinio intelekto galimybėms. Šiuolaikinėje medicinoje kaupiami vis didesni klinikinių ir mokslinių duomenų kiekiai, todėl dirbtinio intelekto technologijos gali padėti juos greičiau analizuoti ir panaudoti klinikiniuose tyrimuose. Kalbėdamas apie ateities planus, profesorius pabrėžė ir individualizuotos reabilitacijos plėtrą.

„Mano svajonė – plėtoti individualizuotą reabilitaciją, pasitelkiant išskirtinius mūsų universiteto pasiekimus dirbtinio intelekto srityje. Tikiuosi, kad bendradarbiaudami su tarptautiniais partneriais galėsime kurti dirbtiniu intelektu grįstus individualizuotos reabilitacijos sprendimus“, – mintimis dalijosi prof. A. Tamašauskas.

LSMU Neuromokslų institutas glaudžiai bendradarbiauja su LSMU Neurochirurgijos klinika: kaupiamas smegenų navikų biobankas, kraujo mėginiai, renkama klinikinė informacija, vykdomi bendri moksliniai tyrimai neuroonkologijos srityje, taip pat Parkinsono ligos, epilepsijos gydymo algoritmams panaudojant virtualių smegenų modelius, ruošiami doktorantai, dalyvaujama tarptautiniuose projektuose, organizuojami bendri moksliniai renginiai.

Neuromokslų instituto direktorius taip pat džiaugėsi, kad 2025 m. LSMU tapo visateisiu EBRAINS nariu. Anot jo, narystė suteikia galimybę mokytis iš kitų Europos mokslo institucijų, dalytis patirtimi ir plėtoti bendrus mokslinių tyrimų projektus.

Skaitmeniniai smegenų dvyniai – naujas etapas medicinoje

EBRAINS mokslinis vadovas prof. Viktor Jirsa (Sistemų neuromokslų instituto direktorius, Aix-Marselio universitetas, Prancūzija) ir renginio organizacinio komiteto pirmininkas simpoziumui atsiųstame sveikinimo laiške atkreipė dėmesį į skaitmeninių smegenų dvynių pažangą ir atsakingo jų taikymo medicinoje svarbą.

„Skaitmeniniai smegenų dvyniai nebėra vien teorinė galimybė – jie jau pradedami taikyti klinikinėje praktikoje neurologijos, neurochirurgijos ir psichiatrijos srityse. Todėl šiandien svarbiausias klausimas jau nebe tai, ar šios technologijos bus taikomos, o kaip užtikrinti, kad jos būtų diegiamos atsakingai, laikantis mokslinio tikslumo, klinikinio patikimumo ir aiškių etikos principų“, – teigė prof. V. Jirsa.

Profesorius taip pat akcentavo jaunųjų mokslininkų ugdymo bei tarptautinio bendradarbiavimo reikšmę. Jo teigimu, EBRAINS Lietuva, vadovaujama prof. Aušros Saudargienės (LSMU Neuromokslų institutas, LSMU VSF Sveikatos psichologijos katedra), tapo svarbia jungtimi tarp Baltijos ir Šiaurės šalių mokslo bendruomenės bei Europos neuromokslų tyrimų infrastruktūros.

Tarptautinis bendradarbiavimas – naujoms mokslo galimybėms

Viena iš renginio organizatorių, prof. Aušra Saudargienė, atidarydama simpoziumą džiaugėsi Lietuvos, Prancūzijos ir Šveicarijos mokslininkų bendradarbiavimu EBRAINS bei galimybėmis kartu plėtoti neuromokslų ir dirbtinio intelekto tyrimus.

Prancūzijos EBRAINS atstovas dr. Damien Depannemaecker (Sistemų neuromokslų institutas, Aix-Marselio universitetas, Prancūzija) nagrinėjo skaitmeninių smegenų dvynių taikymą klinikiniuose neuromoksluose. Jis pristatė EBRAINS „The Virtual Brain“ metodika kuriamus modelius ir jų galimybes prisidėti prie epilepsijos, Alzheimerio ligos, išsėtinės sklerozės, Parkinsono ligos ir kitų smegenų sitrikimų gydymo individualizavimo.

Dr. D. Depannemaecker pabrėžė, kad skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimas padeda geriau suprasti neurologines ligas ir ieškoti naujų jų gydymo galimybių pasitelkiant pažangias technologijas bei dirbtinį intelektą.

