Kaune atidaryti du strategiškai svarbūs medicinos objektai: naujos galimybės ligų diagnostikai ir gydymui

Lietuvoje pradėjo veikti du šalies medicinos ir mokslo tyrimų pažangai strategiškai svarbūs objektai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose atidarytas Branduolinės medicinos tyrimų centras (BMTC), kuriame veikia ciklotronas, ir Žmogaus biologinių išteklių centras (Kauno biobankas).

LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis pabrėžė itin didelę Branduolinės medicinos tyrimų centro svarbą. „Tai – didelis įvykis šalies medicinoje: dėl naujojo centro su ciklotrono infrastruktūra stojame į vieną gretą su moderniomis pasaulio valstybėmis, kuriose plėtojamos naujausios branduolinės medicinos technologijos. Į šią sritį žengiame ne kaip naujokai: Universiteto mokslininkai ir Kauno klinikų gydytojai specialistai branduolinės medicinos srityje jau yra pasiekę svaraus, tarptautiniu mastu vertinamo įdirbio, ši kryptis – viena stipriausių Baltijos šalyse, – pabrėžė prof. R. Benetis. – Taip pat tikimės, kad Žmogaus biologinių išteklių centras pasitarnaus tolesnei mokslo plėtrai. Šis centras – tai pirmiausia mokslo infrastruktūra, sauganti žmogaus biologinius mėginius ir susijusią informaciją“.

Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius teigia, kad nauja infrastruktūra su dviem unikaliais objektais Kauno klinikose atvers platesnes diagnostikos ir gydymo galimybes visos Lietuvos pacientams. „Branduolinės medicinos tyrimų centre įrengtas ciklotronas gamins pozitronų emisijos tomografijai (PET) reikalingus radiofarmacinius preparatus ankstyvajai onkologinių, kardiologinių, neurologinių ir kitų ligų diagnostikai, kuriuos iki šiol Lietuva atsiveždavo iš užsienio šalių. Tai apsunkino itin tikslaus diagnostinio tyrimo prieinamumą mūsų šalies pacientams, – sako prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius. – Kitas svarbus šiandien atidarytas objektas – biobankas, padės plėtoti pažangius tyrimus, kuriais atrandami nauji būdai kovoti su ligomis, gerinti žmonių sveikatą ir ilginti gyvenimo trukmę. Kauno biobankas ne tik stiprina mokslinius pajėgumus, bet ir atspindi mūsų įsipareigojimą siekti pažangos sveikatos priežiūros srityje.“

Abu Kauno klinikų teritorijoje atidaryti objektai įgyvendinti bendromis LSMU, Kauno klinikų ir partnerių pastangomis ir bus naudojami ligų diagnostikos, gydymo ir mokslo tikslams.

Ciklotronas – naujas žingsnis gydymo ir mokslo srityse

Pasak Branduolinės medicinos tyrimų centro vadovo prof. Donato Vajausko, šio centro atidarymas – tai naujo, reikšmingo etapo šalies sveikatos priežiūros sistemai pradžia. Pradėjęs veikti ciklotronas – tai ne tik tikslesnio ištyrimo ir veiksmingesnio gydymo viltis pacientams, bet ir naujas žingsnis sukauptos patirties pagrindu plėtoti naujus mokslo tyrimus ir sveikatai pasitarnausiančius atradimus.

„Iki šiol Lietuvoje turėjome tik vieną vaistą, skirtą PET tyrimams, o tai ribojo pacientų diagnostiką, gydymo taktikos pasirinkimą, ligos atkryčio vertinimą ir atsako į gydymą analizę, – sako prof. Vajauskas. – Ciklotronas reikšmingai pagerins pacientų ištyrimo galimybes, prisidės prie precizinės ir personalizuotos medicinos vystymo bei sudarys sąlygas mokslo plėtrai.

