Naujausi projektai
- „Inovatyvus pažangios terapijos konstruktas sąnarinės kremzlės regeneracijai (ICAR)“
- „Imunosupresinės terapijos individualizavimas farmakokinetinio modeliavimo ir prognostinių rodiklių pagalba pacientams po organų transplantacijos“
Projekto vadovas: prof. A. Ūsas
Projektas vykdomas: 2017.12.20 – 2021.12.19
Bendra projekto vertė: 686.786,20 Eur
Kategorija: 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. Priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718. Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veikla .Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.
Projekto partneriai: Kauno technologijos universitetas
Trumpas projekto aprašymas:
Projekto metu siekiama sukurti inovatyvų pažangios terapijos produktą skirtą sąnarinės kremzlės regeneracijai. Bus kuriamas 3D polimerinis konstruktas su augimo faktoriais ir somatinėmis kamieninėmis ląstelėmis, atliekamas konstrukto fizinių ir biologinių savybių charakterizavimas ir optimizavimas in vitro. Konstruktas bus implantuojamas į dirbtinai sukeltas eksperimentinių gyvūnų sąnario pažeidimo vietas, bus vertinamas sukurto produkto terapinis efektyvumas ir gebėjimas formuoti kremzlės audinį ikiklinikiniame kremzlės pažeidimo modelyje.
Projekto vadovas: prof. E. Stankevičius
Projektas vykdomas: 2017-10-01 – 2020-09-30
Bendra projekto vertė: 100000,00 Eur
Kategorija: Mokslininkų grupių projektai
Trumpas projekto aprašymas:
Modernios šiuolaikinės farmakoterapijos esmė yra individualus vaisto bei jo dozės parinkimas atsižvelgiant į: 1) paciento asmenines savybes, tai yra į paciento genetinį kodą, kuris nulemia jautrumą vaistams ir jų metobolizmą; 2) ligos sunkumą; 3) organų funkcijų nepakankamumą bei 4) gretutines ligas ir rizikos veiksnius.
Individualios tikslinės vaisto dozės parinkimas leidžia pasiekti geresnių gydymo rezultatų, tai yra didesnio efektyvumo ir išvengti nepageidaujamų reakcijų, kurių gydymas kartais gali būti sudėtingesnis už pagrindinės ligos gydymą. Tikslinės individualios dozės parinkimas yra labai svarbus tais atvejais, kada skiriami siaurą terapinę platumą turintys vaistai (tame tarpe imunosupresantai) arba kada skiriama daug preparatų ir yra sunku prognozuoti vaistų sąveiką, kuri gali nulemti mažas ne veiksmingas arba atvirkščiai toksines vaisto koncentracijas plazmoje ir būti nesėkmingo gydymo priežastimi.
Lietuvoje beveik pusei inkstų recipientų (47,2 %) vėlyvajame potransplantaciniame periode pasireiškia imunosupresinio gydymo sąlygotos komplikacijos, o vaistų sukelta nefropatija yra pagrindinė transplantato nepakankamumo priežastis ilgalaikio gydymo metu. 11,3 % pacientų pasireiškia biopsijomis patvirtintas ūminis inksto atmetimas, kuris rodo nepakankamą imunosupresijos lygį. Planuojamo tyrimo tikslas – individualizuota farmakoterapija t.y. optimalios vaistų dozavimo metodikos kūrimas, kuris leistų prailginti transplantato išgyvenamumo laiką bei pagerintų recipientų gyvenimo kokybę.
Atliekamo tyrimo metu stebint vaistų farmakokinetikos parametrų bei biožymenų kitimus būtų siekiama nustatyti stipriausią ryšį tarp šių parametrų ir transplantato kokybės (transplantuoto inksto funkcijos bei morfologinių žymenų). Tyrimo metu bus siekiama sukurti metodiką, kuri leistų parinkti optimalią vaisto dozę, kurią paskyrus būtų pasiekta tikslinė vaisto koncentracija plazmoje pacientams po inkstų transplantacijos, transplantuoto inksto funkcija būtų optimaliausia, o morfologiniai žymenys nepakitę.