„Dalyvaudamas tarptautiniame EBRAINS tinkle turėjau galimybę užmegzti ryšius su Lietuvos mokslininkais ir aptarti galimus būsimus bendrus tyrimus su kitomis Europos mokslininkų grupėmis“, – teigė jis.

Prof. Philippe Bijlenga, gydytojas neurochirurgas, atliekantis sudėtingiausias operacijas (Neurochirurgijos klinika, Ženevos universitetinė ligoninė; Medicinos fakulteto Klinikinių neuromokslų centras, Ženevos universitetas, EBRAINS Šveicarija) pristatė federuoto insulto skaitmeninio dvynio koncepciją, apimančią ir smegenų bei širdies sąveikos modelius. Profesorius pabrėžė, kad svarbu tikrinti dirbtinio intelekto modelių patikimumą ir užtikrinti atsakingą pacientų duomenų naudojimą.

„Svarbiausia išvada, kurią išsinešu iš šio renginio, – dirbtinio intelekto pažanga neuromokslų srityje labai priklauso nuo glaudaus klinikinės praktikos, duomenų mokslo ir patikimos sveikatos duomenų infrastruktūros bendradarbiavimo“, – sakė prof. P. Bijlenga.

Prof. Oliver Y. Chén (Lozanos universitetinė ligoninė; Biologijos ir medicinos fakultetas, Lozanos universitetas, EBRAINS Šveicarija) kalbėjo apie smegenų ligų prognozavimo galimybes pasitelkiant išmaniuosius telefonus. Profesorius akcentavo, kad neuromokslus ir dirbtinį intelektą jau seniai sieja glaudus ir abiem sritims naudingas ryšys.

„Smegenų veiklos tyrimai įkvėpė dirbtinio intelekto kūrimą, o dirbtinis intelektas savo ruožtu suteikė naujų galimybių tyrinėti smegenis. Vis dėlto, nepaisant pasiektos pažangos, reikia pripažinti, kad nei smegenų veikimas, nei dirbtinis intelektas dar nėra iki galo suprasti. Todėl ypač džiugu, kad Lietuvoje kaip tik dabar imamasi iniciatyvos suartinti šias dvi mokslo sritis“, – džiaugėsi prof. O. Y. Chén.

Dr. Birgit Schaffhauser (Klinikinių neuromokslų departamentas, Lozanos universitetinė ligoninė, EBRAINS Šveicarijos nacionalinio centro koordinatorė) aptarė saugaus medicininių duomenų apdorojimo ir dirbtinio intelekto kūrimo galimybes patikimose mokslinių tyrimų aplinkose. Ji teigiamai vertino Lietuvos mokslininkų įsitraukimą į tarptautinį EBRAINS tinklą ir atsiveriančias bendradarbiavimo galimybes.

„Kaip EBRAINS Šveicarijos nacionalinio centro atstovę, mane ypač sužavėjo aukštas Lietuvos mokslo institucijų ir tyrėjų lygis. Lietuvos narystė EBRAINS jau praturtino mūsų bendruomenę, o šis simpoziumas suteikė puikią galimybę pristatyti Lietuvos mokslininkų stiprybes kolegoms iš visos Europos“, – sakė dr. B. Schaffhauser.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Simpoziumo programą tęsė Lietuvos mokslininkai. Doc. dr. Andrius Radžiūnas (LSMU Neurochirurgijos klinika, EBRAINS Lietuva) pristatė funkcinės neuromoduliacijos taikymą neurochirurgijoje ir neurologijoje, aptarė nervų sistemos veiklos moduliavimo galimybes gydant neurologinius ir psichiatrinius sutrikimus. Prof. Kęstutis Petrikonis (LSMU Neurologijos klinika, EBRAINS Lietuva) kalbėjo apie skausmo valdymą, miego sutrikimus ir neuroreabilitaciją bei naujais neurotechnologijų metodais grįstą pagalbą.

Prof. Eugenijus Kaniušas (Vienos technikos universitetas, Austrija) pristatė individualizuotos ausies klajoklio nervo stimuliacijos galimybes ir jos poveikio prognozavimo principus. Prof. Vaidotas Marozas (Kauno technologijos universitetas, EBRAINS Lietuva) aptarė dėvimųjų prietaisų galimybes stebėti smegenų ir širdies veiklą bei jų potencialą sveikatos būklei vertinti ir ilgalaikei stebėsenai.