Branduolinės medicinos tyrimų centre pagaminti modernūs radiofarmaciniai preparatai užpildys grandį tarp fundamentinių ir klinikinių tyrimų, siekiant įvertinti naujų tyrimų ir gydymo metodų efektyvumą bei saugumą pacientams. Tai leis žengti dar toliau transliacinės medicinos kryptimi – siekiant, kad moksliniai atradimai būtų kuo greičiau pritaikomi klinikinėje praktikoje, diagnozuojant ir gydant pacientus“.

Iki šiol Lietuva radiofarmacinius preparatus PET tyrimams įsigydavo iš užsienio šalių, tačiau šiuos junginius įsivežti iš užsienio sudėtinga dėl jų didelio skilimo greičio ir kainos: kai kurie iš radiofarmacinių junginių pusiau skyla vos per dvi minutes. „Turint galimybę tiesiogiai pasigaminti tokių junginių, įvairių onkologinių, kardiologinių, neurologinių ir kitų ligų diagnostika taps ankstyvesnė ir tikslesnė. Tai palengvins ir padės įvertinti gydymo taktiką, nes šių junginių gamyba, ligų diagnostika ir gydymas vyks vienoje vietoje – Kauno klinikose“, – teigia prof. D. Vajauskas.

Pastatas, kuriame yra ciklotronas – ypatingas, pastatytas ir įrengtas pagal aukščiausius saugos reikalavimus. Jame veikia ir radiofarmacinių preparatų kokybės kontrolės laboratorija, skirta radioaktyviems vaistams PET tyrimui ruošti. Su ciklotronu dirbs specialiai tam paruošti specialistai – medicinos fizikai, inžinieriai, medicinos chemikai, ciklotrono operatoriai ir radiochemikai. 

Ciklotrono infrastruktūros projekto, kurio vykdytojais buvo LSMU, Kauno klinikos ir Kauno technologijos universitetas, vertė siekė apie 19 mln. eurų, jis finansuotas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Kauno klinikose pradėjo veikti biobanko saugykla

Birželio 21 d. Kauno klinikų teritorijoje taip pat oficialiai atidarytas Žmogaus biologinių tyrimų centras,  kuriame veikia viena iš keturių nacionalinio Lietuvos biobanko saugyklų: solidiniams audiniams, skystiesiems audiniams ir specialiesiems gyviems audiniams bei sveikatos informacijos duomenų bazė.

Kauno biobanko projektas finansuotas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. „Prie Kauno klinikų biobanko įrengimo savo lėšomis prisidėjo ir pati ligoninė. Iš 7 mln. eurų projekto vertės, Kauno klinikos skyrė apie 1,8 mln. Eur. Ši Kauno klinikų investicija prisidės prie patologinės anatomijos plėtros ir sąlygų gerinimo“, – teigia Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius. Kauno klinikų biobankas – tai šiuolaikiškos nacionalinio biobanko infrastruktūros Lietuvoje dalis. Kitos trys Lietuvos nacionalinio biobanko saugyklos įkurtos VUL Santaros klinikose ir Nacionaliniame vėžio institute.

Pasak Žmogaus biologinių tyrimų centro vadovės doc. dr. Linos Poškienės, atidarytame Kauno biobanke, telkdami mokslininkus ir sveikatos priežiūros specialistus, turime unikalią galimybę rinkti ir saugoti įvairius biologinius mėginius, genetinę ir klinikinę informaciją. „Biobankas yra neįkainojama išteklių platforma, leidžianti mokslininkams atlikti mokslinius tyrimus, kurti naujus gydymo ir diagnostikos metodus, ieškoti biologinių žymenų“, – teigia doc. dr. Poškienė.

Pasaulyje nemažai vaistų ir vakcinų kuriamos naudojant biobankuose sukauptus biologinius ėminius ir sveikatos informaciją. Pavyzdžiui, prieš hepatito B ir žmogaus papilomos virusą vakcinos buvo sukurtos naudojant Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinio vėžio tyrimų centro biobanke sukauptus ėminius iš viso pasaulio. Naudojant biobankuose sukauptus mėginius atliekami plaučių vėžio, odos piktybinio naviko melanomos tyrinėjimai, ieškant naujų vaistų.

LSMU ir Kauno klinikų informacija