Doc. dr. Ramunė Dirvanskienė (Vilniaus universitetas) aptarė dalyvavimo Lietuvos dainų šventėje vienijantį poveikį ir sąsajas su fiziologiniais rodikliais bei emocine gerove. Dr. Edgaras Misiulis (Kauno technologijos universitetas) pristatė aneurizminio subarachnoidinio kraujavimo rizikos vertinimo metodiką, paremtą individualizuotais smegenų modeliais.

Dr. Šarūnas Tamašauskas (LSMU Neurochirurgijos klinika; LSMU Neuromokslų institutas, EBRAINS Lietuva) nagrinėjo dirbtinio intelekto taikymo galimybes prognozuojant meningiomų atsaką į gama peilio metodu atliekamą radiochirurginį gydymą. Dr. Greta Kasputytė (LSMU Anesteziologijos klinika, LSMU Kauno klinikų Širdies centras, EBRAINS Lietuva) kalbėjo apie smegenų kraujotakos autoreguliacijos sutrikimus širdies vainikinių arterijų šuntavimo operacijos metu, o dr. Jewel Sengupta (Kauno technologijos universitetas, EBRAINS Lietuva) – apie automatizuotus subarachnoidinio kraujavimo nustatymo, sunkumo vertinimo ir ankstyvosios rizikos prognozavimo metodus.

Dirbtinio intelekto etika ir praktiniai mokymai

Simpoziume taip pat aptarti atsakingo dirbtinio intelekto taikymo ir neurotechnologijų etikos klausimai. Prof. Inga Ulnicane (Kembridžo universitetas, Jungtinė Karalystė) pristatė atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų principus neurotechnologijų srityje. Prof. Claus Beisbart (Berno universitetas, EBRAINS Šveicarija) aptarė dirbtinio intelekto etinius principus neurologiniuose tyrimuose ir klinikinėje praktikoje.

Praktinių mokymų metu prof. Oliver Y. Chén pristatė dirbtinio intelekto pamatinių modelių veikimo principus. Dr. Marianna Angiolelli ir Gabriele Casagrande (Sistemų neuromokslų institutas, Aix-Marselio universitetas, EBRAINS Prancūzija) supažindino su EBRAINS „The Virtual Brain“ metodika paremta virtualaus smegenų dvynio koncepcija ir jos taikymo galimybėmis.

EBRAINS mokslininkų vizitas LSMU Širdies centre

Simpoziumo svečiai prof. Philippe Bijlenga, prof. Oliver Chen, dr. Birgit Schaffhauser (EBRAINS Šveicarija) ir dr. Damien Depannemaecker, dr. Marianna Angiolelli, Gabriele Casagrande (EBRAINS Prancūzija) taip pat apsilankė LSMU Kauno klinikų Širdies centro Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Skyriaus vadovas doc. Tadas Lenkutis ir gydytoja anestiozolgė doc. Milda Švagždienė svečiams pristatė skyriuje vykdomus smegenų kraujotakos autoreguliacijos tyrimus dirbtinės kraujo apytakos metu ir jų reikšmę pacientų saugumui atliekant širdies operacijas. Vizito metu aptartos tolesnio mokslinio bendradarbiavimo galimybės, ypač smegenų ir širdies sąveikos tyrimų ir skaitmeninių dvynių modelių kūrimo srityje.

Tarptautinis EBRAINS simpoziumas suteikė galimybę stiprinti LSMU ryšius su Europos neuromokslų bendruomene ir EBRAINS nacionaliniais centrais Šveicarijoje ir Prancūzijoje, dalytis mokslinėmis žiniomis ir aptarti tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas, siekiant pažangius mokslinius tyrimus vis plačiau pritaikyti pacientų sveikatos priežiūroje.

Renginį organizavo nacionalinis centras EBRAINS Lietuva, vienijantis LSMU, LSMU ligoninę Kauno klinikas, Vytauto Didžiojo universitetą ir Kauno technologijos universitetą, kartu su EBRAINS Šveicarijos ir EBRAINS Prancūzijos nacionaliniais centrais, Lietuvos neurologų draugija bei Lietuvos mokslo taryba.

Renginį rėmė Lietuvos mokslo taryba pagal programą „Tyrimų rezultatų sklaida organizuojant renginius“ (sutartis Nr. S-MOR-26-35) ir Lietuvos–Prancūzijos programą „Žiliberas“ (sutartis Nr. 2024-PRO-00148), taip pat „Teltonika Telemedic“.

Galerija

Žiūrėti visas nuotraukas

Žiūrėti visas nuotraukas

Žiūrėti visas nuotraukas

Žiūrėti visas nuotraukas